Daugeliui žmonių žodis „investavimas“ vis dar asocijuojasi su Volstryto vilkais, sudėtingomis diagramomis ir didžiulėmis pinigų sumomis, kurios būtinos norint pradėti. Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Šiandienos ekonominėje aplinkoje, kur infliacija nuolat mažina grynųjų pinigų perkamąją galią, pinigų laikymas „kojinėje“ ar paprastoje banko sąskaitoje yra garantuotas būdas lėtai prarasti savo santaupas. Investavimas nebėra prabanga – tai tapo būtinybe kiekvienam, norinčiam užsitikrinti finansinį saugumą ir orią ateitį. Ekspertai sutaria, kad geriausias laikas pradėti investuoti buvo vakar, o antras geriausias laikas yra šiandien. Tačiau norint nepasimesti finansų džiunglėse ir, svarbiausia, neprarasti sunkiai uždirbtų pinigų, būtina atlikti namų darbus ir laikytis disciplinuotos strategijos.
Pirmasis žingsnis: finansinė higiena prieš investuojant
Prieš pradedant galvoti apie akcijas, obligacijas ar fondus, būtina susitvarkyti savo asmeninius finansus. Investavimas su didelėmis skolomis ar be jokio finansinio rezervo yra ne strategija, o lošimas. Finansų konsultantai rekomenduoja laikytis griežtos sekos.
Visų pirma, būtina atsikratyti „toksiškų“ skolų. Tai yra vartojimo kreditai, greitieji kreditai ar lizingo įsipareigojimai su aukštomis palūkanomis. Nėra prasmės tikėtis 7–8 proc. metinės grąžos iš investicijų, jei už kreditinę kortelę mokate 15 proc. palūkanų. Pirmiausia „užlopę šias skyles“, jūs automatiškai gaunate garantuotą grąžą, lygią tų skolų palūkanoms.
Antrasis etapas – finansinė pagalvė. Tai neliečiama pinigų suma, skirta nenumatytiems gyvenimo atvejams (ligai, darbo praradimui, automobilio remontui). Ekspertai rekomenduoja turėti sukaupus sumą, lygią jūsų 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumai. Šie pinigai neturi būti investuojami į rizikingas priemones; jie turi būti laikomi saugiai ir likvidžiai, pavyzdžiui, indėlyje arba atskiroje sąskaitoje, kad prireikus būtų pasiekiami akimirksniu. Tik turint šį saugiklį, galima pradėti galvoti apie investavimą.
Investavimo tikslas ir rizikos tolerancija
Viena didžiausių pradedančiųjų klaidų – investavimas be aiškaus tikslo. Ar jūs taupote pensijai po 30 metų? Ar pradiniam būsto įnašui po 5 metų? O gal tiesiog norite apsaugoti pinigus nuo infliacijos? Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso jūsų investavimo strategija.
Laiko horizontas
Kuo ilgesnis jūsų investavimo laikotarpis, tuo didesnę riziką galite prisiimti. Jei investuojate 20-iai metų, trumpalaikiai rinkos svyravimai (krizės, korekcijos) jums nėra tokie baisūs, nes rinka istoriškai turi tendenciją kilti. Tačiau jei pinigų reikės po dvejų metų, investuoti į akcijas yra labai rizikinga, nes prireikus pinigų rinka gali būti „dugne“, ir jūs fiksuosite nuostolį.
Rizikos profilis
Turite sąžiningai atsakyti sau: kaip jausitės, jei jūsų investicijų portfelio vertė per savaitę nukris 20 proc.?
- Konservatyvus investuotojas: Pirmenybę teikia saugumui, net jei grąža maža. Renkasi obligacijas, indėlius.
- Nuosaikus investuotojas: Ieško balanso tarp augimo ir saugumo. Derina akcijas ir obligacijas.
- Agresyvus investuotojas: Siekia maksimalios grąžos ir nebijo didelių svyravimų. Didžiąją dalį lėšų skiria akcijoms ar net kriptovaliutoms.
Nuo ko pradėti: pagrindiniai investavimo instrumentai
Pradedantiesiems investuotojams instrumentų gausa gali pasirodyti bauginanti. Tačiau norint sėkmingai startuoti, pakanka suprasti kelis pagrindinius įrankius.
Biržoje prekiaujami fondai (ETF)
Tai yra dažniausiai ekspertų rekomenduojamas instrumentas pradedantiesiems. ETF (angl. Exchange Traded Fund) yra fondas, kuris seka tam tikrą indeksą, pavyzdžiui, „S&P 500“ (500 didžiausių JAV įmonių). Pirkdami vieną ETF vienetą, jūs iš esmės nusiperkate labai mažą dalelę visų tų 500 įmonių.
Kodėl tai gerai?
- Diversifikacija: Jūsų pinigai išskaidomi per šimtus ar tūkstančius įmonių. Jei viena bankrutuos, tai beveik nepaveiks jūsų bendro rezultato.
- Pigus valdymas: Pasyviai valdomi ETF taiko labai mažus mokesčius, dažnai nesiekiančius 0,2 proc. per metus.
- Paprastumas: Jums nereikia analizuoti atskirų įmonių finansinių ataskaitų.
Obligacijos
Obligacija – tai jūsų paskola vyriausybei arba įmonei. Jūs skolinate pinigus, o jie įsipareigoja grąžinti juos po nustatyto laiko ir mokėti palūkanas. Tai saugesnė investicija nei akcijos, tačiau grąža paprastai būna mažesnė. Obligacijos portfelyje atlieka stabilizatoriaus vaidmenį – kai akcijos krenta, obligacijos dažnai išlaiko vertę arba kyla.
Akcijos
Investuodami į atskiras akcijas (pvz., „Apple“, „Tesla“ ar vietines Baltijos biržos įmones), jūs tampate įmonės bendrasavininku. Tai gali atnešti didžiausią grąžą, bet reikalauja daugiausiai žinių ir laiko. Pradedantiesiems nerekomenduojama viso kapitalo skirti pavienėms akcijoms, nes rizika „nepataikyti“ yra didelė.
Auksinė taisyklė: periodinis investavimas (DCA)
Viena didžiausių baimių – investuoti „blogu laiku“, t.y., prieš pat rinkos griūtį. Tačiau ekspertai turi priešnuodį, vadinamą Dollar Cost Averaging (DCA) arba periodiniu investavimu.
Strategijos esmė paprasta: investuoti fiksuotą pinigų sumą reguliariai (pvz., po 100 eurų kiekvieną mėnesį), nepriklausomai nuo to, ar rinkos kyla, ar krenta.
- Kai kainos aukštos, už savo 100 eurų nuperkate mažiau vienetų.
- Kai kainos žemos (rinka krenta), už tuos pačius 100 eurų nuperkate daugiau vienetų.
Ilgainiui jūsų vidutinė įsigijimo kaina išsilygina. Tai pašalina emocinį stresą ir būtinybę spėlioti, kada yra geriausias laikas pirkti. Jums nereikia stebėti naujienų kasdien – tiesiog nustatote automatinį pavedimą ir leidžiate laikui dirbti savo darbą.
Kaip neprarasti pinigų: dažniausios klaidos
Investavimas visada susijęs su rizika, tačiau didžiausią riziką kelia ne rinkos, o paties investuotojo elgesys. Norint išsaugoti kapitalą, būtina vengti šių spąstų:
Bandymas aplenkti rinką
Daugybė tyrimų rodo, kad aktyvūs prekybininkai, bandantys pirkti pigiai ir parduoti brangiai trumpuoju laikotarpiu, dažniausiai uždirba mažiau nei pasyvūs investuotojai, arba net patiria nuostolių. Niekas neturi krištolinio rutulio ir negali numatyti rytojaus kainų.
Panika rinkų kritimo metu
Kai rinkos krenta 20 ar 30 procentų (o tai nutinka periodiškai), natūrali žmogaus reakcija yra „gelbėti“ likusius pinigus ir viską parduoti. Tai – blogiausias įmanomas sprendimas. Parduodami kritimo metu, jūs „užfiksuojate“ nuostolį. Istorija rodo, kad po kiekvieno kritimo rinkos atsigauna ir pasiekia naujas aukštumas. Tie, kurie neišsigąsta ir toliau periodiškai investuoja kritimo metu, uždirba daugiausiai.
Mokesčių ignoravimas
Investicinė grąža nėra tik tai, ką uždirbate, bet ir tai, ką atiduodate. Dideli prekybos platformų komisiniai, fondų valdymo mokesčiai ar mokesčiai valstybei gali „suvalgyti“ didelę dalį pelno. Rinkitės platformas su mažais komisiniais ir pasidomėkite mokestinėmis lengvatomis (pvz., investicinėmis sąskaitomis ar lengvatomis gyvybės draudimui), kurios galioja jūsų šalyje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek pinigų reikia norint pradėti investuoti?
Šiuolaikinės technologijos ir platformos leidžia pradėti investuoti turint vos 1 eurą. Daugelis tarpininkų siūlo įsigyti trupmenines akcijas (fractional shares) arba investuoti į ETF fondus su minimaliomis sumomis. Svarbiausia yra ne pradinė suma, o įpročio formavimas.
Ar investavimas yra tas pats, kas lošimas?
Ne, jei tai daroma teisingai. Lošimas remiasi atsitiktinumu ir tikimybe, kuri dažniausiai yra ne lošėjo pusėje. Investavimas (ypač į plačiai diversifikuotus fondus) remiasi ekonomikos augimu ir įmonių kuriamu pelnu ilguoju laikotarpiu. Nors trumpuoju laikotarpiu rezultatai gali svyruoti, ilguoju laikotarpiu rinka istoriškai auga.
Kada geriausia parduoti investicijas?
Investicijas geriausia parduoti tada, kai pasiekiate savo užsibrėžtą finansinį tikslą (pvz., sukaupėte pensijai ar namui). Taip pat portfelį galima koreguoti (rebalansuoti) kartą per metus, jei pasikeitė jūsų turto klasių proporcijos, tačiau spekuliacinis pirkimas ir pardavimas dažniausiai neduoda naudos.
Ar investavimas į kriptovaliutas tinka pradedantiesiems?
Ekspertai vertina kriptovaliutas kaip itin rizikingą turto klasę. Jų vertė gali svyruoti dešimtimis procentų per dieną. Pradedantiesiems rekomenduojama šiai turto klasei skirti ne daugiau kaip 1–5 proc. savo portfelio – sumą, kurią praradus nebūtų skaudu.
Psichologinis pasiruošimas ir disciplina
Investavimas yra labiau psichologinis iššūkis nei finansinis ar matematinis. Sėkmingiausi investuotojai nėra tie, kurie turi aukščiausią intelektą ar geriausias formules, bet tie, kurie sugeba suvaldyti savo emocijas. Godumas ir baimė yra du didžiausi investuotojo priešai. Godumas skatina investuoti į abejotinas schemas, žadančias greitą praturtėjimą, o baimė verčia parduoti turtą, kai jo kaina laikinai nukrenta.
Norint išlikti kelyje, svarbu atsiriboti nuo kasdienio triukšmo. Finansinės naujienos dažnai būna sensacingos ir skirtos sukelti emocijas. Jei pasirinkote ilgalaikę pasyvaus investavimo strategiją į plačiai diversifikuotus indeksinius fondus, jums nereikia reaguoti į kiekvieną centrinio banko pranešimą ar geopolitinį neramumą. Jūsų geriausias sąjungininkas yra laikas ir sudėtinės palūkanos. Kaip sakė investavimo legenda Warrenas Buffettas: „Akcijų rinka yra priemonė, per kurią pinigai pereina nuo nekantriųjų pas kantriuosius“. Todėl geriausias patarimas pradedančiajam – pradėkite mažais žingsniais, būkite nuoseklūs ir apsišarvuokite kantrybe dešimtmečiams į priekį.
