Susidūrimas su situacija, kai artimas žmogus dėl ligos, traumos ar senatvės tampa priklausomas nuo lovos, yra vienas didžiausių emocinių ir fizinių iššūkių šeimai. Staiga pasikeitusi kasdienybė reikalauja ne tik begalinės kantrybės bei meilės, bet ir specifinių medicininių bei slaugos žinių, kurių dauguma žmonių paprasčiausiai neturi. Dažnai artimieji pasimeta tarp informacijos gausos, nežinodami, nuo ko pradėti: kaip paruošti kambarį, kaip teisingai vartyti ligonį, kad neatsirastų pragulų, ar kaip užtikrinti tinkamą higieną be profesionalios įrangos. Šis straipsnis skirtas tam, kad suteiktų struktūruotą, praktišką ir aiškią informaciją, kuri padės sukurti saugią aplinką ligoniui ir, kas ne mažiau svarbu, apsaugoti slaugančiųjų sveikatą nuo perdegimo bei fizinių traumų.
Tinkamos aplinkos paruošimas: kambarys ir lova
Pirmasis žingsnis slaugant gulinį ligonį – ergonomiškos ir saugios aplinkos sukūrimas. Tai nėra vien tik patogumo klausimas; teisingai įrengta vieta tiesiogiai veikia slaugos kokybę ir ligonio savijautą.
Visų pirma, lova turėtų būti pastatyta taip, kad prie jos būtų galima laisvai prieiti iš abiejų pusių. Tai kritiškai svarbu atliekant higienos procedūras, keičiant patalynę ar vartant ligonį. Jei įmanoma, rekomenduojama įsigyti arba išsinuomoti funkcinę slaugos lovą. Tokios lovos leidžia reguliuoti aukštį (kad slaugančiajam nereikėtų nuolat lenktis ir žaloti nugaros) bei keisti galvūgalio ar kojūgalio padėtį.
Svarbiausias elementas lovoje – čiužinys. Įprastas čiužinys gulinčiam ligoniui dažniausiai netinka dėl didelės pragulų rizikos. Būtina investuoti į anti-dekubitinį (priešpragulinį) čiužinį. Šie čiužiniai būna dviejų pagrindinių tipų:
- Poroloniniai profiliniai čiužiniai: tinka, kai pragulų rizika yra vidutinė. Jų paviršius yra karpytas specialia forma, užtikrinančia geresnę oro cirkuliaciją.
- Kompresiniai (pripučiami) čiužiniai su kompresoriumi: skirti aukštos rizikos pacientams arba jau atsiradus praguloms. Kompresorius nuolat keičia oro slėgį skirtingose čiužinio sekcijose, taip atlikdamas nuolatinį mikromasažą ir neleisdamas audiniams būti užspaustiems vienoje vietoje.
Taip pat pasirūpinkite tinkamu apšvietimu. Šalia lovos turi būti naktinė lempa, kurią lengva pasiekti, o dieną kambarys turėtų būti gerai vėdinamas, tačiau be tiesioginių skersvėjų, nukreiptų į ligonį.
Pragulų profilaktika: svarbiausia slaugos taisyklė
Viena pavojingiausių komplikacijų gulinčiam ligoniui – pragulos. Tai odos ir gilesnių audinių pažeidimai, atsirandantys dėl ilgalaikio spaudimo, kai sutrinka kraujotaka. Pragulos gali atsirasti labai greitai, kartais vos per kelias valandas nejudrumo, o jų gydymas yra ilgas, skausmingas ir sudėtingas procesas.
Pagrindinės pragulų susidarymo vietos yra ten, kur kaulai yra arčiausiai odos paviršiaus: kryžkaulis, kulnai, alkūnės, mentės, klubai ir pakaušis. Norint jų išvengti, būtina laikytis griežto režimo:
- Vartymo grafikas: Ligonį būtina vartyti kas 2 valandas. Net ir naktį rekomenduojama bent kartą pakeisti padėtį. Sudarykite grafiką: kairysis šonas, nugara, dešinysis šonas.
- Odos stebėjimas: Kiekvieną kartą keičiant sauskelnes ar prausiant, atidžiai apžiūrėkite odą. Jei pastebite paraudimą, kuris nepranyksta paspaudus pirštu (balta dėmė neatsiranda arba greitai vėl parausta), tai – pirmasis pragulos požymis.
- Tinkama patalynė ir drabužiai: Paklodė turi būti idealiai ištempta, be raukšlių. Raukšlės veikia kaip papildomas dirgiklis. Ligonio drabužiai turi būti iš natūralių audinių, be stambių siūlių ar sagų ant nugaros.
- Odos drėkinimas ir apsauga: Oda neturi būti nei per sausa, nei per drėgna. Naudokite specialius apsauginius kremus su cinku arba argininu intymiose vietose, kad apsaugotumėte odą nuo šlapimo ir išmatų poveikio.
Asmens higiena: kaip prausti gulinį žmogų
Higiena yra ne tik švaros, bet ir orumo bei sveikatos klausimas. Gulinčio ligonio prausimas lovoje reikalauja pasiruošimo. Jums prireiks dubens su šiltu vandeniu, švelnių kempinių, rankšluosčių, specialių prausiamųjų putų (kurios nereikalauja nuplovimo vandeniu) ir vienkartinių paklotų lovai apsaugoti.
Kūno prausimas
Procesą pradėkite nuo veido, vėliau pereikite prie rankų, krūtinės ir pilvo. Kojos prausiamos nuo pėdų link šlaunų – tai padeda gerinti veninę kraujotaką. Nugara prausiama pavertus ligonį ant šono. Intymioji higiena yra pati svarbiausia dalis, siekiant išvengti infekcijų. Moterims prausiama iš priekio atgal, vyrams būtina atitraukti apyvarpę ir kruopščiai nuplauti, vėliau grąžinant ją į pradinę padėtį.
Ypač patogu naudoti prausiamąsias pirštines ir putas, kurių nereikia nuskalauti. Tai sutaupo laiko ir mažiau vargina ligonį, nes nereikia nuolat keisti vandens ir saugoti patalynės nuo sušlapimo.
Galvos trinkimas
Galvos plovimas lovoje daugeliui atrodo neįmanoma misija, tačiau tam yra specialios priemonės. Galima įsigyti pripučiamą galvos plovimo vonelę. Ji pakišama po ligonio galva ir pečiais (kaip kriauklė kirpykloje), o vanduo nuteka per žarnelę į šalia pastatytą kibirą. Alternatyva – „šampūno kepuraitės”, kurios pašildomos mikrobangų krosnelėje, uždedamos ant galvos, pamasažuojamos ir nuimamos be jokio vandens nuskalavimo.
Mityba ir skysčių vartojimas
Gulintiems ligoniams dažnai sulėtėja virškinimas, sumažėja apetitas, gali atsirasti rijimo sutrikimų (disfagija). Mityba turi būti visavertė, turinti pakankamai baltymų, kurie būtini audinių regeneracijai ir pragulų profilaktikai.
Jei ligonis sunkiai kramto, maistą būtina trinti. Tačiau venkite vien tik skystos košės konsistencijos – maistas turi būti patrauklus. Svarbu stebėti, ar ligonis neužspringsta. Maitinant ligonį, jo galvūgalį būtina pakelti bent 45 laipsnių kampu, o po valgio nerekomenduojama iškart guldyti horizontaliai, kad būtų išvengta refliukso ir aspiracijos (maisto patekimo į kvėpavimo takus).
Skysčių balansas yra kritiškai svarbus. Dehidratacija didina pragulų riziką, tirština kraują ir sukelia vidurių užkietėjimą. Jei ligonis atsisako gerti vandenį, siūlykite želė, sriubas, arbūzą ar specialius medicininės paskirties gėrimus, kurie yra praturtinti vitaminais ir baltymais.
Techninės pagalbos priemonės ir palengvinimai
Lietuvoje slaugantys asmenys turi teisę gauti įvairias techninės pagalbos priemones, kurios kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą.
Naudingiausios priemonės:
- Slydimo paklodės: slidžios medžiagos lakštai, padedantys lengvai patraukti ligonį lovoje aukštyn arba paversti ant šono nenaudojant didelės fizinės jėgos.
- Vediniai (baziniai) trikampiai: virš lovos pakabinama rankena, už kurios ligonis gali įsikibti ir pats šiek tiek pasikelti. Tai lavina ligonio raumenis ir palengvina slaugytojo darbą.
- Tualeto kėdės: jei ligonis gali bent trumpam atsisėsti, tualeto kėdė šalia lovos yra daug oriau ir patogiau nei basonas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kaip dažnai reikia keisti sauskelnes gulinčiam ligoniui?
Sauskelnes būtina keisti kaskart joms susitepus, bet ne rečiau kaip 3–4 kartus per parą, net jei jos turi indikatorių, rodantį, kad dar nėra pilnos. Drėgna aplinka ir šlapime esančios druskos labai greitai pažeidžia odą, todėl svarbu ne tik pakeisti sauskelnę, bet ir leisti odai bent 10–15 minučių „pakvėpuoti” prieš dedant naują.
Ką daryti, jei ligonis atsisako valgyti?
Pirmiausia išsiaiškinkite priežastį: ar tai skausmas, pykinimas, dantų problemos, ar depresija. Nemėginkite maitinti per prievartą. Siūlykite mažas porcijas mėgstamo maisto dažniau (5–6 kartus per dieną). Jei svoris krenta drastiškai, pasitarkite su gydytoju dėl enterinės mitybos (specialių kaloringų gėrimų) įtraukimo į racioną.
Kaip išvengti nemalonaus kvapo kambaryje?
Svarbiausia – reguliari higiena ir dažnas patalynės keitimas. Naudokite uždaras šiukšliadėžes panaudotoms sauskelnėms ir nedelsdami jas išneškite. Taip pat egzistuoja specialūs kvapų neutralizatoriai (ne tiesiog oro gaivikliai), kurie chemiškai suardo nemalonaus kvapo molekules. Reguliarus vėdinimas yra būtinas.
Kaip pakeisti patalynę, jei ligonis negali atsikelti iš lovos?
Naudokite sukimo metodą. Paverskite ligonį ant vieno šono. Nešvarią paklodę susukite voleliu išilgai nugaros kuo arčiau ligonio kūno. Tuomet ant laisvos čiužinio dalies patieskite švarią paklodę, jos kraštą taip pat susukdami voleliu šalia nešvariosios. Tuomet perverskite ligonį per susuktus volelius ant kito šono (ant švarios paklodės dalies). Ištraukite nešvarią paklodę ir išlyginkite švariąją.
Slaugančiojo emocinė sveikata ir pagalbos tinklas
Slauga namuose yra maratonas, o ne sprintas. Viena didžiausių klaidų, kurią daro artimieji – bandymas viską atlikti vieniems. „Slaugytojo perdegimo sindromas” yra reali ir dažna būklė, pasireiškianti lėtiniu nuovargiu, dirglumu, miego sutrikimais ir net depresija.
Labai svarbu suprasti, kad prašyti pagalbos nėra gėda. Lietuvoje veikia Integrali pagalba į namus – tai mobilios komandos, susidedančios iš slaugytojų, jų padėjėjų ir kineziterapeutų, kurios gali atvykti į namus ir atlikti dalį darbų nemokamai (finansuojama ES ir savivaldybių lėšomis). Kreipkitės į savo gyvenamosios vietos socialinės paramos skyrių dėl šios paslaugos skyrimo.
Taip pat nepamirškite savo fizinės sveikatos. Mokykitės ergonomikos principų: keldami ar versdami ligonį, visada laikykite nugarą tiesią, kelkite kojų raumenų pagalba, o ne lenkdamiesi per juosmenį. Naudokite pagalbines priemones. Raskite laiko poilsiui, net jei tai tik 15 minučių kavos pertraukėlė kitame kambaryje. Jūsų gera emocinė ir fizinė būklė yra geriausia dovana, kurią galite suteikti savo slaugomam artimajam.
