Kelionės nuosavu automobiliu po Senąjį žemyną lietuviams jau seniai nebėra naujiena, tačiau pastaraisiais metais stebimas ypatingas savarankiško turizmo atgimimas. Laisvė sustoti ten, kur norisi, galimybė pamatyti ne tik turistinius didmiesčius, bet ir atokius kaimelius bei kvapą gniaužiančius gamtos peizažus vilioja tūkstančius keliautojų. Visgi, romantizuotas „road trip” vaizdinys neretai susiduria su realybe: kylančiomis kuro kainomis, sudėtinga logistika ir nenumatytais techniniais ar biurokratiniais iššūkiais. Planuojant tokią išvyką, būtina ne tik susikrauti lagaminus, bet ir atlikti namų darbus skaičiuojant biudžetą bei įsivertinant galimas rizikas, kad atostogos netaptų finansiniu ir emociniu išbandymu.
Realios kelionės išlaidos: kam ruoštis?
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų planuojant kelionę automobiliu – kiek tai kainuos? Lietuviai, grįžę iš kelionių po Pietų ar Vakarų Europą, įvardija labai skirtingas sumas, kurios priklauso nuo maršruto, automobilio ekonomiškumo ir keliautojų poreikių. Tačiau tam tikras tendencijas ir bazines išlaidas galima numatyti gana tiksliai.
Kuras – didžiausia biudžeto eilutė
Nepaisant svyruojančių naftos kainų, kuras išlieka pagrindine išlaidų dalimi. Svarbu prisiminti, kad kuro kainos Europoje nėra vienodos. Paprastai Lenkijoje degalai yra vieni pigiausių regione, todėl patyrę keliautojai rekomenduoja baką pripildyti prieš pat kertant Vokietijos ar Čekijos sieną. Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje kuras gali būti 20–30 procentų brangesnis. Skaičiuojama, kad vidutinei 5000–6000 kilometrų kelionei (pavyzdžiui, maršrutu Lietuva–Italija–Lietuva) kurui gali tekti skirti nuo 600 iki 900 eurų, priklausomai nuo automobilio sąnaudų.
Kelių mokesčiai: vinjetės ir mokami ruožai
Tai yra išlaidų kategorija, kurią pradedantieji keliautojai dažnai neįvertina. Europoje vyrauja dvi pagrindinės kelių mokesčių sistemos:
- Vinjetės (laiko mokestis): Ši sistema taikoma tokiose šalyse kaip Austrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Šveicarija. Jūs perkate lipduką arba elektroninę vinjetę tam tikram laikotarpiui (pvz., 10 dienų, mėnesiui). Tai yra palyginti pigus variantas. Pavyzdžiui, 10 dienų vinjetė Austrijoje kainuoja apie 10–12 eurų.
- Mokėjimas už nuvažiuotą atstumą: Ši sistema galioja Lenkijoje (kai kuriuose ruožuose), Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kroatijoje. Tai gali tapti dideliu finansiniu smūgiu. Pavyzdžiui, pervažiuoti Prancūziją magistraliniais keliais gali kainuoti virš 100 eurų į vieną pusę. Italijoje kelionė nuo šiaurinės sienos iki Romos taip pat atsieis apie 50–70 eurų.
Norintys sutaupyti dažnai renkasi nemokamus regioninius kelius, tačiau tai ženkliai prailgina kelionės laiką ir padidina kuro sąnaudas dėl dažno stabdymo ir greitėjimo.
Didžiausi iššūkiai kelyje
Nors finansinis aspektas svarbus, lietuviai keliautojai dažnai pabrėžia, kad didžiausi iššūkiai yra susiję su eismo organizavimu, kultūriniais skirtumais ir saugumu.
Eismo spūstys ir „Stau” fenomenas
Vokietijos greitkeliai, arba „autobahai”, dažnai idealizuojami dėl greičio ribojimų nebuvimo tam tikruose ruožuose. Tačiau realybė dažnai būna kitokia – vasaros sezonu Vokietijoje nuolatos susiduriama su milžiniškomis spūstimis, vadinamomis „Stau”. Remonto darbai vasarą vyksta itin intensyviai. Stovėjimas spūstyje gali trukti nuo kelių valandų iki pusdienio, kas visiškai sugriauna suplanuotą dienos grafiką. Patarimas: naudokitės navigacijos programėlėmis (pvz., „Waze” arba „Google Maps”), kurios realiuoju laiku rodo spūstis ir siūlo apylankas.
ZTL zonos Italijoje ir parkavimo ypatumai
Vienas didžiausių košmarų vairuotojams Italijoje – ZTL (Zona a Traffico Limitato). Tai riboto eismo zonos istoriniuose miestų centruose, į kurias įvažiuoti gali tik vietiniai gyventojai arba specialius leidimus turintys asmenys. Kameros fiksuoja kiekvieną pažeidėją, o baudos (kurios gali siekti virš 100 eurų už vieną įvažiavimą) atkeliauja į Lietuvą net po kelių mėnesių. Prieš važiuojant į Italijos miestus, būtina pasidomėti parkavimo aikštelėmis už senamiesčio ribų.
Nakvynės paieškos sezono įkarštyje
Lietuvių patirtis rodo, kad spontaniškumas kainuoja. Nors keliaujant automobiliu norisi laisvės, liepos–rugpjūčio mėnesiais rasti nakvynę populiariuose kurortuose tą pačią dieną yra itin sunku arba labai brangu. Didžiausias iššūkis – suderinti lankstumą su biudžetu. Dažnas sprendimas – užsisakyti nakvynę su nemokamo atšaukimo galimybe likus 24 valandoms iki atvykimo.
Automobilio paruošimas: ką būtina žinoti?
Techninė automobilio būklė yra sėkmingos kelionės pagrindas. Sugedęs automobilis svetimoje šalyje gali kainuoti ne tik tūkstančius eurų remontui bei transportavimui, bet ir sugadintas atostogas. Prieš išvykstant būtina atlikti šiuos veiksmus:
- Techninė apžiūra servise: Patikrinkite stabdžių sistemą, padangas, kondicionierių, skysčių lygius. Ilgose kelionėse, ypač važiuojant kalnuotose vietovėse (Alpėse, Tatruose), stabdžiai ir variklio aušinimo sistema patiria didžiules apkrovas.
- Draudimas: Be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo („Žalioji korta”), primygtinai rekomenduojama įsigyti techninės pagalbos kelyje draudimą, galiojantį visoje Europoje. Tai užtikrins nemokamą nutempimą ar pagalbą sugedus kelyje.
- Privaloma įranga: Skirtingose šalyse reikalavimai skiriasi. Pavyzdžiui, daugelyje šalių reikalaujama turėti tiek šviesą atspindinčių liemenių, kiek automobilyje yra keleivių, ir jos turi būti pasiekiamos neišlipant iš automobilio. Prancūzijoje rekomenduojama turėti alkotesterį (nors baudos už jo neturėjimą panaikintos, tai vis dar geras tonas).
Maisto ir buities organizavimas
Norint sutaupyti, daugelis lietuvių renkasi vežtis dalį maisto produktų iš namų. Tai ypač aktualu keliaujant į Skandinaviją ar Šveicariją, kur maisto kainos restoranuose ir net prekybos centruose yra žymiai didesnės nei Lietuvoje. Ilgai negendantys produktai (konservai, kruopos, makaronai) ir kompaktiška turistinė dujinė viryklė leidžia ne tik sutaupyti, bet ir mėgautis pietumis gamtoje.
Tačiau keliaujant į Pietų Europą, verta pasinaudoti vietiniais turgeliais. Čia daržovės, vaisiai ir sūriai dažnai yra pigesni ir kokybiškesni nei Lietuvoje. Svarbu rasti balansą tarp taupymo ir vietinės kultūros pažinimo per maistą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus tiems, kurie ruošiasi pirmajai savo „eurotrip” kelionei.
Ar užtenka lietuviško vairuotojo pažymėjimo?
Taip, keliaujant Europos Sąjungos šalyse ir Europos ekonominėje erdvėje (pvz., Norvegijoje, Šveicarijoje), galioja lietuviškas vairuotojo pažymėjimas. Tarptautinio vairuotojo pažymėjimo gali prireikti tik vykstant į specifines, ne ES šalis (pvz., Albaniją, nors praktikoje dažnai tinka ir kortelė), tačiau ES ribose papildomų dokumentų nereikia.
Kaip geriausia mokėti už kelius – grynais ar kortele?
Vakaruose (Prancūzijoje, Italijoje) automatinėse mokėjimo stotelėse patogiausia ir greičiausia atsiskaityti bekontakte banko kortele arba kreditine kortele. Kai kuriose stotelėse grynųjų pinigų priėmimas gali būti ribotas arba eilės prie grynųjų pinigų kasų – žymiai ilgesnės. Vinjetes rekomenduojama pirkti internetu oficialiose svetainėse prieš kelionę, kad išvengtumėte antkainių pasienio degalinėse.
Ar saugu nakvoti automobilyje degalinėse?
Didžiosiose magistralių aikštelėse nakvoti automobilyje yra populiaru, tačiau saugumas priklauso nuo šalies ir vietos. Prancūzijos pietuose ar Ispanijoje vagystės iš kemperių ir automobilių naktį yra dažnesnės. Rekomenduojama rinktis gerai apšviestas, vaizdo kameromis stebimas aikšteles arba specializuotus kempingus, kurie už nedidelį mokestį siūlo saugumą ir dušą.
Koks geriausias laikas kelionei po Europą?
Norint išvengti didžiausių spūsčių ir karščių, geriausia keliauti gegužės–birželio arba rugsėjo–spalio mėnesiais. Liepą ir rugpjūtį visa Europa atostogauja, todėl kainos yra didžiausios, o keliai – labiausiai apkrauti.
Laisvė, kuri atperka nuovargį
Nepaisant įvardintų kainų ir galimų iššūkių, kelionė automobiliu išlieka vienu įsimintiniausių būdų pažinti Europą. Nėra nieko panašaus į rytinę kavą Alpių papėdėje, atsitiktinai atrastą paplūdimį Adrijos jūros pakrantėje ar vakarienę mažame Prancūzijos miestelyje, kurio nebūtumėte pasiekę lėktuvu. Svarbiausia taisyklė – lankstumas. Net jei planas sugriūva dėl spūsties ar lietaus, automobilyje jūs esate savo laiko šeimininkai ir visada galite pasukti vairą ten, kur šviečia saulė. Tinkamas pasiruošimas, realistiškas biudžeto planavimas ir gera nuotaika garantuoja, kad tokia kelionė taps gyvenimo nuykiu, o ne varginančiu darbu.
