Putplastis, moksliškai žinomas kaip polistireninis putplastis (EPS), yra viena iš tų medžiagų, su kuria kiekvienas iš mūsų susiduriame bene kasdien, tačiau susidūrę su poreikiu jį išmesti, dažnai pasimetame. Nors jis lengvas, patogus ir puikiai apsaugo prekes transportavimo metu, būtent dėl savo struktūros ir gamybos ypatumų jis tampa galvosūkiu rūšiavimo konteinerių sistemoje. Netinkamas putplasčio šalinimas ne tik teršia aplinką, bet ir apsunkina perdirbimo procesus, todėl labai svarbu žinoti, kur tiksliai ši medžiaga turėtų keliauti po to, kai atlieka savo funkciją.
Kodėl putplastis yra problematiška atlieka?
Putplastis nėra paprastas plastikas. Didžiąją jo dalį – daugiau nei 95 procentus – sudaro oras. Būtent dėl šios priežasties jis yra toks lengvas ir puikiai izoliuoja šilumą ar smūgius. Tačiau atliekų tvarkymo specialistams šis „oras“ tampa dideliu iššūkiu. Dėl mažo tankio putplastį yra brangu transportuoti – jį reikia presuoti, tam reikalinga speciali įranga, kurios įprasti plastiko rūšiavimo centrai dažnai neturi.
Be to, putplastis yra lengvai dūžtanti medžiaga. Jei jį išmetate į netinkamą konteinerį arba tiesiog į šiukšliadėžę, jis greitai sutrupa į mažus rutuliukus. Šios smulkios dalelės yra itin pavojingos aplinkai: jas lengvai išnešioja vėjas, jos patenka į vandens telkinius, dirvožemį ir tampa lengvai prieinamos gyvūnams, kurie gali jas supainioti su maistu. Dėl savo cheminės sudėties putplastis suyra per šimtus metų, tad netinkamas elgesys su juo reiškia ilgalaikę taršą.
Ar putplastį galima mesti į plastikui skirtą konteinerį?
Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmiškas ir dažniausiai priklauso nuo jūsų gyvenamosios vietos taisyklių bei putplasčio tipo. Štai pagrindinės taisyklės, kuriomis reikėtų vadovautis:
- Švarus, kietas putplastis nuo buitinės technikos. Dažnai jį galima dėti į plastiko (geltonąjį) konteinerį, tačiau tik tuo atveju, jei savivaldybė ar atliekų tvarkytojas tai leidžia. Svarbu įsitikinti, kad jis nėra suteptas maisto likučiais, klijais ar kitomis medžiagomis.
- Statybinis putplastis. Tai yra statybinės atliekos, kurių jokiu būdu negalima mesti į buitinių atliekų ar plastiko rūšiavimo konteinerius. Statybinis putplastis turi būti gabenamas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
- Suteptas arba spalvotas putplastis. Jei putplastis yra su dažais, klijų likučiais, armavimo tinklelio gabalais ar kitais priemaišomis, jis tampa netinkamas perdirbimui ir privalo būti šalinamas kaip mišrios komunalinės atliekos (jei kiekis nedidelis) arba kaip statybinės atliekos (jei kiekis didelis).
Žingsnis po žingsnio: kaip atsikratyti putplasčio teisingai
Norint atsikratyti putplasčio nepakenkiant aplinkai, pirmiausia reikia įvertinti atliekos pobūdį. Šis procesas susideda iš kelių paprastų, bet svarbių etapų:
- Įvertinkite putplasčio būklę. Ar jis švarus? Ar ant jo likę klijų, tinko, maisto likučių? Jei putplastis yra su priedais, jo perdirbti negalima. Tokiu atveju jis turėtų keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį (jei tai maži kiekiai) arba į stambiagabaričių atliekų aikštelę (jei tai didesni kiekiai).
- Pašalinkite kitas medžiagas. Jei putplastis buvo naudojamas kaip pakuotė, nuimkite nuo jo visas lipnias juostas, etiketes, polietileno plėveles ar kitus plastikus. Šios medžiagos turi būti rūšiuojamos atskirai, nes jos gadina putplasčio perdirbimo procesą.
- Nuspręskite dėl šalinimo vietos. Jei tai nedidelis kiekis pakuotinio putplasčio, patikrinkite savo vietos savivaldybės taisykles dėl geltonųjų konteinerių. Jei tai statybinis putplastis, vienintelė vieta – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė.
- Transportavimas. Transportuodami putplastį, stenkitės jį supakuoti į maišus, kad jis nesutrupėtų ir neišbyrėtų pakeliui. Tai ypač svarbu, jei gabenate didelius kiekius statybinio putplasčio.
Statybinio putplasčio iššūkiai
Statybų metu susidarantis putplastis yra didelė problema. Jis dažniausiai yra dengtas įvairiais klijais, cementiniu mišiniu ar dažais. Toks putplastis praranda savo „švaraus plastiko“ statusą ir tampa kompozicine atlieka, kurios perdirbti įprastais metodais neįmanoma. Būtent todėl statybinės atliekos yra atskirtos nuo pakuočių atliekų sistemos.
Jei atliekate namų remontą, iš anksto suplanuokite vietą statybinėms atliekoms. Dažnai žmonės daro klaidą bandydami po truputį „atsikratyti“ putplasčio mesdami jį į bendrus konteinerius. Tai ne tik nelegalu ir užtraukia baudas, bet ir didina atliekų tvarkymo kaštus visiems gyventojams. Didelių gabaritų atliekų aikštelėse statybinis putplastis yra surenkamas atskirai ir vėliau tvarkomas pagal numatytas taisykles.
Ar putplastis yra perdirbamas?
Taip, putplastis yra perdirbamas, tačiau tai nėra taip paprasta, kaip su PET buteliais ar popieriumi. Perdirbimo procesas apima putplasčio susmulkinimą, jo išlydymą (dažnai naudojant specialią technologiją, kuri pašalina orą) ir pavertimą granulėmis. Iš šių granulių vėliau gaminami nauji gaminiai: rėmeliai nuotraukoms, grindjuostės, kai kurios automobilių detalės ar net naujas putplastis. Tačiau svarbu suprasti, kad perdirbti galima tik labai švarų polistireninį putplastį. Bet kokie nešvarumai ar priemaišos visą partiją paverčia netinkama perdirbimui ir ji privalo būti deginama energijai gauti.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Ar galima putplastį sudeginti krosnyje ar laužavietėje?
Jokiu būdu ne. Putplastis degdamas išskiria itin toksiškas medžiagas, įskaitant stireną ir kitus pavojingus junginius, kurie yra kancerogeniški. Degindami putplastį jūs ne tik nuodijate save ir savo kaimynus, bet ir pažeidžiate aplinkosaugos įstatymus.
Ką daryti su maisto pakavimo putplasčiu (padėkliukais)?
Dauguma maisto pakavimo putplasčio padėkliukų yra užteršti organinėmis medžiagomis (krauju, riebalais, maisto dalelėmis). Dėl šios priežasties jie nėra tinkami perdirbimui ir turėtų būti metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Jei padėkliukas yra visiškai švarus, kai kurios savivaldybės leidžia jį mesti į plastiko konteinerį, tačiau visada geriau pasitikrinti vietinę tvarką.
Kodėl statybinio putplasčio negalima mesti į bendrą konteinerį?
Statybinės atliekos turi būti tvarkomos per specialias sistemas. Bendri buitinių atliekų konteineriai nėra skirti dideliems kiekiams statybinio laužo, o plastiko konteineriai skirti tik pakuotėms. Statybinis putplastis dažnai būna suteptas statybinėmis medžiagomis, todėl jis yra netinkamas antriniam perdirbimui.
Kur rasti artimiausią atliekų surinkimo aikštelę?
Artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę galite rasti savo savivaldybės interneto svetainėje arba apsilankę regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) puslapiuose. Kiekvienoje savivaldybėje šios aikštelės yra prieinamos gyventojams, o didžioji dalis atliekų priimama nemokamai (iki nustatyto svorio limito).
Ar visų rūšių putplastį galima rūšiuoti?
Ne. Rūšiuoti galima tik polistireninį putplastį (EPS), kuris naudojamas kaip pakuotė. Kai kurie kiti plastikai, vizualiai panašūs į putplastį (pavyzdžiui, polietileno putplastis, kuris yra minkštesnis ir lankstesnis), turi kitokį perdirbimo kodą ir dažnai neturėtų patekti į bendrą putplasčio srautą. Visada ieškokite ženklinimo ant pakuotės.
Atsakingas požiūris į aplinką
Kiekvienas mūsų priimtas sprendimas dėl atliekų rūšiavimo turi ilgalaikę reikšmę. Putplastis, nors ir atrodo nekalta pakuotė, yra medžiaga, reikalaujanti mūsų sąmoningumo. Išmokę teisingai atpažinti putplasčio tipus ir žinodami, kur juos atiduoti, mes prisidedame prie švaresnės aplinkos kūrimo. Svarbiausia taisyklė yra paprasta: jei abejojate – pasidomėkite. Vietos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės yra lengvai pasiekiamos, o jų laikymasis užtikrina, kad putplastis virstų naujais daiktais, o ne taptų ilgalaike tarša miškuose ar vandenynuose. Rūšiavimas nėra tik biurokratinė prievolė, tai mūsų indėlis į tvarų rytojų, kurį paliksime ateities kartoms.
