Susidūrus su artimojo liga ar senatve, šeimos nariai dažnai pasimeta ne tik emocijų sūkuryje, bet ir biurokratinių terminų labirinte. Lietuvoje viena dažniausių klaidų – terminų „slauga“ ir „globa“ tapatinimas. Nors kasdienėje kalboje šie žodžiai dažnai vartojami kaip sinonimai, teisinėje ir medicininėje sistemoje jie reiškia visiškai skirtingus dalykus, lemia skirtingas išmokas, paslaugų pobūdį ir net institucijas, į kurias reikia kreiptis. Neteisingai supratus šias sąvokas, galima prarasti teisę į valstybės skiriamą finansinę paramą arba pasirinkti netinkamą įstaigą artimojo priežiūrai. Aiškus šių skirtumų suvokimas yra pirmas žingsnis siekiant užtikrinti orų ir kokybišką gyvenimą žmogui, kuriam reikia pagalbos.
Esminis skirtumas: medicina prieš socialinę pagalbą
Norint paprastai atskirti šias dvi sąvokas, reikia prisiminti pagrindinę taisyklę: slauga yra orientuota į medicininius poreikius ir sveikatos būklės palaikymą, o globa (arba priežiūra) – į socialinę pagalbą ir kasdienio gyvenimo palengvinimą.
Slauga yra neatsiejama nuo medicininių procedūrų. Tai procesas, kurio metu siekiama išsaugoti gyvybines funkcijas, gydyti ligas, slopinti simptomus ar palengvinti kančias. Slaugos poreikis nustatomas tuomet, kai žmogui reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų pagalba: injekcijos, žaizdų perrišimas, lašelinių statymas, pragulų profilaktika ir gydymas, zondo priežiūra ar dirbtinė plaučių ventiliacija. Tai būklė, kai be medicininės intervencijos žmogaus sveikata gali staiga pablogėti.
Globa (oficialiai dažnai vadinama priežiūra ar pagalba) yra orientuota į socialinius aspektus. Tai pagalba žmogui, kuris dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai atlikti kasdienių veiksmų. Jei senjorui nereikia nuolatinių medicininių procedūrų, bet jis negali pats nusiprausti, apsirengti, pasigaminti maisto, susitvarkyti namų ar saugiai išeiti į lauką, jam reikalinga globa. Čia pagrindinis tikslas – ne gydyti, o kompensuoti prarastą savarankiškumą.
Slaugos poreikis: kai būtina nuolatinė medikų akis
Slaugos poreikis nustatomas asmenims, kurių sveikatos būklė yra sunkiausia. Tai dažniausiai gulintys ligoniai, asmenys po sunkių insultų, traumų, sergantys pažengusia demencija ar onkologinėmis ligomis terminalinėje stadijoje. Valstybė, nustatydama specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, pripažįsta, kad šiam žmogui reikalinga intensyvi priežiūra 24 valandas per parą.
Specialusis nuolatinės slaugos poreikis skirstomas į du lygius, nuo kurių priklauso ir finansinės kompensacijos dydis:
- Pirmasis lygis (SPS-1): tai pati sunkiausia būklė. Žmogui reikalinga nuolatinė slauga, jis yra visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, dažniausiai negali pats pajudėti lovoje, jam reikalingos sudėtingos medicininės procedūros.
- Antrasis lygis (SPS-2): asmens būklė sunki, jam reikalinga nuolatinė slauga, tačiau kai kurias minimalias funkcijas jis galbūt dar gali atlikti arba jo būklė nėra tokia kritinė kaip pirmojo lygio atveju, nors vis tiek reikalauja nuolatinio stebėjimo.
Svarbu suprasti, kad slaugos poreikis nustatomas remiantis medicininiais kriterijais. Gydytojai vertina ne tai, ar senjoras turi kas jam atneša maisto, o tai, kokios yra jo gyvybinės funkcijos, mobilumas ir medicininių procedūrų būtinybė.
Globos (priežiūros) poreikis: pagalba buityje
Priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas tiems asmenims, kurių sveikatos būklė yra stabili, jiems nereikia intensyvaus gydymo stacionare, tačiau jie negali gyventi visaverčio gyvenimo be kito žmogaus pagalbos. Tai dažniausiai senyvo amžiaus žmonės, turintys judėjimo negalią, silpnaregystę ar lengvesnės formos kognityvinius sutrikimus.
Pagrindiniai veiksmai, kuriems atlikti reikalinga globa:
- Asmens higiena (prausimasis, tualeto reikalai);
- Mityba (maisto gaminimas, valgymas);
- Judėjimas (atsikėlimas iš lovos, vaikščiojimas kambaryje ar lauke);
- Apsirengimas ir nusirengimas;
- Namų ruoša ir saugios aplinkos palaikymas.
Priežiūros (pagalbos) poreikis taip pat skirstomas į lygius, kurie lemia tikslinės kompensacijos dydį. Pirmasis lygis skiriamas sunkesnę negalią ar didesnį nesavarankiškumą turintiems asmenims, antrasis – tiems, kuriems reikia mažesnės apimties pagalbos. Pavyzdžiui, žmogus gali pats pavalgyti ir apsirengti, bet negali išeiti iš namų apsipirkti ar susitvarkyti mokesčių – tai jau yra pagrindas nustatyti priežiūros poreikį.
Kaip vertinamas savarankiškumas: Bartelio indeksas
Vienas pagrindinių instrumentų, kurį naudoja gydytojai ir socialiniai darbuotojai atskirdami slaugą nuo globos bei nustatydami poreikių lygį, yra Bartelio indeksas. Tai tarptautinė skalė, skirta įvertinti asmens kasdienę veiklą ir mobilumą.
Vertinimo metu užduodami klausimai ir stebimi veiksmai dešimtyje sričių: valgymas, asmens higiena, maudymasis, apsirengimas, tualeto naudojimas, šlapimo ir tuštinimosi kontrolė, judėjimas (pvz., iš lovos į kėdę), vaikščiojimas lygiu paviršiumi bei lipimas laiptais.
- Jei surenkama mažai balų (paprastai iki 20-30), tai rodo visišką priklausomybę nuo aplinkinių, kas dažnai koreliuoja su slaugos poreikiu.
- Didesnis balų skaičius rodo, kad asmuo yra iš dalies savarankiškas, tačiau jam reikalinga pagalba – tai veda link priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo.
Be Bartelio indekso, vertinant globos poreikį, dažnai atsižvelgiama ir į instrumentinius kasdienio gyvenimo gebėjimus (IKG), kurie apima sudėtingesnius veiksmus: naudojimąsi telefonu, vaistų vartojimą, finansų tvarkymą.
Įstaigų skirtumai: Slaugos ligoninė ar Globos namai?
Painiava tarp sąvokų dažnai lemia neteisingus lūkesčius dėl įstaigų. Žmonės neretai tikisi, kad „atiduos tėvus į slaugą“ visam laikui, tačiau realybė yra kitokia.
Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės
Šios įstaigos priklauso sveikatos apsaugos sistemai. Čia teikiamos medicininės paslaugos. Svarbiausia, ką reikia žinoti – buvimas slaugos ligoninėje yra ribotas laike. Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) apmoka iki 120 dienų per kalendorinius metus stacionarios slaugos paslaugų. Pasibaigus šiam terminui, už paslaugas reikia mokėti patiems arba ieškoti kitų sprendimų. Šios ligoninės skirtos stabilizuoti būklę, gydyti lėtines ligas paūmėjimo metu, teikti paliatyvią pagalbą. Tai nėra nuolatinė gyvenamoji vieta.
Socialinės globos namai
Tai socialinės sistemos įstaigos. Jos skirtos nuolatiniam gyvenimui, kai žmogus nebegali gyventi vienas savo namuose. Globos namuose teikiama socialinė priežiūra, organizuojamas užimtumas, maitinimas, teikiamos būtinosios asmens higienos paslaugos. Nors čia dirba ir medicinos personalas, tai nėra ligoninė. Į globos namus patenkama per savivaldybės socialinės paramos skyrius, o mokėjimas už juos sudaromas iš asmens pajamų (pensijos), turto mokesčio ir savivaldybės dotacijų.
Finansinė parama: pinigai seka paskui statusą
Nustačius slaugos arba priežiūros (pagalbos) poreikį, asmuo įgyja teisę į tikslinę kompensaciją. Tai yra piniginė išmoka, mokama kas mėnesį, skirta padengti su negalia susijusias išlaidas. Svarbu pabrėžti, kad šios išmokos dydžiai skiriasi.
Tikslinė kompensacija slaugos išlaidoms paprastai yra didesnė, nes ji skiriama asmenims su sunkiausia negalia, reikalaujančia brangiausių priemonių (sauskelnių, vaistų, specialaus maisto) ir intensyviausio darbo. Pirmojo lygio slaugos kompensacija yra viena didžiausių socialinių išmokų šioje kategorijoje.
Tikslinė kompensacija priežiūros (pagalbos) išlaidoms yra mažesnė, nes daroma prielaida, kad asmens poreikiai yra mažesnės apimties. Tačiau net ir ši suma yra reikšminga priedas prie senatvės pensijos, leidžiantis samdyti pagalbininką buityje arba padengti dalį globos namų išlaidų.
Šias išmokas administruoja „Sodra“, tačiau sprendimus dėl poreikių nustatymo priima Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (anksčiau žinoma kaip NDNT).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima gauti ir slaugos, ir priežiūros kompensaciją vienu metu?
Ne, vienu metu asmeniui gali būti mokama tik viena iš šių tikslinių kompensacijų. Jei asmens būklė pablogėja, priežiūros (pagalbos) poreikis gali būti peržiūrėtas ir pakeistas į slaugos poreikį. Tuomet pradedama mokėti didesnioji išmoka, o ankstesnė nutraukiama.
Kas turi inicijuoti poreikių nustatymą?
Procesą visada inicijuoja asmuo arba jo atstovas, kreipdamasis į šeimos gydytoją. Gydytojas įvertina sveikatos būklę, atlieka reikiamus tyrimus, užpildo siuntimą (formą Nr. 027/a) ir kitus dokumentus, kuriuos perduoda Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai.
Ar demencija yra pagrindas slaugai ar globai?
Tai priklauso nuo demencijos stadijos. Ankstyvoje stadijoje, kai asmuo yra fiziškai aktyvus, bet jam reikia priežiūros dėl orientacijos sutrikimų, dažniausiai nustatomas priežiūros (pagalbos) poreikis. Vėlyvoje stadijoje, kai prarandami visi savarankiškumo įgūdžiai, asmuo tampa gulinčiu arba visiškai priklausomu fiziškai, nustatomas nuolatinės slaugos poreikis.
Ar tikslines kompensacijas galima naudoti savo nuožiūra?
Taip, tikslinės kompensacijos pervedamos į asmens sąskaitą ir nėra griežtai kontroliuojama, kam tiksliai išleidžiamas kiekvienas euras (priešingai nei paslaugų pirkimo atveju). Tačiau numatoma, kad šie pinigai bus naudojami slaugos priemonėms, vaistams, samdomiems darbuotojams ar artimųjų, kurie prižiūri ligonį, prarastoms pajamoms kompensuoti.
Pirmieji žingsniai: nuo ko pradėti tvarkyti dokumentus
Jei matote, kad jūsų artimajam reikalinga pagalba, nelaukite krizinės situacijos. Pirmiausia, užsiregistruokite vizitui pas šeimos gydytoją. Būtinai aiškiai įvardinkite tikslą – „spec. poreikių nustatymas“. Gydytojas atliks Bartelio indekso testą arba nukreips pas socialinį darbuotoją, taip pat gali paskirti papildomas specialistų (neurologo, psichiatro, chirurgo) konsultacijas, kad būtų surinkti visi įrodymai apie sveikatos būklę.
Gavusi dokumentus, agentūra priima sprendimą per nustatytą terminą (dažniausiai apie 15-20 darbo dienų). Gavus sprendimą dėl nustatyto poreikio, reikia kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokos skyrimo. Tuo pat metu, turint oficialų statusą, galima kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl socialinių paslaugų į namus arba vietos globos įstaigoje.
Atminkite, kad slauga ir globa nėra nuosprendis, o pagalbos mechanizmas. Teisingai identifikavus poreikius ir sutvarkius dokumentus, šeima gali gauti ženklią finansinę ir fizinę pagalbą, kuri palengvina tiek ligonio, tiek jį prižiūrinčių artimųjų dalią.
