Nuo 2023 metų liepos 1 dienos Lietuvos prekybos centruose įsigaliojo reikšmingi pokyčiai, kurie tiesiogiai palietė kiekvieno pirkėjo kasdienybę ir apsipirkimo įpročius. Ilgus metus buvusi įprasta praktika, kuomet prie daržovių, vaisių ar kruopų skyrių kabantys ploni, permatomi plastikiniai maišeliai buvo dalijami nemokamai, oficialiai baigėsi. Šis sprendimas nėra vien tik prekybininkų užgaida ar noras pasipelnyti – tai valstybinio lygio įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama mažinti aplinkos taršą ir skatinti vartotojus rinktis tvaresnes alternatyvas. Nors iš pirmo žvilgsnio kelių centų mokestis gali atrodyti nereikšmingas, jis žymi esminį lūžį vartotojų sąmoningume ir prekybos sektoriaus atsakomybėje prieš gamtą.
Kodėl buvo priimtas sprendimas apmokestinti maišelius?
Sprendimas apmokestinti labai lengvus plastikinius maišelius (kurių sienelės storis neviršija 15 mikronų) buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Pagrindinis šio žingsnio motyvas – katastrofiški plastiko suvartojimo rodikliai.
Statistika rodo, kad lietuviai iki šio pokyčio buvo vieni iš daugiausiai tokių maišelių sunaudojančių europiečių. Skaičiuojama, kad vienas gyventojas per metus vidutiniškai sunaudodavo daugiau nei 200–300 tokių maišelių. Deja, dėl savo lengvumo ir mažo dydžio, šie maišeliai itin retai yra perdirbami. Dažniausiai jie tampa buitinėmis atliekomis, patenka į sąvartynus arba, dar blogiau, į gamtą, kur irdami virsta mikroplastiku, teršiančiu dirvožemį ir vandenis.
Šiuo įstatymu Lietuva seka daugelio Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kur nemokamų maišelių era baigėsi jau prieš keletą metų. Tikslas nėra surinkti mokesčius, o pasitelkti ekonominę priemonę vartotojų elgsenai keisti – pirkėjas, žinodamas, kad prekė kainuoja (net jei tai tik 1 centas), natūraliai susimąsto, ar ji jam tikrai būtina.
Išimtys: kada maišeliai išlieka nemokami?
Nors bendra taisyklė numato apmokestinimą, įstatyme palikta svarbi išimtis, susijusi su maisto sauga ir higiena. Pirkėjams nereikia mokėti už labai lengvus plastikinius maišelius dviem pagrindiniais atvejais:
- Šviežiai mėsai ir jos gaminiams: Kai perkama sveriama mėsa, faršas ar kiti mėsos produktai, kurie gali išskirti skysčius ir užteršti kitas prekes, maišeliai išlieka nemokami.
- Šviežiai žuviai ir jos gaminiams: Analogiška taisyklė taikoma ir žuvies produktams, siekiant užtikrinti higienos normų laikymąsi ir apsaugoti pirkinių krepšelį nuo specifinio kvapo ar skysčių.
Svarbu pabrėžti, kad ši išimtis galioja tik tuomet, kai minėti produktai pakuojami tiesiogiai. Jei pirkėjas nuspręs į tą patį maišelį įsidėti, pavyzdžiui, supakuotą sūrio gabalėlį ar bananų kekę, už maišelį teks susimokėti. Prekybos centrų darbuotojai ir savitarnos kasų sistemos yra instruktuotos atskirti šias situacijas, tačiau pirkėjams rekomenduojama būti atidiems ir sąžiningiems.
Kiek kainuoja maišeliai skirtinguose prekybos tinkluose?
Įstatymas įpareigojo apmokestinti maišelius, tačiau nenustatė konkrečios kainos – tai palikta prekybininkų konkurencijai. Visgi, dauguma didžiųjų prekybos tinklų pasirinko simbolinę kainodarą, kad pokytis būtų kuo mažiau skausmingas pirkėjų piniginėms, bet pakankamas priminti apie ekologiją.
Kainų apžvalga didžiuosiuose tinkluose:
- „Maxima“: Maišelis kainuoja 1 centą.
- „Iki“: Kaina taip pat nustatyta ties 1 centu.
- „Rimi“: Pirkėjams tenka mokėti 1 centą.
- „Lidl“: Standartinė kaina – 1 centas.
- „Norfa“: Tinklas taip pat taiko 1 cento mokestį.
Nors kaina atrodo vienoda, prekybos tinklai taiko skirtingas strategijas, kaip šį mokestį administruoti kasose, ypač savitarnos zonose.
Kaip teisingai atsiskaityti savitarnos kasose?
Daugiausia klausimų ir pradinio sąmyšio kilo būtent savitarnos kasose. Prekybos tinklai turėjo atnaujinti programinę įrangą, kad pirkėjai galėtų patogiai deklaruoti panaudotus maišelius. Štai kaip tai dažniausiai veikia:
- Skenavimo pradžia: Prieš pradedant skenuoti prekes arba proceso pabaigoje, kasos ekrane dažnai pasirodo klausimas: „Ar naudojote vienkartinius maišelius?“
- Kiekio nurodymas: Pirkėjas turi rankiniu būdu įvesti panaudotų maišelių skaičių. Jei pirkote, pavyzdžiui, obuolius, morkas ir bulves trijuose skirtinguose maišeliuose, turite įvesti skaičių „3“.
- Prekės su barkodu: Kai kuriuose tinkluose prie maišelių stovų yra pakabinti specialūs brūkšniniai kodai. Pirkėjas gali nusiskenuoti šį kodą kaip bet kurią kitą prekę.
- Sąžiningumo principas: Prekybos centrai pasikliauja pirkėjų sąžiningumu, tačiau apsaugos darbuotojai ir savitarnos kasų asistentai atlieka periodines patikras. Pastebėjus nedeklaruotą maišelį, darbuotojas gali paprašyti jį įtraukti į čekį.
Alternatyvos: kuo pakeisti plonuosius plastiko maišelius?
Šio pokyčio tikslas nėra priversti žmones mokėti už plastiką, bet paskatinti jų visiškai atsisakyti. Rinkoje ir pačiuose prekybos centruose atsirado daugybė tvarių alternatyvų, kurios ilgainiui ne tik padeda sutaupyti, bet ir yra patogesnės.
Daugkartiniai tinkleliai (maišeliai): Tai pati populiariausia alternatyva. Jie gaminami iš poliesterio arba medvilnės, yra lengvi, permatomi (kas patogu kasininkams matyti prekę) ir skalbiami. Įsigijus rinkinį už kelis eurus, jį galima naudoti kelerius metus. Daugelis prekybos tinklų šiuos maišelius parduoda šalia daržovių skyrių, dažnai su nuolaidomis, skatinant pirkėjus pereiti prie šio būdo.
Popieriniai maišeliai: Kai kurie prekybos centrai siūlo popierines alternatyvas kepiniams ar sausiems produktams. Nors popierius yra mažiau taršus už plastiką, jo gamyba reikalauja daug išteklių, todėl tai nėra idealiausia išeitis, jei maišelis panaudojamas tik kartą.
Sava tara: Vis daugiau žmonių sveriamus produktus (riešutus, džiovintus vaisius, netgi kruopas) dedasi tiesiai į savo atsineštus indelius ar dėžutes. Tiesa, tai reikalauja papildomo pasiruošimo – reikia pasisverti tarą prieš dedant produktą (taros funkciją turi dauguma modernių svarstyklių).
Be pakuotės: Dideliems vaisiams ar daržovėms (bananų kekėms, arbūzams, melionams, kopūstams, greipfrutams) papildomas maišelis dažnai yra visiškai nereikalingas. Lipduką su kaina galima klijuoti tiesiai ant produkto žievės.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar maišeliai apmokestinami, jei perku kepinius?
Daugelyje parduotuvių popieriniai maišeliai kepiniams yra nemokami. Tačiau, jei bandeles ar duoną dedate į plastikinį maišelį, už jį gali tekti susimokėti, priklausomai nuo konkretaus prekybos tinklo taisyklių, nors dažniausiai kepinių skyriuje esantys maišeliai traktuojami kaip būtinoji pakuotė.
Kas gresia, jei specialiai nemokėsiu už maišelį?
Tyčinis vengimas mokėti už prekę (šiuo atveju – maišelį) yra traktuojamas kaip vagystė. Nors suma yra labai maža, tai yra administracinis nusižengimas. Apsaugos darbuotojai turi teisę sustabdyti pirkėją ir paprašyti susimokėti arba iškviesti policiją, nors praktikoje dažniausiai apsiribojama įspėjimu ir prašymu susimokėti.
Kur panaudojami surinkti pinigai?
Prekybos centrai patys sprendžia, kur nukreipti lėšas. Dalis jų skelbia, kad surinkti pinigai bus investuojami į aplinkosauginius projektus, tvarumo iniciatyvas ar ekologiškesnių pakuočių diegimą.
Ar galiu atsinešti seną vienkartinį maišelį iš namų?
Taip, žinoma. Pirkėjai skatinami naudoti bet kokią jau turimą pakuotę pakartotinai. Jei atsinešate savo plastikinį maišelį (net jei jis atrodo kaip parduotuvės), už jį mokėti antrą kartą nereikia.
Pasaulinė tvarumo praktika ir ateities perspektyvos
Lietuva nėra vienintelė valstybė, einanti šiuo keliu. Estija, Latvija ir daugelis kitų Europos Sąjungos šalių jau anksčiau įvedė panašius ribojimus arba visiškai uždraudė tam tikrų tipų plastikinius maišelius. Pasaulinė praktika rodo, kad tokie draudimai ar mokesčiai yra viena efektyviausių priemonių mažinant „plastiko vandenyną”. Pavyzdžiui, šalyse, kurios apmokestino maišelius, jų sunaudojimas per pirmuosius metus sumažėjo nuo 30 iki 90 procentų.
Ateityje tikėtina, kad reguliavimas tik griežtės. Europos Sąjunga brėžia kryptį link žiedinės ekonomikos, kurioje vienkartiniai gaminiai turėtų tapti retenybe. Tai gali reikšti, kad ilgainiui prekybos centruose visai neliks vienkartinių plastikinių maišelių, net ir už mokestį, o pirkėjai bus visiškai perėję prie daugkartinių sprendimų. Šis dabartinis pokytis – tai ne tik 1 cento mokestis, bet ir edukacinė pamoka visuomenei: patogumas neturi kainuoti planetos ateities.
