Daugelis sodininkų ir gamtos mylėtojų į varnalėšą žiūri gana skeptiškai – dažniausiai ji vertinama kaip įkyri piktžolė, kurios kibūs žiedynai prilimpa prie drabužių ar augintinių kailio, o gilios šaknys apsunkina daržo ravėjimą. Tačiau po šiais dideliais, plačiais lapais ir kibiais žiedais slepiasi viena vertingiausių gamtos dovanų. Varnalėšų šaknys nuo seno užima garbingą vietą tiek Rytų, tiek Vakarų liaudies medicinoje, o šiuolaikiniai tyrimai vis dažniau patvirtina jų unikalias savybes. Tai nėra tiesiog augalas, augantis pakelėse; tai galingas fitoterapinis įrankis, galintis padėti organizmui išsivalyti, sustiprėti ir kovoti su įvairiais negalavimais – nuo odos problemų iki lėtinių vidaus organų ligų.
Cheminė sudėtis: kas slypi po žeme?
Kad suprastumėte, kodėl varnalėšų šaknys yra tokios vertingos, pirmiausia reikia pažvelgti į jų cheminę sudėtį. Tai tikras biologiškai aktyvių medžiagų sandėlis. Vienas svarbiausių komponentų, sudarantis didžiąją dalį šaknies masės, yra inulinas. Tai natūralus polisacharidas, kuris veikia kaip prebiotikas, maitinantis gerąsias žarnyno bakterijas, ir padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Skirtingai nei krakmolas, inulinas nesukelia staigių insulino šuolių, todėl yra itin vertinamas diabeto profilaktikoje.
Be inulino, varnalėšų šaknyse gausu šių elementų:
- Eterinių aliejų: jie pasižymi antiseptinėmis ir priešuždegimininėmis savybėmis.
- Polifenolių: tai stiprūs antioksidantai, tokie kaip kvercetinas ir liuteolinas, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos.
- Gleivių ir rauginių medžiagų: jos ramina sudirgusią gleivinę ir padeda virškinimo procesams.
- Mineralų ir vitaminų: šaknyse randama kalio, geležies, magnio, taip pat B grupės vitaminų ir vitamino C.
Kraujo valymas ir detoksikacija
Viena iš pačių seniausių ir labiausiai paplitusių varnalėšų šaknų vartojimo paskirčių – kraujo valymas. Fitoterapeutai šį augalą dažnai vadina „kraujo valytoju“. Manoma, kad aktyvieji šaknies komponentai stimuliuoja kepenų veiklą ir skatina tulžies išsiskyrimą. Kepenys yra pagrindinis mūsų organizmo filtras, o varnalėša padeda joms efektyviau šalinti toksinus, susikaupusius dėl netinkamos mitybos, vaistų vartojimo ar aplinkos taršos.
Be to, varnalėšų šaknys pasižymi švelniu diuretiniu (šlapimą varančiu) poveikiu. Tai reiškia, kad jos padeda inkstams greičiau pašalinti nereikalingus skysčius ir druskas iš organizmo, taip mažinant tinimą ir dar labiau prisidedant prie bendros organizmo detoksikacijos. Šis procesas yra itin svarbus sergant podagra, nes padeda šalinti šlapimo rūgštį, kurios perteklius ir sukelia skausmingus sąnarių uždegimus.
Pagalba probleminei odai: aknė, egzema ir psoriazė
Odos būklė dažnai yra vidaus organų veiklos atspindys. Kadangi varnalėšų šaknys efektyviai valo kraują ir limfą, jų teigiamas poveikis labai greitai pasimato ir odoje. Šis augalas yra viena populiariausių priemonių kovojant su lėtinėmis odos ligomis.
Kaip varnalėša veikia odą?
Dėl savo antibakterinių ir priešuždegiminių savybių, varnalėšų preparatai gali padėti slopinti bakterijų, sukeliančių aknę, dauginimąsi. Vartojant arbatas ar nuovirus į vidų, bei naudojant kompresus išoriškai, galima pasiekti puikių rezultatų gydant:
- Jaunatvinius spuogus (aknė);
- Furunkulus ir pūlinius;
- Egzemos paūmėjimus;
- Psoriazės (žvynelinės) simptomus.
Liaudies medicinoje varnalėšų aliejus taip pat plačiai naudojamas sausai, pleiskanojančiai galvos odai gydyti ir plaukų augimui skatinti. Jis stiprina plauko folikulą, todėl plaukai tampa stipresni, mažiau slenka ir labiau žvilga.
Virškinimo sistemos gerinimas ir cukraus kontrolė
Jau minėtas inulinas yra tikras išsigelbėjimas virškinimo sistemai. Patekęs į žarnyną, jis nėra suvirškinamas skrandžio rūgščių, todėl nukeliauja į storąją žarną, kur tampa maistu gerosioms bifidobakterijoms. Tai pagerina žarnyno mikroflorą, stiprina imunitetą ir gerina bendrą savijautą. Žmonėms, kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo, varnalėšų šaknų nuoviras gali padėti sureguliuoti tuštinimąsi be stiprių laisvinamųjų vaistų poreikio.
Sergantiems antrojo tipo diabetu arba turintiems insulino rezistenciją, varnalėšų šaknys gali būti puiki pagalbinė priemonė. Tyrimai rodo, kad reguliarus šio augalo preparatų vartojimas gali padėti stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje ir sumažinti komplikacijų riziką. Žinoma, tai nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų, tačiau gali būti veiksminga kompleksinio gydymo dalis.
Sąnarių ligos ir uždegimų mažinimas
Sąnarių skausmai, reumatas ir artritas yra ligos, kurios smarkiai apriboja judėjimo laisvę. Varnalėšų šaknys pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu, kuris gali palengvinti šių ligų simptomus. Veikliosios medžiagos slopina uždegiminius procesus audiniuose ir padeda sumažinti patinimą.
Liaudies medicinoje populiarūs kompresai iš šviežių varnalėšų lapų arba spiritinės šaknų ištraukos trinimas į skaudamus sąnarius. Tačiau didžiausias efektas pasiekiamas derinant išorinį gydymą su vidiniu – geriant šaknų arbatą, kuri padeda šalinti druskų sankaupas iš organizmo.
Kada ir kaip rinkti varnalėšų šaknis?
Norint gauti maksimalią naudą, svarbu žinoti, kada ir kaip tinkamai paruošti žaliavą. Varnalėša yra dvimetis augalas, ir tai yra esminė detalė.
- Pirmieji metai: Augalas užaugina tik lapų skrotelę, bet nežydi. Būtent pirmaisiais metais, vėlyvą rudenį (rugsėjo–spalio mėn.), šaknys yra pačios vertingiausios. Jos yra sukaupusios visas maistines medžiagas žiemojimui. Šaknys būna sultingos ir mėsingos.
- Antrieji metai: Anksti pavasarį, kol dar nepradėjo augti lapai, antrametes šaknis dar galima kasti. Tačiau kai tik augalas pradeda formuoti žiedynstiebį, šaknis sumedėja, tampa tuščiavidurė ir praranda gydomąsias savybes. Tokių šaknų rinkti nebeverta.
Iškastas šaknis reikia nuvalyti nuo žemių (geriau neliesti vandeniu, jei planuojate džiovinti, arba plauti labai greitai po tekančiu vandeniu), nupjauti smulkias šakneles ir supjaustyti 10–15 cm ilgio gabalėliais. Storesnes šaknis rekomenduojama perpjauti išilgai. Džiovinti galima orkaitėje žemoje temperatūroje (iki 40-50°C) arba gerai vėdinamoje patalpoje.
Paruošimo būdai: nuo arbatos iki aliejaus
Varnalėšų šaknų nuoviras:
Tai populiariausias vartojimo būdas. 1 valgomąjį šaukštą smulkintų džiovintų šaknų užpilkite stikline (200 ml) verdančio vandens. Geriausia pakaitinti vandens vonelėje apie 15–20 minučių arba palikti termose per naktį. Nukošus geriama po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną prieš valgį. Šis nuoviras tinka tiek kraujo valymui, tiek virškinimo gerinimui.
Varnalėšų aliejus plaukams:
Nors vaistinėse galima įsigyti jau paruošto aliejaus, jį nesunku pasigaminti ir namuose. Smulkintas šviežias (arba džiovintas) šaknis užpilkite kokybišku alyvuogių ar migdolų aliejumi santykiu 1:3. Laikykite tamsioje, šiltoje vietoje 2–3 savaites, kasdien sujudindami. Nukošus, aliejų įtrinkite į galvos odą likus valandai iki plovimo. Tai puiki priemonė nuo plaukų slinkimo ir pleiskanų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar varnalėšų šaknys turi šalutinį poveikį?
Nors varnalėša laikoma saugiu augalu, kai kuriems žmonėms ji gali sukelti alergines reakcijas, ypač jei esate alergiški astrinių šeimos augalams (pavyzdžiui, ramunėlėms ar ambrozijoms). Taip pat, kadangi augalas turi diuretinių savybių, vartojant didelius kiekius, gali sutrikti elektrolitų balansas.
Ar galima varnalėšų preparatus vartoti nėštumo metu?
Nėščiosioms ir žindančioms moterims varnalėšų šaknų vartoti nerekomenduojama arba tai daryti reikėtų tik pasitarus su gydytoju. Augalas gali stimuliuoti gimdos susitraukimus, todėl rizikuoti neverta.
Ar varnalėšų šaknis galima valgyti žalias?
Taip, pirmamečių augalų šaknys yra valgomos. Jos traškios, šiek tiek saldžios ir primena topinambus ar pastarnokus. Japonijoje tai yra populiari daržovė, vadinama „gobo“. Tačiau laukinėje gamtoje rinktas šaknis būtina kruopščiai nuplauti ir nulupti.
Kur galima įsigyti varnalėšų šaknų, jei negaliu prisirinkti pats?
Džiovintų varnalėšų šaknų galima rasti beveik visose vaistinėse, sveiko maisto parduotuvėse arba žolininkų turgeliuose. Taip pat prekiaujama maisto papildais kapsulių forma.
Varnalėša kulinarijoje – ne tik vaistas, bet ir maistas
Verta paminėti, kad varnalėšų šaknys gali tapti ne tik vaistinėlės, bet ir jūsų virtuvės dalimi. Azijos šalyse, ypač Japonijoje, varnalėša (gobo) yra vertinama kaip delikatesinė daržovė. Ji dedama į sriubas, troškinius, marinuojama arba kepama. Šaknys pasižymi unikaliu, žemės riešutus primenančiu skoniu ir maloniu traškumu, kuris išlieka net ir termiškai apdorojus.
Jei nuspręsite išbandyti varnalėšą virtuvėje, rekomenduojama šviežias šaknis nulupti ir trumpam pamerkti į vandenį su šlakeliu acto – tai neleis joms patamsėti (oksiduotis). Jas galima pjaustyti plonais šiaudeliais ir trumpai apkepti su morkomis, sojos padažu ir sezamų sėklomis. Toks patiekalas ne tik paįvairins kasdienį racioną, bet ir suteiks organizmui didelę dozę skaidulų bei antioksidantų, natūraliu ir skaniu būdu stiprindamas jūsų sveikatą.
