Italija – tai šalis, kurios neįmanoma pilnai pažinti per vieną apsilankymą. Kiekvienas jos regionas yra tarsi atskira valstybė su savo tarmėmis, kulinarinėmis tradicijomis, architektūros stiliumi ir gyvenimo tempu. Nuo madingosios Milano šiaurės iki kaitriosios Sicilijos, keliautojai čia randa tai, ko ieško: vieniems tai antikinė istorija, kitiems – gastronomijos šedevrai, o dar kitiems – tiesiog galimybė pasimėgauti „dolce far niente“ arba saldžiu nieko neveikimu saulėtoje pakrantėje.
Planuojant atostogas šioje šalyje, dažnai kyla klausimas: kurį regioną pasirinkti? Adrijos pakrantė garsėja savo plačiais smėlio paplūdimiais ir pramogų gausa, o šalies pietuose esantis „aulo galas“ žavi uolėtais krantais ir nepaliesta gamta. Abu pasirinkimai siūlo unikalias patirtis, kurios leidžia pamatyti Italiją iš skirtingų perspektyvų, tačiau jas vienija viena – begalinis vietinių gyventojų svetingumas ir meilė gyvenimui.
Riminis: daugiau nei vien tik paplūdimio poilsis
Riminis dažnai klaidingai laikomas tik masinio turizmo ir naktinio gyvenimo centru. Nors tai tiesa – kurortas pasižymi puikia infrastruktūra ir dešimtimis kilometrų sutvarkytų paplūdimių – šis miestas turi kur kas gilesnį istorinį sluoksnį. Mažai kas žino, kad Riminis (senovėje vadintas Ariminum) buvo vienas svarbiausių Romos imperijos miestų. Čia iki šiol stovi Tibarijaus tiltas, kuris po dviejų tūkstantmečių vis dar naudojamas pėstiesiems ir automobiliams, bei Augusto arka, žyminti senojo kelio į Romą pabaigą.
Miesto dvasia neatsiejama nuo legendinio kino režisieriaus Federico Fellini, kuris čia gimė ir užaugo. Vaikštant siauromis Borgo San Giuliano gatvelėmis, kurių sienas puošia spalvingos freskos su režisieriaus filmų motyvais, apima jausmas, tarsi būtumėte patekę į magiškojo realizmo kūrinį. Šiandien kelionės į riminį pritraukia ne tik šeimas su vaikais dėl seklios jūros, bet ir kultūros mylėtojus, norinčius derinti poilsį prie vandens su ekskursijomis į netoliese esančią San Marino nykštukinę valstybę ar renesanso perlą – Urbiną.
Gastronomine prasme Riminis siūlo paprastą, bet genialų patiekalą – piadina. Tai plonas neraugintos tešlos paplotėlis, įdarytas šviežiu skvakeronės sūriu, gražgarstėmis ir vytintu kumpiu. Valgyti piadiną vienoje iš pakrantės užeigų, stebint saulėlydį, yra privaloma patirtis kiekvienam, norinčiam pajusti tikrąjį Emilijos-Romanijos regiono skonį.
Kalabrija – laukinio grožio ir tradicijų kraštas
Jei nusikelsime į pačius Italijos pietus, pasieksime Kalabriją. Tai regionas, kurį skalauja dvi jūros – Jonijos ir Tirėnų. Skirtingai nei šiauriniai kurortai, Kalabrija išliko kur kas autentiškesnė ir mažiau paliesta pramoninio turizmo. Čia pakrantės yra dramatiškos: aukštos uolos stačia galva neria į krištolo skaidrumo vandenį, o mažuose miesteliuose, tokiuose kaip Tropėja, namai atrodo išaugę tiesiog iš smiltainio skardžių.
Daugelį metų šis regionas buvo pamirštas, tačiau šiandien kalabrija kelionės metu atskleidžia savo tikruosius lobius: nuo Scilla žvejų kaimelio, apipinto legendomis apie jūrų pabaisas, iki Aspromonte kalnų masyvų, kur galima sutikti ganomus ožkų būrius. Kalabrija yra vieta tiems, kurie vertina ramybę, laukinius paplūdimius ir nori pamatyti, kaip Italija atrodė prieš kelis dešimtmečius – lėta, triukšminga ir be galo nuoširdi.
Kalabrijos virtuvė yra aštri ir ryški. Pagrindinis jos akcentas – Peperoncino (aitrioji paprika). Vietiniai ją deda beveik visur: į dešras (garsioji nduja), makaronus ir net uogienes. Tai vargšų virtuvės (cucina povera) pavyzdys, kur iš paprastų ingredientų sukuriamos skonių bombos. Alyvuogių aliejus, raudonieji Tropėjos svogūnai ir bergamotės, auginamos tik šioje pakrantėje, sudaro šio regiono kulinarinį identitetą.
Regionų pasirinkimas pagal keliavimo stilių
Pasirinkimas tarp Adrijos pakrantės ir Kalabrijos priklauso nuo to, kokio poilsio tikitės. Riminis idealiai tinka tiems, kurie mėgsta judesį, gerai išvystytą paslaugų sektorių, dviračių takus ir galimybę per kelias valandas pasiekti Boloniją, Florenciją ar Veneciją. Tai patogus taškas tiems, kurie nenori nuomotis automobilio, nes traukinių tinklas čia veikia nepriekaištingai.
Priešingai, Kalabrija reikalauja šiek tiek daugiau planavimo ir, pageidautina, nuosavo transporto priemonės. Tik turėdami automobilį galėsite pasiekti slapčiausius paplūdimius, kuriuose būsite vieni, arba nuvažiuoti į kalnų kaimelius, kur kavinėse vyrai vis dar lošia kortomis, o moterys tiesiog gatvėje džiauna makaronus. Tai pasirinkimas ieškantiems nuotykių, laukinės gamtos ir emocinio atotrūkio nuo skubančio pasaulio.
Verta paminėti ir kainų skirtumus. Nors Italija nėra pigi šalis, pietiniai regionai dažnai yra draugiškesni biudžetui. Kalabrijoje vakarienė šeimos valdomoje užeigoje gali kainuoti gerokai mažiau nei populiariame Riminio kurorte, o porcijų dydis ir kokybė dažnai pranoksta lūkesčius. Tačiau Riminis siūlo didesnę apgyvendinimo įvairovę – nuo ekonominės klasės penzionų iki prabangių „Grand Hotel“ stiliaus viešbučių.
Itališkas svetingumas ir gyvenimo džiaugsmas
Nepriklausomai nuo to, ar jūsų kelionės tikslas bus šiaurė, ar pietūs, Italija moko vieno labai svarbaus dalyko – mėgautis akimirka. Italai turi įgimtą gebėjimą švęsti kasdienybę. Tai pasireiškia per rytinį espreso puodelį prie baro, ilgus pokalbius sekmadienio pietų metu ar tiesiog popietinį pasivaikščiojimą (passeggiata) pagrindinėje miesto aikštėje.
Keliaujant po šią šalį, verta pasiduoti jų ritmui. Neskubėkite aplankyti visų muziejų per vieną dieną. Leiskite sau pasiklysti siaurose gatvelėse, prisėskite ant laiptų su ledais rankoje ir stebėkite aplinką. Italijos grožis slypi detalėse: skalbinių kvape, sklindančiame iš balkonų, motorolerių burzgime, tolimame bažnyčios varpų skambesyje ir, žinoma, begalinėje jūros mėlynėje. Sugrįžę namo, šį jausmą – vidinę ramybę ir džiaugsmą paprastais dalykais – dar ilgai nešiositės savo širdyse.
