Dažnai šeimos finansinis palaikymas keliauja iš kartos į kartą: seneliai, norėdami padėti anūkams įsitvirtinti gyvenime, prisideda prie pirmojo būsto įsigijimo, studijų apmokėjimo ar automobilio pirkimo. Nors toks gestas yra grindžiamas meile ir noru padėti, finansiniai sandoriai net ir tarp artimiausių giminaičių yra reglamentuojami įstatymų. Daugeliui kyla natūralus nerimas: ar gauta solidi suma nesudomins mokesčių inspekcijos? Ar anūkui teks susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM)? Gera žinia ta, kad Lietuvos įstatymai yra palankūs šeimos narių dovanoms, tačiau egzistuoja tam tikros taisyklės, ribos ir prievolės, kurias būtina žinoti, norint išvengti nemalonių staigmenų deklaravimo laikotarpiu.
Pagrindinė taisyklė: kas laikomi artimaisiais giminaičiais?
Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ) numato aiškią lengvatą dovanoms, gaunamoms iš artimų giminaičių. Mokesčių tikslais dovanos yra laikomos pajamomis, tačiau joms taikomas 0 proc. pajamų mokesčio tarifas, jei dovanotojas ir dovanos gavėjas yra susiję artimais giminystės ryšiais.
Pagal galiojančius teisės aktus, mokesčių mokėti nereikia, jei dovaną anūkas gauna iš:
- Sutuoktinio (šiuo atveju – senelių tarpusavio dovanos);
- Tėvų (įtėvių);
- Vaikų (įvaikių);
- Senelių;
- Brolių ir seserų.
Tai reiškia, kad nesvarbu, kokio dydžio dovaną seneliai dovanoja anūkams – ar tai būtų 100 eurų gimtadienio proga, ar 50 000 eurų buto pradiniam įnašui – valstybei mokesčių mokėti nereikia. Ši išimtis taikoma tiek piniginėms dovanoms, tiek nekilnojamajam ar kilnojamajam turtui. Tačiau mokesčio nebuvimas neatleidžia nuo kitos svarbios prievolės – turto deklaravimo.
Kada atsiranda prievolė deklaruoti dovanas?
Nors mokesčio mokėti nereikia, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nori žinoti apie gyventojų turto pokyčius, ypač kai kalbama apie dideles sumas. Tai daroma siekiant užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui ir šešėlinei ekonomikai. Pagrindinė riba, kurią reikia įsidėmėti, yra 15 000 eurų.
Taisyklės yra tokios:
- Jei per kalendorinius metus (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) iš to paties asmens (šiuo atveju – vieno senelio ar senelės) gautų dovanų bendra vertė neviršija 15 000 eurų, šių dovanų deklaruoti nereikia. Jos yra visiškai „nematomos“ metinėje pajamų deklaracijoje.
- Jei per kalendorinius metus dovanų suma iš vieno asmens viršija 15 000 eurų, dovanos gavėjas (anūkas) privalo jas deklaruoti pateikdamas metinę pajamų deklaraciją (forma GPM311) iki kitų metų gegužės 1 dienos.
Svarbu pabrėžti: deklaravimas šiuo atveju yra tik informacinio pobūdžio. Jums tereikia pažymėti, kad gavote dovaną iš artimo giminaičio, nurodyti sumą ir giminystės ryšį. Mokesčių skaičiuoklė rodys 0 eurų mokėtiną sumą, tačiau prievolė informuoti valstybę bus įvykdyta.
Grynieji pinigai ar banko pavedimas: kodėl tai svarbu?
Dovanojimo būdas – grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu – turi didelę reikšmę teisiniam saugumui ir sandorio įrodymui. Nors mokesčių įstatymas nedraudžia dovanoti grynųjų, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nustato tam tikrus reikalavimus sandorių formai.
Grynųjų pinigų ribojimai
Jei dovanojama suma grynaisiais pinigais viršija 14 500 eurų, privaloma sudaryti notarinės formos dovanojimo sutartį. Jei tokia sutartis nėra patvirtinta notaro, sandoris gali būti laikomas negaliojančiu. Tai ypač svarbu vėliau, jei anūkui tektų pagrįsti turto įsigijimo šaltinius VMI. Be notarinės sutarties įrodyti, kad didelė grynųjų suma yra dovana iš senelių, o ne nelegalios pajamos, bus itin sudėtinga.
Jei dovana teikiama bankiniu pavedimu, notarinė forma nėra privaloma (nors rekomenduotina itin didelėms sumoms), nes banko išraše aiškiai matomas lėšų judėjimas, siuntėjas ir mokėjimo paskirtis (pvz., „Dovana anūkui“).
Nekilnojamojo turto dovanojimas: spąstai parduodant
Senelių dovanotas nekilnojamasis turtas (butas, namas, žemės sklypas) taip pat nėra apmokestinamas GPM dovanojimo momentu. Tačiau finansinės pasekmės gali atsirasti vėliau – kai anūkas nusprendžia tą turtą parduoti.
Tarkime, seneliai dovanoja anūkui butą, kurio rinkos vertė dovanojimo metu yra 100 000 eurų. Anūkas mokesčių nemoka. Tačiau po pusmečio jis nusprendžia butą parduoti už 110 000 eurų.
- Kaip skaičiuojamas pelnas? Pelnas yra skirtumas tarp pardavimo kainos ir įsigijimo kainos. Dovanoto turto atveju įsigijimo kaina laikoma ta vertė, kuri buvo nustatyta dovanojimo sutartyje (rinkos vertė). Šiuo atveju: 110 000 – 100 000 = 10 000 eurų pelnas.
- Mokestis: Nuo šio 10 000 eurų pelno reikės sumokėti 15 proc. GPM, nebent išlaikytas 10 metų terminas arba pasinaudota kita lengvata (pvz., registruota gyvenamoji vieta).
Todėl labai svarbu dovanojimo sutartyje pas notarą nurodyti realią, rinką atitinkančią turto vertę. Jei sutartyje bus įrašyta nepagrįstai maža vertė (pvz., tik indeksuota kaina iš Registrų centro, kuri gali būti 20 000 eurų), vėliau parduodant turtą už rinkos kainą teks mokėti didžiulius mokesčius nuo skirtumo.
Dovanos iš senelių, gyvenančių užsienyje
Emigracija palietė daugelį Lietuvos šeimų, todėl dažna situacija, kai seneliai gyvena Jungtinėje Karalystėje, JAV, Norvegijoje ar kitoje šalyje, o anūkai – Lietuvoje. Ar tai keičia mokestinę situaciją?
Pagal Lietuvos įstatymus, giminystės ryšys yra svarbesnis už gyvenamąją vietą. Jei anūkas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, dovanos iš užsienyje gyvenančių senelių taip pat nėra apmokestinamos. Tačiau čia atsiranda papildomas niuansas – bankų patikros.
Lietuvos komerciniai bankai, vadovaudamiesi pinigų plovimo prevencijos (AML) įstatymais, itin atidžiai stebi lėšų srautus iš užsienio. Jei į anūko sąskaitą įkrenta didelė suma iš užsienio banko, bankas gali laikinai įšaldyti lėšas ir paprašyti pagrindžiančių dokumentų. Tokiu atveju paprasto paaiškinimo gali nepakakti – gali prireikti laisvos formos dovanojimo sutarties (geriausia – dviem kalbomis) ar giminystės ryšį įrodančių dokumentų kopijų.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Norint dar geriau suprasti visas subtilybes, pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie senelių dovanas.
Ar reikia mokėti mokesčius, jei dovanoja „įvestiniai” seneliai (patėvio/pamotės tėvai)?
Taip, šiuo atveju lengvata negalioja. GPM įstatymas numato išimtį tik tiesioginiams giminaičiams bei įtėviams/įvaikiams. Patėvio ar pamotės tėvai teisiškai nėra laikomi artimaisiais giminaičiais mokestine prasme (nebent įvyko oficialus įvaikinimas). Todėl dovanos iš jų, viršijančios 2 500 eurų per metus, būtų apmokestinamos.
Ką daryti, jei seneliai padovanojo automobilį?
Automobilis yra kilnojamasis turtas. Jei jį dovanoja seneliai, mokesčių mokėti nereikia. Tačiau, perregistruojant automobilį „Regitroje“, reikės pateikti dovanojimo sutartį. Dovanojimo sutartyje nurodyta automobilio vertė bus svarbi, jei anūkas nuspręs automobilį parduoti nepraėjus 3 metams po dovanos gavimo (pelnas būtų apmokestinamas).
Ar VMI pati sužinos apie dovaną, ar reikia pranešti?
Jei dovana buvo piniginė (bankiniu pavedimu) arba notarinė (nekilnojamasis turtas), VMI dažniausiai gauna duomenis iš trečiųjų šalių (bankų, notarų registrų). Tačiau pareiga pateikti metinę pajamų deklaraciją tenka pačiam gyventojui. Net jei VMI turi duomenis, jūs privalote patvirtinti deklaraciją, jei dovanų suma viršijo 15 000 eurų.
Ar galima dovanoti kriptovaliutas?
Taip, kriptovaliutos yra laikomos turtu. Seneliai gali pervesti kriptovaliutas į anūko piniginę. Tokia dovana neapmokestinama, tačiau ją būtina deklaruoti, jei vertė viršija 15 000 eurų dovanojimo momentu. Problemos gali kilti vėliau, bandant tas kriptovaliutas išsigryninti į eurus – bankai gali reikalauti itin detalių įrodymų apie lėšų kilmę.
Dokumentų tvarkymas ir prevencija
Apibendrinant visą informaciją, pagrindinis patarimas tiek seneliams, tiek anūkams yra tvarkingas dokumentavimas. Nors mokesčių našta šeimos viduje yra panaikinta, biurokratinė našta išlieka, ypač didesnių sumų atveju. Visada rekomenduojama sudaryti bent paprastą rašytinę dovanojimo sutartį, net jei įstatymas to griežtai nereikalauja (pvz., dovanojant 5 000 eurų pavedimu). Toks dokumentas, kuriame nurodoma dovanojimo data, suma ir abiejų šalių parašai, gali tapti geriausiu argumentu bendraujant su bankais, siekiant gauti būsto paskolą (kai reikia pagrįsti pradinį įnašą) ar ateityje deklaruojant turtą Mokesčių inspekcijai. Tvarkingi „popieriai” užtikrina ramybę ir leidžia džiaugtis senelių parama be baimės dėl ateities patikrinimų.
