Susidūrimas su situacija, kai artimas žmogus dėl ligos, traumos ar senatvės tampa nevaikščiojantis, iš esmės pakeičia visos šeimos gyvenimą. Tai ne tik fizinis krūvis, tenkantis slaugančiajam, bet ir didžiulis psichologinis išbandymas tiek pačiam ligoniui, tiek jo artimiesiems. Dažnai ši atsakomybė užgriūva netikėtai, ir šeimos nariai pasijunta pasimetę, neturėdami pakankamai žinių apie medicininę priežiūrą, higieną ar teisinius aspektus. Nors medikai suteikia pirmines rekomendacijas išleidžiant pacientą namo, kasdienybė namuose pateikia kur kas daugiau klausimų nei atsakymų. Sėkminga slauga namuose reikalauja ne tik meilės ir kantrybės, bet ir specifinių įgūdžių, tinkamo aplinkos pritaikymo bei sistemingo dienotvarkės planavimo. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kurie padės užtikrinti orų ir kokybišką ligonio gyvenimą bei palengvins slaugančiųjų naštą.
Aplinkos pritaikymas: nuo ko pradėti?
Pirmasis žingsnis, kurį būtina atlikti dar prieš parvežant ligonį namo arba jam tapus nevaikščiojančiu, yra gyvenamosios erdvės pritaikymas. Tai nėra tik estetiniai pakeitimai – nuo kambario įrengimo priklauso slaugos kokybė ir slaugančiojo nugaros sveikata.
Funkcinė slaugos lova yra vienas svarbiausių elementų. Įprasta sofa ar lova dažniausiai yra per žema, todėl slaugytojui tenka nuolat lenktis, o tai greitai sukelia nugaros skausmus. Funkcinės lovos leidžia reguliuoti aukštį, pakelti galvūgalį ar kojūgalį, o tai palengvina maitinimą, prausimą ir padeda išvengti kvėpavimo takų problemų. Jei nėra galimybės įsigyti tokios lovos, verta pasidomėti nuomos galimybėmis arba kompensavimo tvarka per Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Čiužinys: Gulintiems ligoniams būtinas specialus čiužinys nuo pragulų. Jis tolygiai paskirsto kūno svorį ir užtikrina geresnę oro cirkuliaciją.
- Apšvietimas: Kambaryje turi būti pakankamai šviesos procedūroms atlikti, tačiau ji neturi akinti gulinčiojo. Naktinė lempelė yra būtina, kad ligonis jaustųsi saugus tamsoje.
- Pasiekiamumas: Šalia lovos turi būti spintelė, kurioje ligonis galėtų rasti būtiniausius daiktus: vandenį, telefoną ar pagalbos iškvietimo skambutį, servetėles.
- Vėdinimas: Kambarys turi būti reguliariai vėdinamas, palaikant optimalią 20–22 laipsnių temperatūrą.
Pragulų profilaktika ir gydymas
Viena didžiausių ir pavojingiausių problemų, su kuria susiduria nevaikščiojantys ligoniai, yra pragulos. Tai odos ir gilesnių audinių pažeidimai, atsirandantys dėl ilgalaikio spaudimo, kai sutrinka kraujotaka. Pragulos gali atsirasti labai greitai, kartais vos per keletą valandų, o jų gydymas gali trukti mėnesius.
Pagrindinė taisyklė – kūno padėties keitimas kas 2 valandas. Net ir naktį. Tai vienintelis efektyvus būdas atkurti kraujotaką spaudžiamose vietose. Vartant ligonį, būtina naudoti specialias pagalves ar volelius, kad būtų sumažintas spaudimas „rizikos zonoms”: kulnams, kryžkauliui, alkūnėms, menčių sritims ir pakaušiui.
Odos priežiūros taisyklės
- Oda visada turi būti švari ir sausa. Šlapimas ir prakaitas yra pagrindiniai odos dirgikliai, kurie pagreitina pragulų atsiradimą.
- Naudokite specialius apsauginius kremus su cinku arba argininu, kurie sukuria barjerą nuo drėgmės.
- Patalynė turi būti natūralaus pluošto, be raukšlių ir trupinių, nes net menkiausias nelygumas gali pažeisti jautrią odą.
- Masažuokite sveikus odos plotus kraujotakai gerinti, tačiau niekada nemasažuokite paraudusių vietų – tai gali pažeisti audinius dar labiau.
Pastebėjus bet kokį odos paraudimą, kuris neišnyksta pakeitus padėtį, būtina nedelsiant reaguoti ir kreiptis į slaugytoją ar gydytoją.
Asmens higiena: orumo išsaugojimas
Higiena yra ne tik sveikatos, bet ir orumo klausimas. Nevaikščiojančio ligonio prausimas gali atrodyti sudėtingas, tačiau naudojant šiuolaikines priemones, tai tampa paprasčiau. Rinkoje gausu drėgnų servetėlių, prausiamųjų putų ir losjonų, kurių nereikia nuplauti vandeniu. Tai ypač aktualu, jei ligoniui sunku vartytis arba namuose vėsu.
Galvos plovimas lovoje taip pat įmanomas naudojant specialius pripučiamus voneles-glostytuvus, kurie turi vandens nubėgimo žarną. Tai leidžia išplauti plaukus nešlapinant patalynės.
Ypatingą dėmesį reikia skirti intymiai higienai. Keičiant sauskelnes, būtina kruopščiai nuvalyti odą, naudojant švelnias priemones, kad nebūtų pažeistas natūralus odos pH. Burnos higiena taip pat neturi būti pamiršta – jei ligonis negali pats išsivalyti dantų, tai turi padaryti slaugantis asmuo, naudodamas minkštą šepetėlį arba specialias burnos priežiūros kempinėles.
Mitybos ypatumai gulintiems ligoniams
Gulintiems ligoniams sulėtėja medžiagų apykaita ir virškinimo procesai, todėl dažnai pasireiškia vidurių užkietėjimas. Mityba turi būti subalansuota, lengvai virškinama ir turtinga skaidulomis.
Svarbiausi mitybos principai:
- Skysčiai: Dehidratacija yra dažna problema, nes ligoniai patys negali pasiimti atsigerti arba vengia gerti bijodami šlapintis. Būtina užtikrinti pakankamą skysčių kiekį (jei nėra medicininių apribojimų dėl širdies ar inkstų ligų).
- Baltymai: Tai statybinė medžiaga ląstelėms, būtina pragulų prevencijai ir raumenų masės palaikymui. Į racioną įtraukite kiaušinius, varškę, liesą mėsą, žuvį.
- Konsistencija: Jei ligoniui sunku kramtyti ar ryti (disfagija), maistą būtina trinti. Venkite springti verčiančių produktų (riešutų, sausų sausainių).
- Padėtis valgant: Niekada nemaitinkite ligonio gulinčio visiškai horizontaliai. Galvūgalis turi būti pakeltas bent 45 laipsnių kampu, o po valgio ligonis turėtų pabūti tokioje padėtyje dar bent 30 minučių, kad būtų išvengta refliukso ir aspiracijos.
Kineziterapija ir judėjimas
Net jei žmogus nevaikšto, tai nereiškia, kad jis neturi judėti. Pasyvus gulėjimas sukelia raumenų atrofiją, sąnarių kontraktūras (sąstingį) ir didina plaučių uždegimo bei trombozės riziką.
Pasyvi mankšta – tai judesiai, kuriuos ligonio galūnėms atlieka slaugytojas. Būtina kasdien lankstyti rankas ir kojas per visus sąnarius, atlikti rotacinius judesius. Tai gerina kraujotaką ir limfos nutekėjimą. Kvėpavimo gimnastika yra gyvybiškai svarbi plaučių ventiliacijai. Skatinkite ligonį giliai kvėpuoti, pūsti balionus arba pūsti orą per šiaudelį į vandens stiklinę.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Kaip dažnai reikia keisti sauskelnes?
Sauskelnes būtina keisti kaskart joms susiteršus, bet ne rečiau kaip 3–4 kartus per parą, net jei jos atrodo pustuštės. Ilgalaikis odos kontaktas su šlapimu, net ir sugeriančiose sauskelnėse, skatina odos maceraciją ir pragulų atsiradimą. Nakčiai rekomenduojama naudoti didesnio sugeriamumo gaminius.
Ką daryti, jei ligonis atsisako valgyti?
Pirmiausia bandykite išsiaiškinti priežastį. Tai gali būti depresija, dantų skausmas, netinkama maisto temperatūra ar tiesiog apetito stoka dėl nejudrumo. Siūlykite mažas porcijas, bet dažnai. Išbandykite specializuotus medicininės paskirties gėrimus, kurie mažame tūryje turi daug kalorijų ir baltymų. Jei atsisakymas tęsiasi ilgai, būtina konsultuotis su gydytoju.
Kaip pakeisti patalynę, jei ligonis negali atsikelti?
Patalynę galima pakeisti vartant ligonį nuo šono ant šono. Pirmiausia ligonis paverčiamas ant vieno šono, o laisvoje lovos pusėje nešvari paklodė susukama iki pat ligonio nugaros. Tuomet klojama švari paklodė, jos kraštas taip pat susukamas prie pat nešvariosios. Ligonis perverčiamas per susuktų paklodžių „volelį” ant kito šono (ant švariosios pusės), tuomet ištraukiama nešvari paklodė ir išlyginama švari.
Ar priklauso valstybės parama slaugant namuose?
Taip. Lietuvoje galima kreiptis dėl slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo. Nustačius specialiuosius poreikius, mokama slaugos arba pagalbos išlaidų tikslinė kompensacija. Taip pat galima gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose (ASPKN), kurias teikia poliklinikų slaugytojai ir jų padėjėjai (žaizdų perrišimas, vaistų suleidimas, lašinės).
Slaugančiojo emocinė sveikata ir perdegimo prevencija
Vienas dažniausiai pamirštamų, bet kritiškai svarbių aspektų yra paties slaugančiojo sveikata. Slauga 24 valandas per parą be poilsio dienų veda į greitą fizinį ir emocinį išsekimą, vadinamą „slaugytojo perdegimo sindromu”. Tai pasireiškia dirglumu, miego sutrikimais, apatija, pykčiu ant ligonio ir vėliau sekančiu kaltės jausmu.
Kad slauga būtų kokybiška ilgą laiką, artimieji privalo suvokti: rūpestis savimi nėra egoizmas, tai būtinybė. Negalite pasirūpinti kitu, jei patys palūšite.
Būtina:
- Dalintis atsakomybe. Neapsiimkite visko vienas. Įtraukite kitus šeimos narius, net jei tai tik trumpos budėjimo valandos.
- Ieškoti profesionalios pagalbos. Pasinaudokite socialinių darbuotojų paslaugomis, lankomosios slaugos galimybėmis.
- Skirti laiko sau. Bent valanda per dieną turi būti skirta veiklai, nesusijusiai su slauga – pasivaikščiojimui, knygai ar hobiui.
- Bendrauti. Neužsidarykite savyje. Kalbėkite apie savo jausmus su draugais arba prisijunkite prie paramos grupių žmonėms, slaugantiems artimuosius.
Atminkite, kad slauga namuose yra komandinis darbas, kuriame dalyvauja medikai, socialiniai darbuotojai ir visa šeima. Žinojimas, planavimas ir tinkamų priemonių naudojimas gali paversti šį sunkų laikotarpį prasmingu rūpesčio ir artumo laiku, išvengiant nereikalingo streso ir komplikacijų.
