Šveicarija daugeliui lietuvių asocijuojasi su nepriekaištinga tvarka, kalnais, šokoladu ir, žinoma, vienais didžiausių atlyginimų Europoje. Vis dažniau socialiniuose tinkluose ir darbo skelbimų portaluose mirga pasiūlymai slaugyti senelius būtent šioje Alpių šalyje, žadant tūkstantinius uždarbius, kurie Lietuvoje atrodo sunkiai pasiekiami. Tačiau už viliojančių skaičių dažnai slypi realybė, apie kurią viešai kalbama rečiau. Tai ne tik fiziškai ir emociškai sekinantis darbas, bet ir gyvenimas griežtų taisyklių, kultūrinių skirtumų bei didelės atsakomybės sūkuryje. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kaip iš tikrųjų atrodo senelių slauga Šveicarijoje, kokie reikalavimai keliami darbuotojams ir kokia yra tikroji uždarbio kaina.
Darbo specifika: kuo skiriasi slauga namuose ir senelių namuose
Norint suprasti darbo rinką Šveicarijoje, būtina atskirti dvi pagrindines slaugos sritis, kuriose dažniausiai įsidarbina emigrantai iš Lietuvos. Darbo pobūdis, atsakomybė ir laisvalaikis šiose srityse kardinaliai skiriasi.
Privati slauga 24 valandas per parą
Tai populiariausias modelis tarp tų, kurie nori užsidirbti greičiau ir neturi būsto Šveicarijoje. Darbuotojas gyvena kliento namuose (vadinamoji „Live-in“ slauga). Nors teoriškai tai vadinama 24 valandų priežiūra, Šveicarijos įstatymai griežtai reglamentuoja darbo ir poilsio laiką, tačiau realybė dažnai būna kitokia.
Pagrindinės pareigos dažniausiai apima:
- Higiena ir priežiūra: Pagalba prausiantis, rengiantis, tualeto reikalai.
- Namų ruoša: Maisto gaminimas, tvarkymas, skalbimas, apsipirkimas.
- Kompanijos palaikymas: Pasivaikščiojimai, bendravimas, palydėjimas pas gydytojus.
- Vaistų administravimas: Griežtai pagal gydytojo nurodymus (reikalaujama kvalifikacija).
Darbas institucijose ir „Spitex“ organizacijose
Kitas variantas – darbas senelių namuose arba „Spitex“ (slauga į namus, kai darbuotojas atvyksta tik vizitams). Čia reikalavimai yra žymiai aukštesni. Būtina turėti Šveicarijos Raudonojo Kryžiaus (SRK) pripažintą diplomą. Lietuviškas slaugytojo diplomas turi būti nostrifikuotas, kas kainuoja nemažus pinigus ir užtrunka laiko (nuo 500 iki 1000 CHF ir daugiau). Tačiau šis darbas garantuoja socialines garantijas, fiksuotas darbo valandas ir aiškų atskyrimą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
Reikalavimai: ne tik noras dirbti
Laikai, kai į Šveicariją buvo galima išvykti mokant tik kelis vokiškus žodžius, pamažu praeina. Šveicarai yra reiklūs klientai, o valstybinės institucijos griežtai tikrina darbo kokybę.
Kalbos barjeras. Tai didžiausias iššūkis. Šveicarijoje, priklausomai nuo kantono, kalbama vokiškai, prancūziškai arba itališkai. Vokiškojoje dalyje situaciją sunkina tai, kad kasdienėje kalboje vartojamas šveicariškas dialektas (Schwiizerdütsch), kuris gerokai skiriasi nuo bendrinės vokiečių kalbos (Hochdeutsch). Nors dokumentacija pildoma bendrine kalba, seneliai dažniausiai nori bendrauti savo tarme, todėl slaugytojai turi turėti puikią klausą ir gebėjimą greitai adaptuotis. B1 ar B2 kalbos lygis yra dažnas reikalavimas.
Kvalifikacijos pripažinimas. Norint dirbti legaliai ir gauti orų atlyginimą, o ne būti išnaudojamam nelegaliame rinkos segmente, būtina turėti slaugytojo padėjėjo ar bendrosios praktikos slaugytojo išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Be oficialaus pripažinimo jūs galite dirbti tik kaip namų tvarkytoja ar asmeninė asistentė, o tai reiškia mažesnį valandinį įkainį.
Finansinė pusė: ar tikrai viskas taip gražu?
Lietuvius į Šveicariją labiausiai traukia atlyginimai. Skaičiai iš tiesų įspūdingi, lyginant su Lietuva, tačiau būtina įvertinti ir pragyvenimo kaštus bei mokesčių sistemą.
Vidutiniškai privačioje slaugoje (legaliai, per agentūras) galima uždirbti nuo 2300 iki 3000 eurų į rankas per mėnesį, jau atskaičius mokesčius ir būsto bei maisto išlaidas (jei gyvenama pas klientą). Jei dirbama tiesiogiai pagal darbo sutartį su šeima ar institucijoje, bruto atlyginimas gali siekti 4500–6000 CHF (Šveicarijos frankų) ir daugiau, priklausomai nuo kvalifikacijos.
Tačiau čia prasideda „kita pusė“, kurią būtina įskaičiuoti:
- Sveikatos draudimas (Krankenkasse): Šveicarijoje jis yra privalomas ir privatus. Darbdavys jo neapmoka. Tai kainuoja apie 300–450 CHF per mėnesį, priklausomai nuo pasirinktos franšizės.
- Mokesčiai: Jei turite laikiną leidimą gyventi (B arba L tipo), mokesčiai nuskaičiuojami tiesiogiai nuo algos (Quellensteuer).
- Transportas ir ryšys: Viešasis transportas ir telefono sąskaitos yra vienos brangiausių pasaulyje.
- Agentūrų mokesčiai: Jei įsidarbinate per tarpininkus, didelė dalis sumos, kurią moka šeima, atitenka agentūrai, o ne slaugytojui.
Psichologinė kaina ir izoliacija
Lietuvė, pasakodama apie savo patirtį, pabrėžia, kad didžiausias sunkumas yra ne fizinis darbas (kėlimas, prausimas), bet psichologinė našta. Gyvenant su senoliu po vienu stogu 24 valandas per parą, išsitrina ribos tarp darbo ir poilsio.
Dažnos problemos:
- Nuolatinis budėjimas: Net jei naktį teoriškai miegate, turite būti pasiruošę bet kada atsikelti, jei senoliui prireiks pagalbos. Tai veda prie lėtinio nuovargio.
- Vienatvė: Būnant uždarytam svetimuose namuose, svetimoje šalyje, dažnai kyla socialinės izoliacijos jausmas. Šveicarai yra mandagūs, bet uždari žmonės, todėl susirasti draugų ar tiesiog nuoširdžiai pasikalbėti būna sunku.
- Dementiniai ligoniai: Darbas su demencija ar Alzheimeriu sergančiais žmonėmis reikalauja geležinės kantrybės. Agresijos priepuoliai, kaltinimai vagystėmis ar nuolatinis to paties klausinėjimas yra kasdienybė.
Šveicariškas mentalitetas ir taisyklės
Šveicarijoje galioja taisyklė: „Tvarka turi būti“. Tai atsispindi ir slaugos darbe. Lietuviai dažnai nustemba dėl griežtų reikalavimų buičiai. Pavyzdžiui, šiukšlių rūšiavimas yra beveik mokslas, o triukšmauti po 22 valandos (net nuleisti tualeto vandenį senos statybos namuose) gali būti laikoma pažeidimu.
Taip pat verta paminėti šveicarų taupumą. Nors jie turtingi, maistas ir resursai nėra švaistomi. Slaugytojai kartais skundžiasi, kad maisto racionas yra griežtai normuojamas, o elektros ar vandens taupymas yra savaime suprantamas dalykas, kurio tikimasi ir iš personalo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu dirbti Šveicarijoje tik su lietuvišku pasu?
Taip, Lietuva yra Europos Sąjungos narė, todėl galioja laisvo asmenų judėjimo susitarimas. Tačiau, norint dirbti ilgiau nei 3 mėnesius, būtina gauti leidimą gyventi ir dirbti (dažniausiai L arba B tipo leidimą). Tam reikia darbo sutarties.
Ar įmanoma rasti darbą be agentūros?
Taip, tai įmanoma, tačiau sunkiau. Galima ieškoti privačių skelbimų, tačiau tuomet patiems teks tvarkytis visus biurokratinius reikalus, draudimus ir mokesčius. Darbas per šveicariškas agentūras (ne tik tarpininkus Lietuvoje) dažnai suteikia daugiau saugumo.
Koks yra minimalus atlyginimas slaugos srityje?
Šveicarijoje nėra visuotinio minimalaus atlyginimo (išskyrus kelis kantonus), tačiau yra kolektyvinės sutartys. Kvalifikuotam personalui rekomenduojami atlyginimai yra aukšti, tačiau „Live-in“ slaugytojams be pripažintos kvalifikacijos atlygis dažnai priklauso nuo susitarimo. Įstatymiškai jis negali būti nepagrįstai mažas („Dempingas“), todėl vidutiniškai tikimasi bent 2800-3500 CHF bruto už pilną etatą gyvenant kartu.
Ar galiu vežtis savo šeimą?
Jei dirbate „Live-in“ principu (gyvenate pas senelį), tai praktiškai neįmanoma. Jei dirbate institucijoje, nuomojatės savo butą ir jūsų pajamos yra pakankamos išlaikyti šeimą, tuomet galite atsivežti sutuoktinį ir vaikus (šeimos susijungimo procedūra).
Ką verta žinoti prieš kraunantis lagaminus
Sprendimas vykti dirbti į Šveicariją neturėtų būti priimtas vien žiūrint į galutinę atlyginimo sumą. Tai šalis, kuri suteikia dideles galimybes, bet reikalauja didelio profesionalumo ir atsidavimo. Svarbu iš anksto pasidomėti savo teisinėmis teisėmis, kad nepatektumėte į nelegalaus darbo pinkles, kurios Šveicarijoje griežtai baudžiamos (baudos gresia ir darbuotojui, ir darbdaviui, o vėliau gali būti uždrausta atvykti į šalį).
Prieš išvykstant rekomenduojama:
- Pasitobulinti vokiečių (arba prancūzų) kalbos žinias – tai tiesiogiai lemia jūsų atlyginimą ir darbo kokybę.
- Turėti santaupų pradžiai (sveikatos draudimui, transportui).
- Aiškiai aptarti darbo sąlygas: laisvas dienas, interneto prieigą, maisto biudžetą.
- Nusiteikti, kad tai nebus atostogos kalnuose, o sunkus, kantrybės reikalaujantis darbas su žmonėmis, kurie yra savo gyvenimo saulėlydyje.
Slauga Šveicarijoje gali tapti puikia finansine paspirtimi ir neįkainojama gyvenimiška patirtimi, tačiau tik tiems, kurie į šį kelią žengia pasiruošę ir be rožinių akinių. Emocinė stiprybė čia yra tokia pat svarbi valiuta kaip ir Šveicarijos frankas.
