Sprendimas apgyvendinti garbaus amžiaus artimąjį senelių namuose dažnai būna vienas sunkiausių emocinių iššūkių šeimos gyvenime, tačiau ne ką mažesnį stresą gali sukelti ir biurokratinių procedūrų gausa. Daugelis žmonių, susidūrę su staigiu tėvų ar senelių sveikatos pablogėjimu, pasimeta informacijos sraute: nežino, nuo ko pradėti, kokias institucijas aplankyti ir kaip užtikrinti, kad finansinė našta nebūtų nepakeliama. Socialinės globos sistema Lietuvoje yra gana griežtai reglamentuota, o norint gauti valstybės ar savivaldybės finansavimą, būtina tiksliai laikytis nustatytų taisyklių ir pateikti visus reikiamus dokumentus. Šis procesas reikalauja kantrybės ir nuoseklumo, tačiau žinant tikslią eigą, viską galima sutvarkyti sklandžiai ir be papildomų trikdžių.
Nuo ko pradėti: kreipimasis į savivaldybę
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis, siekiant gauti vietą valstybiniuose senelių namuose arba kompensaciją privačioje įstaigoje, yra kreipimasis į asmens (senjoro) deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę. Tiksliau – į seniūniją arba Socialinės paramos skyrių. Svarbu suprasti, kad net jei faktinė senjoro gyvenamoji vieta skiriasi nuo deklaruotos, procesą inicijuoti reikia pagal oficialią registraciją. Prašymą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo gali pateikti pats asmuo, jo globėjas, rūpintojas arba kiti šeimos nariai, jei asmuo dėl sveikatos būklės pats to padaryti nepajėgia.
Socialinis darbuotojas yra jūsų pagrindinis kontaktinis asmuo šiame procese. Gavęs prašymą, jis privalo įvertinti asmens socialinės globos poreikį. Tai reiškia, kad specialistas atvyks į senjoro namus, įvertins jo savarankiškumą, gebėjimą pasirūpinti savimi, buities sąlygas ir artimųjų galimybes suteikti pagalbą. Būtent šis vertinimas, vadinamas socialinės globos poreikio nustatymu, yra pagrindas tolesniems sprendimams.
Būtini medicininiai dokumentai
Be socialinio vertinimo, lygiavertę svarbą turi medicininė asmens būklė. Jums reikės kreiptis į šeimos gydytoją, kuris parengs medicininių dokumentų išrašą (forma 027/a). Tai nėra tiesiog formalus popierius – jame turi būti detaliai aprašyta asmens sveikatos būklė, lėtinės ligos, vartojami vaistai ir, svarbiausia, gydytojo rekomendacija dėl socialinės globos paslaugų būtinumo.
Gydytojo pažymoje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad asmeniui reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra ir slauga, kurios negalima užtikrinti namuose. Jei asmuo turi specialiųjų poreikių, pavyzdžiui, jam nustatytas nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, šie dokumentai (SPS-1 arba SPS-2 formos) taip pat privalo būti pateikti kartu su medicininiu išrašu.
Kaip veikia finansavimo mechanizmas ir kompensacijos
Vienas aktualiausių klausimų artimiesiems – kas ir kiek mokės už paslaugas. Ilgalaikė socialinė globa senelių namuose yra mokama paslauga, tačiau valstybė yra sukūrusi mechanizmą, apsaugantį asmenis nuo visiško skurdo. Mokėjimo dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
Pagrindinė taisyklė yra tokia: asmuo už ilgalaikę globą moka 80 proc. savo pajamų (pensijos, šalpos išmokų ir kt.). Likę 20 proc. pajamų lieka asmeniui jo asmeninėms reikmėms (vaistams, higienos priemonėms ar smulkioms išlaidoms). Jei 80 proc. asmens pajamų nepakanka padengti senelių namų kainos (kuri gali svyruoti nuo 1000 iki 1600 eurų ir daugiau per mėnesį), skirtumą dengia savivaldybė. Tačiau čia įsijungia turto vertinimo mechanizmas.
Turto vertinimas ir 1 proc. taisyklė
Jei asmens pajamų nepakanka paslaugos kainai padengti, savivaldybė vertina asmens turimą turtą. Jei asmuo turi turto, viršijančio nustatytus normatyvus (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, žemės, santaupų), gali būti taikomas papildomas mokestis – 1 proc. nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, per mėnesį. Tai reiškia, kad kol asmuo turi turto, savivaldybė gali reikalauti prisidėti prie mokėjimo iš turto vertės.
Svarbu žinoti, kad jei asmuo savo turtą padovanojo ar perleido kitiems asmenims likus mažiau nei 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės globos, šis turtas vis tiek gali būti įskaičiuojamas į finansinį vertinimą. Taip siekiama išvengti piktnaudžiavimo, kai turtas tyčia perrašomas siekiant gauti pilną valstybės kompensaciją.
Pilnas dokumentų sąrašas
Kad procesas vyktų sklandžiai, rekomenduojama iš anksto pasiruošti visus reikiamus dokumentus. Einant į seniūniją ar Socialinės paramos skyrių, su savimi turėkite:
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę) – tiek paties senjoro, tiek prašymą teikiančio asmens.
- Prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (dažniausiai užpildoma vietoje, padedant darbuotojui).
- Medicininį išrašą (forma 027/a) iš šeimos gydytojo (išrašas galioja ribotą laiką, paprastai 3 mėnesius).
- Neįgaliojo pažymėjimą (jei yra nustatytas neįgalumo lygis).
- Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą (jei nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra).
- Pažymą apie asmens pajamas (jei duomenų nėra valstybės registruose, gali prireikti paskutinių 3 mėnesių pajamų išrašų).
- Pensijos gavėjo pažymėjimą.
- Jei senjoras pripažintas neveiksniu – teismo sprendimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Eilės ir vietos pasirinkimas
Gavus savivaldybės sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, dažnai tenka susidurti su realybe – vietų trūkumu. Valstybiniai senelių namai yra labai paklausūs dėl mažesnės kainos ir pilno valstybės finansavimo užtikrinimo, todėl eilėje gali tekti laukti nuo kelių mėnesių iki pusės metų ar ilgiau.
Tačiau turint savivaldybės siuntimą (sprendimą kompensuoti), asmuo gali rinktis ir privačius senelių namus, kurie turi sutartį su savivaldybe ar ministerija. Tokiu atveju savivaldybė moka nustatytą kompensacijos dydį privačiai įstaigai. Tiesa, privačių namų kaina dažnai viršija savivaldybės nustatytą maksimalią finansavimo normą. Tokiu atveju susidariusį skirtumą turi padengti patys artimieji. Tai vadinama „dasmokėjimu”. Visgi, tai leidžia gauti kokybišką paslaugą nedelsiant, nelaukiant bendroje eilėje.
Teisiniai niuansai sergant demencija
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas situacijoms, kai senyvo amžiaus asmuo serga senatvine demencija, Alzheimerio liga ar kitais sutrikimais, dėl kurių jis negali adekvačiai vertinti savo veiksmų. Pagal Lietuvos įstatymus, asmuo į globos namus gali būti guldomas tik su jo paties raštišku sutikimu.
Jei asmuo dėl psichinės būklės nesuvokia savo veiksmų ir negali pasirašyti sutikimo, artimieji privalo kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (arba ribotai veiksniu) tam tikroje srityje ir globėjo paskyrimo. Tik teismo paskirtas globėjas turi teisę pasirašyti dokumentus dėl apgyvendinimo globos įstaigoje. Be šio teisinio statuso jokie senelių namai neturi teisės priimti asmens prieš jo valią, net jei jo sveikatos būklė yra labai sunki.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek laiko užtrunka dokumentų tvarkymas?
Nuo kreipimosi į seniūniją iki sprendimo priėmimo procesas paprastai užtrunka apie 30 kalendorinių dienų. Tačiau jei reikia nustatyti specialiuosius poreikius arba teismo keliu spręsti veiksnumo klausimus, procesas gali išsitęsti iki kelių mėnesių.
Ar vaikai privalo mokėti už tėvų išlaikymą senelių namuose?
Pagal Civilinį kodeksą, suaugę vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus. Tačiau skiriant savivaldybės kompensaciją, pagrindinis dėmesys skiriamas paties senjoro pajamoms ir turtui. Jei senjoro turto ir pajamų (80 proc.) nepakanka, likusią dalį dengia savivaldybė. Visgi, savivaldybė turi teisę vertinti ir vaikų finansines galimybes, tačiau praktikoje dažniausiai reikalaujama vaikų prisidėjimo tik tada, jei jie patys deklaruoja norą primokėti už geresnes sąlygas privačioje įstaigoje.
Kuo skiriasi slauga nuo globos?
Tai dvi skirtingos sąvokos. Globa – tai visuma paslaugų, teikiamų asmeniui, kuriam reikia nuolatinės specialistų pagalbos. Slauga – tai medicininės procedūros ir priežiūra, skirta sunkiems ligoniams (gulintiems, nevaikštantiems). Senelių namuose teikiama ilgalaikė socialinė globa, kuri apima ir slaugos elementus, jei asmens būklė to reikalauja.
Ar galima perkelti asmenį į kitus senelių namus, jei sąlygos netenkina?
Taip, asmuo ar jo globėjas turi teisę prašyti perkėlimo į kitą įstaigą. Tam reikia kreiptis į savivaldybę su prašymu pakeisti paskirtą globos įstaigą. Tačiau reikia turėti omenyje, kad kitoje įstaigoje taip pat gali būti eilės.
Psichologinis pasiruošimas ir adaptacija
Kai visi biurokratiniai formalumai sutvarkyti, finansavimo klausimai išspręsti ir vieta surasta, prasideda ne ką mažiau svarbus etapas – emocinis pasiruošimas. Vyresnio amžiaus žmogui namų aplinkos pakeitimas yra didžiulis stresas, net jei jis supranta to būtinybę. Svarbu senjorą įtraukti į pasiruošimo procesą tiek, kiek leidžia jo sveikata: leisti pasiimti mėgstamus daiktus, nuotraukas, galbūt net mažą baldą, jei taisyklės leidžia. Tai padeda sukurti saugumo jausmą naujoje vietoje.
Artimųjų vaidmuo nesibaigia ties dokumentų pasirašymu. Pirmieji mėnesiai senelių namuose yra kritiniai adaptacijai. Reguliarus lankymas, bendravimas su personalu ir domėjimasis artimojo kasdienybe ne tik padeda jam jaustis mylimam, bet ir leidžia kontroliuoti teikiamų paslaugų kokybę. Atminkite, kad dokumentai ir kompensacijos yra tik techninė pusė – svarbiausia yra užtikrinti orų ir ramų gyvenimo rudenį jūsų artimam žmogui.
