Ruduo augintiniams atneša ne tik vėsesnius orus, spalvingus pasivaikščiojimus ir daugiau laiko namuose. Kartu su besikeičiančiu sezonu atsiranda ir pavojų, apie kuriuos šeimininkai ne visada susimąsto. Trumpėjančios dienos, drėgmė, nukritę lapai, grybai, tamsūs vakarai ir vis dar aktyvūs parazitai gali turėti įtakos šuns ar katės savijautai. Todėl prasidėjus rudeniui verta šiek tiek pakeisti kasdienę augintinio priežiūrą.
Parazitų sezonas nesibaigia kartu su vasara
Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad rudenį galima pamiršti apsaugą nuo parazitų. Vėsesni orai dar nereiškia, kad erkės ir kiti parazitai iš karto tampa neaktyvūs. Ypač šiltesnėmis rudens dienomis augintiniai gali su jais susidurti parkuose, miškuose, pievose ir net miesto žaliosiose zonose.
Po pasivaikščiojimo verta apžiūrėti šuns ar katės kailį bei odą. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti vietoms aplink kaklą, ausis, pažastis, kirkšnis ir tarp pirštų. Jei naudojamos profilaktinės priemonės nuo išorinių ir vidinių parazitų, jų pasirinkimą bei naudojimo dažnumą reikėtų derinti pagal gyvūno rūšį, amžių, svorį ir gyvenimo būdą.
Drėgmė gali tapti odos ir letenų problema
Rudenį dažnai lyja, todėl šunys į namus grįžta šlapiomis letenomis ir kailiu. Nuolatinė drėgmė gali sudirginti odą, o tarp pirštų susikaupęs purvas gali sukelti diskomfortą. Ilgaplaukiams gyvūnams ši problema gali būti dar aktualesnė.
Po pasivaikščiojimo verta nusausinti letenas, patikrinti tarpupirščius ir įsitikinti, kad ant kailio neliko purvo, smulkių akmenukų ar kitų nešvarumų. Jei augintinis pradeda intensyviai laižyti letenas, kasytis, atsiranda paraudimas, nemalonus kvapas ar plaukų slinkimas, nereikėtų laukti, kol problema išnyks savaime.
Tokiais atvejais klinika Greitoji žirafa gali būti viena iš vietų, kur augintiniui atliekama veterinarinė apžiūra ir, prireikus, išsamesnė diagnostika. Veterinarijos specialistai taip pat konsultuoja dėl odos ligų, parazitų kontrolės ir kitų augintinio sveikatos klausimų.
Nukritę lapai slepia daugiau, nei atrodo
Rudenį šunys ypač mėgsta uostyti ir tyrinėti lapų krūvas. Vis dėlto tokiose vietose gali būti pasislėpusių ne tik parazitų, bet ir įvairių augalų dalių, grybų ar šiukšlių. Kai kurie šunys tyrinėdami aplinką ne tik uosto, bet ir paragauja tai, kas atrodo įdomu.
Apsinuodijimo požymiai gali skirtis priklausomai nuo medžiagos ir suvartoto kiekio. Galimas vėmimas, viduriavimas, vangumas, drebulys, koordinacijos sutrikimai ar kiti elgesio ir savijautos pokyčiai. Jei kyla įtarimas, kad augintinis suėdė nežinomą augalą, grybą ar kitą potencialiai pavojingą medžiagą, svarbu nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Katėms ruduo taip pat turi savų pavojų
Katės dažnai atrodo atsargesnės už šunis, tačiau namuose jų gali tykoti ne mažiau pavojų. Rudenį namuose atsiranda daugiau dekoratyvinių augalų, žvakių, šildymo prietaisų ir kitų daiktų, kuriuos smalsi katė gali pasiekti. Ypač svarbu įvertinti, ar namuose esantys augalai nėra kenksmingi gyvūnams.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į temperatūros pokyčius. Jei katė įpratusi būti lauke, šaltėjant orams būtina pasirūpinti, kad ji turėtų galimybę sušilti ir grįžti į saugią aplinką. Ilgesnis buvimas šaltyje, ypač drėgnomis sąlygomis, gali būti pavojingas.
Tamsūs vakarai didina traumų riziką
Rudenį pasivaikščiojimai vis dažniau vyksta sutemus. Dėl prastesnio matomumo šuo gali būti sunkiau pastebimas dviratininkų, vairuotojų ar kitų žmonių. Todėl verta naudoti atšvaitus, šviečiančius pakabukus ar kitus matomumą didinančius priedus.
Svarbu nepamiršti ir pačios aplinkos. Šlapias asfaltas, slidūs takai, balos ir nukritusios šakos gali padidinti paslydimo ar susižalojimo riziką. Vyresniems šunims bei gyvūnams, turintiems judėjimo problemų, tokios sąlygos gali būti ypač nepatogios.
Stebėkite ne tik simptomus, bet ir elgesį
Augintinis ne visada aiškiai parodo, kad kažkas negerai. Kartais pirmasis signalas būna pasikeitęs elgesys: gyvūnas tampa neįprastai vangus, slepiasi, mažiau nori vaikščioti, praranda apetitą, dažniau laižo tam tikrą kūno vietą arba tampa neramus.
Staigūs pokyčiai neturėtų būti ignoruojami. Veterinarinė apžiūra gali padėti nustatyti problemos priežastį, o prireikus gali būti atliekami kraujo, šlapimo, infekcinių ligų, rentgeno, ultragarso ar kiti tyrimai. Kuo anksčiau pastebimas sveikatos sutrikimas, tuo lengviau įvertinti situaciją ir parinkti tinkamą pagalbą.
Rudens priežiūra prasideda nuo paprastų įpročių
Daugeliui rudens pavojų galima užkirsti kelią be sudėtingų priemonių. Po pasivaikščiojimo reikėtų apžiūrėti augintinį, pasirūpinti jo letenų ir kailio švara, tęsti parazitų kontrolę, saugiai laikyti potencialiai pavojingus augalus bei medžiagas ir nepamiršti didesnio matomumo sutemus.
Svarbiausia yra pažinti savo augintinio įpročius ir pastebėti, kada jo elgesys ar savijauta tampa kitokia nei įprastai. Atsakinga kasdienė priežiūra ir laiku suteikta veterinarinė pagalba padeda rudenį išvengti daugelio nemalonių situacijų bei pasirūpinti, kad šaltasis sezonas keturkojui būtų kuo saugesnis.
