Susidūrimas su situacija, kai artimas žmogus tampa priklausomas nuo lovos ir nuolatinės slaugos, yra didžiulis emocinis ir fizinis iššūkis visai šeimai. Dažnai ši atsakomybė užgriūva netikėtai – po insulto, sunkios traumos ar progresuojant lėtinei ligai. Noras padėti mylimam žmogui yra natūralus, tačiau vien meilės ir rūpesčio čia nepakanka. Neturint specifinių žinių apie slaugos ergonomiką, higieną ir psichologiją, galima padaryti didelę žalą ne tik ligoniui (pvz., atsiradusios pragulos, kontraktūros), bet ir sau (lėtiniai nugaros skausmai, emocinis išsekimas). Todėl tinkamas pasiruošimas ir bazinių slaugos principų išmanymas yra būtina sąlyga, siekiant užtikrinti orų ligonio gyvenimą ir išsaugoti slaugančiojo sveikatą.
Tinkamos aplinkos paruošimas: nuo ko pradėti?
Pirmasis žingsnis slaugant nevaikščiojantį ligonį – aplinkos pritaikymas. Tai nėra tik patogumo klausimas; tai saugumo ir darbo efektyvumo garantas. Standartinė namų lova dažniausiai yra per žema slaugymui, todėl slaugytojui tenka nuolat lankstytis, o tai greitai sukelia nugaros problemas.
Jei yra galimybė, rekomenduojama įsigyti ar išsinuomoti funkcinę slaugos lovą. Jos privalumai:
- Reguliuojamas aukštis: Lovą galima pakelti iki slaugančiojo klubų lygio atliekant procedūras (prausimą, perrišimą) ir nuleisti, kai ligonis ilsisi.
- Reguliuojamos sekcijos: Galimybė pakelti galvūgalį palengvina maitinimą ir bendravimą, o pakeltas kojūgalis gerina kraujotaką ir mažina tinimą.
- Šoniniai borteliai: Apsaugo ligonį nuo iškritimo, ypač jei jis yra neramus ar sutrikusios orientacijos.
Be lovos, svarbu pasirūpinti čiužiniu. Paprastas poroloninis čiužinys netinka ilgalaikiam gulėjimui, nes jis neužtikrina pakankamos oro cirkuliacijos ir spaudimo paskirstymo. Čiužinys nuo pragulų (korys arba balioninis) su kompresoriumi yra būtina investicija, kuri nuolat keičia atramos taškus ir masažuoja audinius, taip užkirsdama kelią odos pažeidimams.
Ergonomikos principai: kaip saugoti savo nugarą
Viena didžiausių klaidų, kurią daro artimieji – bandymas kilnoti ligonį naudojant tik savo fizinę jėgą ir nugaros raumenis. Net ir lieknas žmogus, tapęs visiškai pasyvus (glebus), tampa labai sunkus. Netaisyklingas kėlimas gali baigtis disko išvaržomis ar raumenų patempimais jau per pirmąsias slaugos savaites.
Norint išvengti traumų, būtina vadovautis šiais principais:
- Nekelkite, o verskite ir slyskite: Venkite vertikalaus kėlimo. Naudokite slydimo paklodes (specialias medžiagas, kurios mažina trintį), kad lengvai patrauktumėte ligonį lovoje aukštyn ar į šoną.
- Išlaikykite tiesią nugarą: Bet kokio judesio metu jūsų nugara turi būti tiesi. Jėgą generuokite kojų ir sėdmenų raumenimis, o ne juosmeniu. Pritūpkite, o ne lenkitės.
- Stovėkite kuo arčiau: Kuo arčiau lovos ir ligonio stovite, tuo mažesnė apkrova tenka jūsų stuburui. Jūsų pėdos turi būti pečių plotyje, kad užtikrintumėte stabilumą.
- Koordinuokite veiksmus: Jei ligonis bent kiek sąmoningas ir gali judėti, skatinkite jį padėti. Komanduokite aiškiai: „Dabar lenksime koją“, „Dabar versimės“. Tai padeda ligoniui jaustis dalyviu, o jums – sutaupyti jėgų.
Pragulų profilaktika – svarbiausias uždavinys
Pragulos – tai odos ir gilesnių audinių pažeidimas, atsirandantis dėl ilgalaikio spaudimo. Jos gali susiformuoti stebėtinai greitai – kartais pakanka vos kelių valandų nejudrumo. Negydomos pragulos tampa giliomis, pūliuojančiomis žaizdomis, sukeliančiomis skausmą ir sepsio riziką.
Pagrindinės rizikos zonos: kryžkaulis, kulnai, mentės, alkūnės, pakaušis ir klubai (jei gulima ant šono).
Kaip išvengti pragulų?
- Vartymas: Tai pats svarbiausias veiksmas. Ligonį būtina vartyti kas 2 valandas dieną ir bent kas 3-4 valandas naktį. Susidarykite grafiką: nugarą – kairysis šonas – nugara – dešinysis šonas.
- Odos švara ir sausumas: Drėgmė (prakaitas, šlapimas) minkština odą ir daro ją pažeidžiamą. Naudokite kokybiškas sauskelnes, kurios sugeria drėgmę ir „užrakina“ ją viduje. Po prausimo odą nusausinkite švelniai tapšnodami, o ne trindami.
- Mityba: Baltymų trūkumas lėtina audinių regeneraciją. Įsitikinkite, kad ligonis gauna pakankamai skysčių ir visaverčio maisto.
- Specialios priemonės: Naudokite barjerinius kremus su cinku arba specialias apsaugines plėveles jautrioms vietoms. Po kulnais dėkite specialias pagalvėles, kad jie nesiliestų su čiužiniu.
Higiena: daugiau nei tik prausimas
Gulintiems ligoniams higiena yra neatsiejama nuo orumo ir infekcijų prevencijos. Prausimas lovoje reikalauja pasiruošimo. Jums reikės: dubens su šiltu vandeniu, švelnių kempinių, pH neutralaus prausiklio (geriausia – specialių putų, kurių nereikia nuplauti vandeniu), rankšluosčių ir vienkartinių paklotų.
Prausiant ligonį, visada judėkite nuo švariausių vietų link nešvariausių. Pavyzdžiui, veidą prauskite pirmiausia, o tarpvietę – paskiausiai. Intymi higiena yra kritiškai svarbi siekiant išvengti šlapimo takų infekcijų. Moterims prausimas atliekamas kryptimi nuo gaktos link išangės, niekada atvirkščiai.
Nepamirškite burnos higienos. Net jei žmogus nevalgo per burną (maitinamas per zondą), burnoje kaupiasi bakterijos. Dantis ar dantenas reikia valyti bent du kartus per dieną minkštu šepetėliu ar specialiais tamponais.
Mitybos ir maitinimo ypatumai
Maitinimas – dar viena sritis, reikalaujanti atidumo. Gulintis žmogus turi didesnę riziką užspringti, kas gali sukelti aspiracinę pneumoniją (plaučių uždegimą dėl maisto patekimo į kvėpavimo takus).
Maitinimo taisyklės:
- Padėtis: Niekada nemaitinkite visiškai gulinčio žmogaus. Pakelkite galvūgalį bent 45 laipsnių kampu (pusiau sėdima padėtis). Po valgio palikite šioje pozicijoje bent 30–60 minučių.
- Maisto konsistencija: Jei rijimo funkcija sutrikusi, venkite kieto, sprangaus maisto ir labai skystų skysčių (jie lengvai patenka į trachėją). Geriausia rinktis trintą maistą, tyrelės konsistencijos patiekalus.
- Tempas: Neskubėkite. Leiskite ligoniui nuryti kiekvieną kąsnį. Stebėkite, ar maistas nesikaupia burnoje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kaip dažnai reikia keisti sauskelnes?
Sauskelnes reikia tikrinti reguliariai, bent kas 3–4 valandas. Jas būtina keisti iškart po tuštinimosi. Šiuolaikinės sauskelnės turi indikatorius, kurie parodo, kada jos prisipildžiusios drėgmės. Nerekomenduojama taupyti sauskelnių sąskaita, nes tai tiesioginis kelias į pragulas ir odos iššutimus.
Ką daryti, jei ligonis atsisako valgyti?
Apetito praradimas gali būti susijęs su depresija, skausmu, vaistų šalutiniu poveikiu ar tiesiog energijos poreikio sumažėjimu. Nebandykite maitinti per prievartą. Siūlykite mažas porcijas dažniau, rinkitės kaloringą, baltymų prisotintą maistą arba specialius medicininės paskirties gėrimus. Jei svoris drastiškai krenta, pasitarkite su gydytoju.
Kaip išplauti galvą lovoje?
Galite naudoti specialias pripučiamas voneles galvai plauti, kurios turi žarnelę vandens nutekėjimui į kibirą prie lovos. Kitas variantas – naudoti specialias plaukų plovimo kepuraites, kurios sušildomos mikrobangų krosnelėje, uždedamos ant galvos, pamasažuojamos ir nuimamos. Joms nereikia vandens.
Kaip pastebėti pragulų pradžią?
Pirmasis pragulos požymis – paraudusi odos dėmė, kuri paspaudus pirštu nepabąla (išlieka raudona). Tai reiškia, kad toje vietoje jau sutrikusi mikrocirkuliacija. Pastebėjus tokį požymį, būtina nedelsiant užtikrinti, kad ši vieta nebūtų spaudžiama, ir naudoti priemones kraujotakai gerinti.
Techninės pagalbos priemonės ir valstybės parama
Slauga namuose yra finansiškai brangi, todėl svarbu žinoti, kokia pagalba priklauso iš valstybės. Lietuvoje neįgalieji ar senyvo amžiaus žmonės turi teisę į įvairias techninės pagalbos priemones, kurios gali būti kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) arba Techninės pagalbos neįgaliesiems centro lėšų.
Svarbiausios priemonės, dėl kurių verta kreiptis į šeimos gydytoją ar socialinį darbuotoją:
- Funkcinės lovos ir čiužiniai nuo pragulų;
- Neįgaliojo vežimėliai ir tualeto kėdės;
- Slydimo paklodės ir vartymo įranga;
- Sauskelnės ir įklotai (kompensuojama dalis pagal nustatytą ligą ir poreikius).
Be techninių priemonių, svarbu pasidomėti slaugos paslaugomis namuose. Poliklinikos teikia ambulatorines slaugos paslaugas namuose (ASPN), kurias sudaro slaugytojo, slaugytojo padėjėjo ir kineziterapeuto vizitai. Šie specialistai gali ne tik atlikti procedūras (lašines, žaizdų perrišimą), bet ir apmokyti artimuosius teisingų slaugos technikų. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją dėl siuntimo šioms paslaugoms gauti – tai palengvins jūsų naštą ir užtikrins profesionalesnę priežiūrą ligoniui.
