Susidūrimas su artimojo liga ar senatviniu silpnumu dažnai užklumpa netikėtai ir sukelia didelį stresą visai šeimai. Staiga tenka ne tik rūpintis brangaus žmogaus sveikata, bet ir perprasti sudėtingą socialinės bei medicininės sistemos biurokratiją, ieškoti finansinės paramos ir organizuoti kasdienę buitį. Dažnai artimieji, prisiėmę slaugytojo naštą, nė nežino, kad jiems priklauso platus valstybės finansuojamų paslaugų spektras – nuo medicininės slaugos namuose iki techninės pagalbos priemonių ar piniginių kompensacijų. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokios konkrečios pagalbos galite tikėtis, kaip ją gauti ir kokius žingsnius būtina žengti norint užtikrinti orią artimojo priežiūrą namuose.
Medicininė slauga namuose: kas tai ir kam ji priklauso?
Viena svarbiausių paslaugų, kurią garantuoja valstybė, yra ambulatorinė slauga namuose. Tai nėra tas pats, kas socialinė globa (apie kurią kalbėsime vėliau). Medicininė slauga yra orientuota į sveikatos priežiūros procedūras, kurias atlieka kvalifikuoti specialistai. Šios paslaugos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, todėl pacientui jos turi būti teikiamos nemokamai.
Teisę į slaugos paslaugas namuose turi asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba pacientai, kuriems po stacionaraus gydymo vis dar reikalinga tęstinė priežiūra (pavyzdžiui, po insulto, operacijų ar traumų). Taip pat ši paslauga skiriama tiems, kurie dėl sunkios sveikatos būklės negali savarankiškai atvykti į gydymo įstaigą.
Slaugos komandos sudėtis ir atliekamos funkcijos
Kreipiantis į savo pirminės sveikatos priežiūros centrą (polikliniką), svarbu žinoti, kad į namus atvyksta ne tik bendrosios praktikos slaugytojas. Susiformavusi mobili komanda dažniausiai susideda iš kelių specialistų, kurių kiekvienas atlieka skirtingas funkcijas:
- Slaugytojas: atlieka injekcijas, lašines infuzijas, prižiūri žaizdas ir pragulas, ima kraują tyrimams, matuoja gyvybinius rodiklius (kraujospūdį, pulsą) bei moko artimuosius slaugos pagrindų.
- Slaugytojo padėjėjas: padeda atlikti higienos procedūras (maudyti, keisti sauskelnes, prausti), tvarko paciento lovą, padeda pavalgyti ar išgerti vaistus.
- Kineziterapeutas: tai itin svarbi grandis, ypač po insultų ar lūžių. Specialistas sudaro mankštos planą, padeda ligoniui atsisėsti, stotis, moko naudotis vaikštynėmis ar ramentais, atlieka masažą, skirtą raumenų atrofijos prevencijai.
Socialinė globa ir pagalba į namus: kasdienė priežiūra
Jei medicininė slauga rūpinasi sveikata, tai socialinės paslaugos orientuotos į kasdienę buitį ir gyvenimo kokybę. Socialinė pagalba yra skirta tiems, kurie dėl amžiaus ar negalios nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi. Šias paslaugas organizuoja savivaldybės ir joms pavaldūs socialinių paslaugų centrai.
Pagalba į namus apima platų veiksmų spektrą:
- Maisto produktų nupirkimas ir pristatymas;
- Karšto maisto pagaminimas ar atvežimas;
- Būsto tvarkymas (dulkių valymas, grindų plovimas);
- Mokesčių sumokėjimas;
- Lydėjimas į gydymo įstaigas.
Svarbu pabrėžti, kad skirtingai nei medicininė slauga, socialinės paslaugos gali būti mokamos. Mokėjimo dydis priklauso nuo asmens (arba šeimos) pajamų. Mažas pajamas gaunantiems asmenims šios paslaugos gali būti teikiamos nemokamai, o didesnes pajamas gaunantiems gali tekti padengti dalį išlaidų.
Dienos socialinė globa ir integrali pagalba
Sunkesniais atvejais, kai asmeniui reikalinga nuolatinė priežiūra visą dieną, o artimieji dirba, galima kreiptis dėl dienos socialinės globos. Tai gali būti paslauga asmens namuose (ateina darbuotojas ir praleidžia su ligoniu kelias valandas ar visą dieną) arba institucijoje (dienos centre), kur asmuo nuvežamas ryte ir pasiimamas vakare.
Vis populiarėjanti paslauga Lietuvoje yra integrali pagalba. Tai kompleksinė paslauga, jungianti tiek socialinę globą, tiek medicininę slaugą. Mobilios komandos, sudarytos iš socialinių darbuotojų, jų padėjėjų, slaugytojų ir kineziterapeutų, teikia visapusišką pagalbą asmens namuose. Tai leidžia sunkiems ligoniams kuo ilgiau išlikti jiems įprastoje namų aplinkoje, išvengiant stacionarių globos namų.
Finansinė parama: slaugos ir priežiūros tikslinės kompensacijos
Slaugant artimąjį namuose, finansinė našta gali būti didelė. Valstybė numato pinigines išmokas, kurios priklauso nuo nustatyto specialiųjų poreikių lygio. Norint gauti šias išmokas, būtina kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau žinomą kaip NDNT).
Skiriami du pagrindiniai kompensacijų tipai:
- Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija: skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (paprastai tai I arba II grupės invalidumą atitinkanti būklė, kai žmogus yra visiškai nesavarankiškas). Tai yra didesnio dydžio išmoka, skirta padengti slaugos priemonių, vaistų ar samdomo personalo išlaidas.
- Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija: skiriama asmenims, kuriems nereikia nuolatinės medicininės slaugos, tačiau reikalinga kitų asmenų pagalba buityje (specialusis nuolatinės priežiūros poreikis). Ši išmoka yra mažesnė nei slaugos kompensacija.
Svarbu žinoti, kad šios išmokos mokamos nepriklausomai nuo asmens gaunamos pensijos dydžio ir yra skirtos būtent papildomoms su negalia susijusioms išlaidoms dengti.
Techninės pagalbos priemonės: kaip jas gauti?
Tinkama įranga yra kritiškai svarbi tiek ligonio komfortui, tiek slaugančiojo sveikatai išsaugoti. Bandymas kilnoti ligonį be specialios įrangos dažnai baigiasi slaugančiojo nugaros traumomis. Lietuvoje veikia Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC), kuris aprūpina gyventojus reikiamomis priemonėmis.
Populiariausios kompensuojamos priemonės:
- Funkcinės lovos (reguliuojamo aukščio ir padėties);
- Čiužiniai nuo pragulų (su kompresoriais);
- Neįgaliojo vežimėliai (mechaniniai ir elektriniai);
- Vaikštynės, ramentai, tualeto kėdės;
- Vonios ir dušo kėdutės, keltuvai.
Norint gauti šias priemones, pirmiausia reikia šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto išrašo (forma 027/a), kuriame nurodytas konkrečios priemonės poreikis. Su šiuo išrašu kreipiamasi į vietinį TPNC padalinį arba socialinių paslaugų centrą. Kai kurias priemones galima įsigyti patiems ir gauti dalinę kompensaciją, tačiau prieš perkant būtina pasitikslinti kompensavimo sąlygas.
Žingsnis po žingsnio: nuo ko pradėti?
Jei pasimetėte informacijos gausoje, štai konkretus veiksmų planas, padėsiantis susiplanuoti procesą:
1 žingsnis: Vizitas pas šeimos gydytoją. Tai pradinis taškas. Gydytojas įvertina paciento būklę ir užpildo siuntimą į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (dėl specialiųjų poreikių nustatymo) bei išrašo siuntimą ambulatorinei slaugai namuose.
2 žingsnis: Kreipimasis į savivaldybę arba socialinį darbuotoją. Norint gauti socialines paslaugas (pagalbą į namus, dienos globą), reikia kreiptis į savo seniūnijos socialinės paramos skyrių. Socialinis darbuotojas atvyks į namus įvertinti asmens savarankiškumo lygį ir nustatys, kokių paslaugų reikia.
3 žingsnis: Dokumentų tvarkymas dėl išmokų. Gavus pažymą apie nustatytus specialiuosius poreikius, reikia kreiptis į „Sodrą“ dėl tikslinių kompensacijų (slaugos ar priežiūros) skyrimo.
4 žingsnis: Techninės pagalbos užsakymas. Su gydytojo siuntimu kreipkitės į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą dėl lovos, vežimėlio ar kitų priemonių.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su artimųjų slauga namuose.
Ar slauga namuose yra visiškai nemokama?
Medicininė slauga, teikiama poliklinikos komandos (slaugytojo, kineziterapeuto), yra finansuojama iš PSDF ir pacientui nekainuoja. Tačiau socialinės paslaugos (pagalba buityje, maisto gaminimas) gali būti dalinai mokamos, priklausomai nuo asmens pajamų. Higienos priemonės (sauskelnės, įklotai) kompensuojamos vaistinėse pagal gydytojo receptą, tačiau dažnai tenka primokėti skirtumą.
Kiek laiko užtrunka specialiųjų poreikių nustatymas?
Procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesio ar ilgiau. Tai priklauso nuo to, kaip greitai šeimos gydytojas paruošia dokumentus ir koks yra Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros užimtumas. Svarbu pradėti procesą kuo anksčiau.
Ar galiu gauti kompensaciją, jei slaugau artimąjį pats ir atsisakau darbo?
Tiesioginės „algos“ už artimojo slaugymą nėra, tačiau asmuo gali būti paskirtas oficialiu slaugytoju ar rūpintoju. Tokiu atveju, jei slaugomas asmuo turi nustatytą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, slaugančiajam gali būti skaičiuojamas darbo stažas ir jis draudžiamas valstybės lėšomis (sveikatos ir pensijų draudimu), tačiau tai reikia suderinti „Sodroje“ ir savivaldybėje.
Ką daryti, jei valstybinės pagalbos nepakanka?
Jei poliklinikos vizitų nepakanka, galima kreiptis į privačias slaugos tarnybas. Jos teikia lankstesnes paslaugas (gali budėti naktimis, savaitgaliais), tačiau už tai reikia mokėti pilną kainą.
Ar priklauso nemokamos sauskelnės?
Taip, esant tam tikroms diagnozėms (pvz., vidutinio ar sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymui), gydytojas gali išrašyti kompensuojamųjų sauskelnių ar įklotų. Kompensuojama bazinė kaina, todėl norint geresnės kokybės priemonių, gali tekti primokėti.
Psichologinė pagalba ir atokvėpio paslauga
Dažnai pamirštama, kad pagalbos reikia ne tik ligoniui, bet ir jį slaugančiam asmeniui. Nuolatinė įtampa, miego trūkumas ir emocinis krūvis gali sukelti „perdegimo sindromą“. Svarbu žinoti, kad egzistuoja vadinamoji laikino atokvėpio paslauga. Tai trumpalaikė socialinė globa, skirta suteikti poilsį nuolatiniams slaugytojams (šeimos nariams).
Atokvėpio paslaugos metu ligonis laikinai (nuo kelių parų iki mėnesio per metus) apgyvendinamas globos įstaigoje arba prižiūrimas namuose specialistų, kol artimieji gali išvykti atostogų, gydytis patys ar tiesiog pailsėti. Dėl šios paslaugos taip pat reikia kreiptis į savo savivaldybę. Be to, vis daugiau nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių siūlo nemokamas psichologines konsultacijas ar savitarpio pagalbos grupes asmenims, slaugantiems sunkius ligonius. Rūpintis savimi nėra egoizmas – tai būtinybė, norint išlaikyti jėgas ilgalaikei artimojo priežiūrai.
