Katė vis dar pasitinka šeimininkę prie durų, tačiau ant palangės nebeužšoka vienu lengvu judesiu. Pirmiausia užlipa ant fotelio, ilgiau pagalvoja ir tik tada siekia mėgstamos vietos. Naktį kartais garsiai miaukia, o kailis ties nugara atrodo nebe toks tvarkingas. Tokie nedideli pokyčiai kartais pavadinami tiesiog senatve“ nors jie gali rodyti skausmą, jutimų silpnėjimą ar vidaus organų sutrikimus.
Vyresnė katė dažnai nesiskundžia ir nerodo diskomforto akivaizdžiai. Ji prisitaiko: renkasi žemesnę vietą, trumpiau žaidžia, rečiau lipa laiptais. Šeimininko užduotis – pastebėti, kas jos įprastoje dienoje pasikeitė ir padėti neprarasti savarankiškumo.
Viena diena gali parodyti daugiau nei vienas šuolis
Ryte: stebėkite, kaip katė atsikelia, ar pirmi žingsniai sustingę ir ar ji ilgiau ieško patogios pozos.
Prie maisto indo: svarbus ne tik apetitas, bet ir laikysena – katei gali būti nemalonu ilgai būti pasilenkus arba kramtyti dėl dantų bei dantenų problemų.
Vakare: atkreipkite dėmesį, ar katė vis dar prausia sunkiau pasiekiamas kūno vietas ir ar nagai nepradėjo kabintis už audinio.
Kraiko dėžutė suteikia daug informacijos, o šlapinimasis šalia jos nebūtinai yra protestas.
Aukštas kraštas gali tapti kliūtimi skaudantiems sąnariams, o užkietėję viduriai, dažnas šlapinimasis ar skausmas reikalauja medicininio įvertinimo.
Taip pat svarbu fiksuoti, ar nepasikeitė šlapimo gumulėlių dydis ir tuštinimosi dažnis.
Elgesio pokyčiai būna įvairūs: viena senjorė labiau ieško žmogaus, kita slepiasi.
Naktinis neįprastas miauksėjimas, sutrikęs miego ritmas, pasimetimas pažįstamoje erdvėje ar staigus dirglumas gali būti susiję su skausmu, jutimų pokyčiais, padidėjusiu kraujospūdžiu, skydliaukės, inkstų ar pažintinės funkcijos sutrikimais.
Vien tik iš katės elgesio diagnozės nustatyti negalima.
Kada planuoti vizitą, o kada nelaukti?
Naujai atsiradęs ir pastebimas judėjimo ar elgesio pokytis yra pagrįsta priežastis registruotis veterinaro apžiūrai, net jei katė dar ėda ir murkia.
Veterinaras gali įvertinti eiseną, sąnarius, burnos ir dantų būklę, kūno svorį ir raumenis, o pagal radinius pasiūlyti kraujo, šlapimo, kraujospūdžio, ultragarso ar kitus tyrimus.
Periodinės profilaktinės apžiūros padeda pastebėti pakitimus anksčiau, nei jie tampa ryškūs.
Skubiai kreipkitės, jei pastebite bent vieną iš šių požymių:
- Judėjimas: katė staiga nebegali atsistoti arba velka galūnę.
- Kvėpavimas ar priepuolis: katė sunkiai kvėpuoja arba patiria priepuolį.
- Ryškus skausmas ar šlapinimosi sutrikimas: katė akivaizdžiai kenčia arba visai nesišlapina.
- Vėmimas ir silpimas: katė pakartotinai vemia ar viduriuoja ir silpsta.
Žmonėms skirti vaistai nuo skausmo katei gali būti pavojingi, todėl jų duoti negalima.
Iki vizito nufilmuokite, kaip katė eina tiesia linija, lipa ant įprasto paviršiaus ar įlipa į dėžutę. Vaizdo nereikia kurti verčiant ją atlikti skausmingą veiksmą.
Užrašykite, kada pokytis prasidėjo, kokius vaistus ir papildus ji gauna, kaip pakito apetitas, troškulys ir kūno svoris.
Namų žemėlapis senjorei
Itin svarbu geras namuose esančios aplinkos pritaikymas senjorei katei. Jis sukuria trumpesnį, saugesnį kelią iki tų pačių mėgstamų vietų.
- Grindys ir aukštis: ant slidžių atkarpų patieskite neslystančius kilimėlius. Prie sofos ar palangės pastatykite stabilų laiptelį arba nedidelę rampą neslidžiu paviršiumi, su kuriuo letenoms lengva sukibti. Naują priemonę palikite vietoje, kad katė galėtų ją tyrinėti savo tempu. Nekelkite jos per prievartą.
- Kraikas, maistas ir vanduo: bent viena kraiko dėžutė turėtų turėti žemesnį įėjimą ir stovėti lengvai pasiekiamoje, ramioje vietoje. Jei namai kelių aukštų, pagrindiniai ištekliai reikalingi ten, kur katė leidžia laiką. Jai neturėtų tekti įveikti laiptų vien tam, kad galėtų palakti. Plataus, stabilaus indo padėtį galima pritaikyti taip, kad valgyti būtų patogu, bet dubenėlių aukščio nereikėtų laikyti universaliu gydymu.
- Poilsis ir orientacija: pasiūlykite šiltą, minkštą guolį be aukšto krašto. Naktinė lemputė gali padėti silpniau matančiai katei orientuotis tarp guolio ir kraiko dėžutės. Baldų bei svarbiausių daiktų vietas keiskite retai. Pažįstami kvapai ir nuspėjama rutina suteikia saugumo.
Užtikrinkite judėjimą, bet nepersistenkite
Trumpi, ramūs žaidimai gali padėti išlaikyti susidomėjimą ir suteikti progų natūraliai pajudėti. Žaislą veskite grindimis, darykite pauzes ir leiskite katei pačiai baigti.
Senjorei nebūtina šokti aukštai, kad veikla būtų prasminga. Jei ji stebi, uosto ar kelis kartus paliečia žaislą, tai irgi dalyvavimas.
Nenaudokite žaidimo kaip skausmo testo ir neverskite lipti ten, kur katė vengia. Pakitęs noras judėti yra informacija veterinarui.
Nagus tikrinkite dažniau, nes mažiau judant jie gali prasčiau natūraliai nusidildinti. Kirpkite tik tada, jei mokate tai daryti, o jei abejojate, paprašykite veterinarijos specialisto parodyti saugią techniką.
Maistas: poreikis gali keistis, savarankiškumas – likti
Senjorės kūno būklę verta vertinti ne vien pagal svarstykles. Katė gali prarasti raumenų masės, nors bendras svoris ir daug nepasikeitė.
Veterinaras padės nustatyti tinkamą energijos kiekį ir įvertinti, ar kasdienis kačių sausas maistas, drėgnas racionas ar jų derinys atitinka sveikatos būklę.
Kai diagnozuojama konkreti liga, gali būti rekomenduota veterinarinė dieta katėms arba veterinariniai konservai katėms. Tokia dieta parenkama individualiai ir nėra skirta profilaktiškai dėl amžiaus. Naują racioną paprastai verta įvesti palaipsniui, o jei katė jo neėda, kreiptis į veterinarą – senjorė neturėtų badauti.
Papildai nėra skausmo diagnostika
Papildai sąnariams katėms kartais aptariami kaip platesnio priežiūros plano dalis, tačiau jie nepatvirtina artrozės ir neatstoja veterinaro paskirto skausmo valdymo. Kaip ir kiti papildai katėms, sąnariams skirti produktai turi būti vertinami pagal sudėtį, o ne vien kategorijos pavadinimą. Jei svarstomi katėms skirti papildai, veterinarui reikėtų parodyti visą sudėtį ir nurodyti kitus vartojamus produktus. Tai padeda išvengti dubliavimo ir netinkamų derinių.
Kaip pastebėti pokytį?
Lėtą pokytį lengviau pastebėti lyginant kelis tuos pačius rodiklius:
- Svoris: jei katė ramiai leidžiasi sveriama, kartą per savaitę panašiu metu užrašykite jos svorį.
- Apetitas: pasižymėkite, ar kasdienis suėdamas kiekis išlieka panašus.
- Viena palyginama veikla: stebėkite, pavyzdžiui, užlipimą ant fotelio.
- Geros ir sunkesnės dienos: pažymėkite ne tik nesėkmes. Trumpa chronologija padės įvertinti, ar namų pritaikymas veikia.
Įrašai neturi virsti nuolatiniu katės egzaminu.
Jei svoris mažėja, elgesys blogėja ar atsiranda vis naujų simptomų, nelaukite kelių savaičių vien dėl pilnesnės lentelės – susisiekite su veterinaru.
Kasdienė pagalba senjorei dažnai susideda iš labai žemiškų dalykų: neslystančio tako, žemo kraiko dėžutės krašto, šilto guolio ir trumpo ramaus žaidimo. Tikslas – sudaryti sąlygas katei kuo ilgiau saugiai daryti tai, kas jai smagu ir svarbu.
