Susidūrimas su sunkia artimojo liga ar senatviniu silpnumu dažnai tampa dideliu iššūkiu ne tik emociškai, bet ir finansiškai. Daugelis šeimų Lietuvoje vis dar nežino, kad valstybė teikia finansinę pagalbą tiems, kuriems reikalinga nuolatinė slauga arba priežiūra, ir dažnai painioja šias dvi sąvokas. Finansinė našta, perkant vaistus, higienos priemones ar samdant pagalbininkus, gali būti bent iš dalies kompensuojama per tikslines išmokas. Svarbu suprasti, kad šios išmokos nėra automatiškai skiriamos visiems pensininkams ar ligoniams – jos priklauso nuo konkrečių asmens sveikatos būklės kriterijų ir savarankiškumo lygio, kurį nustato specialistai. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kam priklauso šios išmokos, kokie yra jų dydžiai ir kokius žingsnius reikia atlikti norint jas gauti.
Slauga ir priežiūra: esminiai skirtumai
Viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės, ieškantys informacijos apie išmokas, yra sąvokų „slauga“ ir „priežiūra“ (pagalba) tapatinimas. Teisiškai ir finansiškai tai yra du skirtingi specialieji poreikiai, už kuriuos mokamos skirtingo dydžio tikslinės kompensacijos.
Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kurių sveikatos būklė yra labai sunki. Tai žmonės, kurie negali savarankiškai atlikti pagrindinių fiziologinių poreikių, negali patys pavalgyti, apsirengti, judėti, jiems reikalinga nuolatinė (24 valandas per parą) kitų žmonių pagalba ir slaugos procedūros. Dažniausiai tai yra gulintys ligoniai, asmenys su sunkia demencija ar po sunkių insultų.
Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas tiems, kurie išlaikę tam tikrą savarankiškumą, tačiau jiems vis tiek reikalinga kitų asmenų pagalba buityje. Pavyzdžiui, žmogus gali pats pavalgyti ar lėtai judėti po kambarius, tačiau jam reikia pagalbos apsiperkant, tvarkantis namus, gaminant maistą, sumokant mokesčius ar saugiai išeinant į lauką. Ši būklė dažnai nustatoma senyvo amžiaus žmonėms, turintiems vidutinio sunkumo judėjimo ar orientacijos sutrikimų.
Kaip nustatomas poreikių lygis?
Sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo priima Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (anksčiau žinoma kaip NDNT), remdamasi gydytojų pateiktais dokumentais ir, tam tikrais atvejais, socialinių darbuotojų išvadomis. Procese naudojami specialūs klausimynai, iš kurių populiariausias yra Barthel indeksas.
Barthel indeksas vertina asmens gebėjimą atlikti 10 pagrindinių veiklų: valgymą, asmens higieną, maudymąsi, apsirengimą, tuštinimosi ir šlapinimosi kontrolę, naudojimąsi tualetu, persikėlimą (pvz., iš lovos į kėdę), vaikščiojimą ir lipimą laiptais.
- Jei asmuo surenka labai mažai balų (paprastai iki 20-25 balų), tai indikuoja visišką priklausomybę nuo aplinkinių ir dažniausiai lemia slaugos poreikio nustatymą.
- Didesnis balų skaičius (paprastai nuo 30 iki 60 balų) rodo, kad asmeniui reikalinga pagalba, tačiau jis nėra visiškai bejėgis – tokiu atveju dažniau skiriama priežiūros (pagalbos) išmoka.
Be Barthel indekso, vertinami ir kiti kriterijai, ypač jei asmuo turi psichikos ar elgesio sutrikimų (pvz., Alzheimerio liga). Tokiais atvejais fizinis kūno funkcionavimas gali būti geras (žmogus vaikšto, valgo pats), tačiau dėl orientacijos sutrikimų jam vis tiek reikalinga nuolatinė priežiūra saugumui užtikrinti.
Tikslinių kompensacijų dydžiai ir lygiai
Išmokų dydžiai Lietuvoje yra susieti su Tikslinių kompensacijų baze (TKB). Šis rodiklis kasmet indeksuojamas, todėl ir išmokos didėja. Žemiau pateikiame apytikslius skaičiavimus, remiantis 2024 metais galiojančiais rodikliais (kai TKB siekia 165 eurus), tačiau tikslią sumą visada patvirtina „Sodra“.
Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija
Slaugos poreikis skirstomas į du lygius, nuo kurių priklauso išmokos dydis:
- Pirmasis lygis (sunkiausia būklė): Skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Išmokos dydis yra 2,6 TKB dydžio.
Apytikslė suma: ~429 Eur per mėnesį. - Antrasis lygis: Skiriama asmenims, kuriems taip pat nustatyta slauga, tačiau jų būklė šiek tiek lengvesnė nei pirmojo lygio atveju. Išmokos dydis yra 1,9 TKB dydžio.
Apytikslė suma: ~313,5 Eur per mėnesį.
Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija
Priežiūros poreikis taip pat skirstomas į du lygius:
- Pirmasis lygis: Skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Išmokos dydis yra 1,1 TKB dydžio.
Apytikslė suma: ~181,5 Eur per mėnesį. - Antrasis lygis: Skiriama esant mažesniam pagalbos poreikiui. Išmokos dydis yra 0,6 TKB dydžio.
Apytikslė suma: ~99 Eur per mėnesį.
Svarbu paminėti, kad šios išmokos mokamos nepriklausomai nuo asmens gaunamos pensijos dydžio ar kitų pajamų. Tai yra tikslinė valstybės pagalba, skirta padengti papildomas su sveikata susijusias išlaidas.
Žingsnis po žingsnio: kaip susitvarkyti dokumentus
Procesas gali pasirodyti biurokratiškas, tačiau žinant eigą, jis tampa aiškesnis. Norint gauti slaugos ar priežiūros išmoką, reikia atlikti šiuos veiksmus:
- Kreipimasis į šeimos gydytoją. Tai yra pirmas ir svarbiausias žingsnis. Turite registruoti asmenį vizitui pas šeimos gydytoją (jei ligonis negali atvykti, gydytojas gali atvykti į namus arba konsultuoti artimuosius). Gydytojas įvertina paciento būklę, atlieka reikiamus tyrimus ir, jei mato pagrindą, parengia siuntimą (forma Nr. 027/a) į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.
- Dokumentų pateikimas. Gydytojas siuntimą dažniausiai pateikia elektroniniu būdu. Tačiau pats asmuo arba jo įgaliotas atstovas taip pat turi užpildyti prašymą nustatyti specialiuosius poreikius. Tai galima padaryti nuvykus į agentūrą, paštu arba internetu.
- Vertinimas. Agentūros darbuotojai peržiūri medicininius dokumentus. Dažnai (bet ne visada) pas asmenį į namus atvyksta socialinis darbuotojas arba agentūros atstovas užpildyti savarankiškumo vertinimo klausimyno. Būtent šio vizito metu realiai įvertinama, kiek žmogus yra savarankiškas buityje.
- Sprendimas. Gavus sprendimą dėl nustatyto specialiojo poreikio, informacija automatiškai perduodama „Sodrai“.
- Išmokos skyrimas. Nors duomenys keliauja automatiškai, asmuo (arba jo globėjas) turi pateikti prašymą „Sodrai“ dėl kompensacijos mokėjimo. Tai galima padaryti per asmeninę „Sodros“ paskyrą arba atvykus į skyrių.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar slaugos išmoką galima gauti atgaline data?
Paprastai specialieji poreikiai nustatomi nuo prašymo gavimo agentūroje dienos. Tačiau pati kompensacija gali būti išmokėta už praėjusį laikotarpį, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių nuo kreipimosi į „Sodrą“ dienos, su sąlyga, kad tuo laikotarpiu specialusis poreikis jau buvo nustatytas.
Ar šios išmokos apmokestinamos?
Ne, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos nėra laikomos draudžiamosiomis pajamomis, todėl nuo jų nuskaičiuojami jokie mokesčiai (GPM, PSD ar VSD). Jūs gaunate visą paskirtą sumą.
Ar reikia rinkti čekius ir atsiskaityti, kur leidžiami pinigai?
Šiuo metu Lietuvoje galiojanti tvarka nereikalauja, kad slaugos ar priežiūros išmokų gavėjai rinktų kvitus ar teiktų ataskaitas, kur pinigai buvo išleisti. Laikoma, kad pinigai naudojami asmens gerovei, vaistams, maistui ar paslaugoms.
Ar slaugos pinigai priklauso, jei žmogus guli ligoninėje arba globos namuose?
Jei asmuo yra gydomas ligoninėje trumpą laiką, išmoka dažniausiai nenutraukiama. Tačiau, jei asmuo nuolat gyvena socialinės globos įstaigoje (pvz., senelių namuose), kurioje išlaikymas finansuojamas valstybės ar savivaldybės lėšomis, tikslinė kompensacija gali būti nemokama arba mokama tik jos dalis, skirta asmeninėms išlaidoms. Tai priklauso nuo finansavimo modelio konkrečioje įstaigoje.
Kiek laiko galioja nustatytas slaugos poreikis?
Nustatymo terminas priklauso nuo sveikatos būklės prognozės. Jis gali būti nustatytas: 6 mėnesiams, 1 metams, 2 metams arba neterminuotai. Senyvo amžiaus žmonėms su lėtinėmis, nepagydomomis ligomis slauga dažniausiai nustatoma neterminuotai.
Veiksmai pasikeitus sveikatos būklei
Svarbu žinoti, kad specialiųjų poreikių nustatymas nėra vienkartinis ir neatšaukiamas procesas. Sveikatos būklei akivaizdžiai pablogėjus, artimieji turi teisę inicijuoti poreikių pervertinimą nepasibaigus nustatytam terminui. Pavyzdžiui, jei asmeniui buvo nustatytas priežiūros (pagalbos) poreikis, tačiau įvykus insultui ar traumai jis tapo visiškai gulintis ir priklausomas nuo aplinkinių, būtina kreiptis į šeimos gydytoją dėl naujo siuntimo.
Gydytojui išdavus naują siuntimą su atnaujinta diagnoze ir funkcinės būklės aprašymu, agentūra iš naujo vertins situaciją. Nustačius didesnį (pvz., slaugos vietoj priežiūros) poreikį, bus skiriama didesnė išmoka. Ir atvirkščiai – jei po reabilitacijos asmens būklė žymiai pagerėja, teoriškai poreikiai taip pat gali būti peržiūrėti, nors praktikoje dėl senyvo amžiaus žmonių dažniau kreipiamasi dėl būklės blogėjimo. Visada rekomenduojama nedelsti, jei matote, kad finansinė parama neatitinka realios slaugos naštos, nes didesnė išmoka gali padėti užtikrinti kokybiškesnes slaugos priemones ar paslaugas.
