Kiekvienas dirbantis tėvas ar mama anksčiau ar vėliau susiduria su situacija, kai vaikas suserga ir tenka derinti darbinius įsipareigojimus su vaiko priežiūra. Tai ne tik emocinis stresas dėl mažylio sveikatos, bet ir finansinis klausimas. Dažnai kyla nerimas dėl to, kiek stipriai nukentės šeimos biudžetas, kol vienas iš tėvų negalės eiti į darbą. Lietuvoje galiojanti socialinio draudimo sistema yra gana palanki vaikus auginantiems tėvams, tačiau joje gausu niuansų, procentų ir terminų, kuriuos būtina suprasti, norint tiksliai planuoti savo pajamas. Žinojimas, kaip apskaičiuojama ligos išmoka už vaiko slaugą, kas turi teisę ją gauti ir kokie apribojimai taikomi, padeda išvengti nemalonių staigmenų gavus pavedimą iš „Sodros“.
Kiek tiksliai mokama už vaiko slaugą: procentai ir formulės
Pagrindinis klausimas, kuris rūpi daugumai tėvų – kokio dydžio išmokos galima tikėtis. Skirtingai nei paties darbuotojo ligos atveju, kai už pirmąsias dvi dienas moka darbdavys, o vėliau mokama mažesnė dalis, vaiko slauga finansuojama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pat pirmosios dienos.
Šiuo metu nustatytas ligos išmokos dydis slaugant šeimos narį yra 65,94 procento nuo gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Iš pirmo žvilgsnio šis skaičius gali pasirodyti painus ar mažas, tačiau svarbu suprasti, kad jis skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ (bruto). Kadangi nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ atskaičiuojami mokesčiai yra didesni nei nuo ligos išmokos, realus gautas pinigų kiekis „į rankas“ dažniausiai yra gana artimas įprastam atlyginimui.
Ligos išmoka už vaiko slaugą yra apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM, 15 proc.) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD, 6 proc.) įmokomis. Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos nuo šios sumos nėra skaičiuojamos. Dėl šios mokestinės specifikos, gaunama išmoka „į rankas“ sudaro apie 80–90 procentų įprasto darbo užmokesčio „į rankas“, priklausomai nuo taikomo NPD ir kitų individualių faktorių.
Kaip apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis?
Kad sužinotumėte tikslią sumą, turite žinoti, kurį laikotarpį „Sodra“ vertins skaičiuodama jūsų vidurkį. Kompensuojamasis uždarbis yra nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai buvo nustatytas laikinasis nedarbingumas.
Pavyzdžiui, jei vaikas susirgo gegužės mėnesį, „Sodra“ vertins jūsų pajamas, gautas sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Balandžio mėnesio pajamos į skaičiavimą neįtraukiamos. Į šias pajamas įeina ne tik pagrindinis atlyginimas, bet ir priedai, premijos bei kitos apmokestinamosios pajamos, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Kiek laiko galima slaugyti vaiką ir gauti išmoką?
Išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir slaugos poreikio pobūdžio (ar tai slauga namuose, ar stacionare). Tėvai dažnai klysta manydami, kad apmokamų dienų skaičius yra neribotas.
- Vaikai iki 14 metų: Ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Tai galioja ambulatorinei slaugai (gydymui namuose). Jei vaikas serga ilgiau, gydytojas gali tęsti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau už likusias dienas išmoka nebemokama – tai tampa pateisinama priežastimi neatvykti į darbą, bet be pajamų.
- Slauga stacionare (ligoninėje): Jei vaikui iki 7 metų reikalinga slauga ligoninėje, išmoka mokama už visą slaugymo laikotarpį. Vaikams nuo 7 iki 14 metų slaugant ligoninėje išmoka mokama iki 14 kalendorinių dienų.
- Ypatingai sunkios ligos: Jei vaikui nustatyta sunki liga, kurios sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministras ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras, išmoka gali būti mokama gerokai ilgiau – iki 180 kalendorinių dienų, o tam tikrais atvejais ir iki 364 kalendorinių dienų.
- Vaikai virš 14 metų: Vyresnių vaikų slaugai taikomos tos pačios taisyklės kaip ir suaugusių šeimos narių slaugai – išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Svarbu pabrėžti, kad išmoka mokama už kalendorines, o ne tik darbo dienas. Jei slaugos laikotarpis apima savaitgalį, už šeštadienį ir sekmadienį taip pat skaičiuojama 65,94 proc. dydžio išmoka. Tai šiek tiek padidina bendrą gaunamą sumą, lyginant su situacija, jei būtų apmokamos tik darbo dienos.
Kas gali slaugyti vaiką: tėvai, seneliai ir globėjai
Viena iš lanksčių Lietuvos socialinio draudimo sistemos savybių – galimybė slaugyti sergantį vaiką ne tik tėvams. Nedarbingumo pažymėjimas sergančio vaiko slaugai gali būti išduodamas:
- Motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui).
- Seneliui arba senelei.
- Globėjui ar rūpintojui.
- Asmeniui, laikinai prižiūrinčiam vaiką, kuriam nustatyta laikinoji priežiūra.
Esminė sąlyga – asmuo, kuris slaugo vaiką, turi būti draustas ligos socialiniu draudimu (t.y., būti dirbantis ir mokantis mokesčius) ir turėti reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą. Tai ypač aktualu, kai tėvai dėl darbo specifikos negali imti biuletenio, tačiau dirbantys seneliai turi tokią galimybę. Svarbu žinoti, kad nedirbantiems (pvz., pensininkams, kurie niekur oficialiai nedirba) nedarbingumo pažymėjimas nėra išduodamas ir išmoka nemokama.
Minimalios ir maksimalios išmokų ribos
Kaip ir daugumoje socialinių išmokų, vaiko slaugos išmokoms taikomos vadinamosios „grindys“ ir „lubos“. Tai apsaugo sistemą nuo piktnaudžiavimo ir užtikrina minimalias pajamas mažai uždirbantiems.
Minimali riba: Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį iki ligos atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad net jei asmuo dirba puse etato ir uždirba labai mažai, egzistuoja minimali suma, kurią jis gaus slaugydamas vaiką.
Maksimali riba: Išmoka taip pat nėra begalinė. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių (2 VDU) dydžio. Jei jūsų atlyginimas yra gerokai didesnis nei du vidutiniai šalies atlyginimai, slaugos išmoka bus skaičiuojama tik nuo 2 VDU sumos, o ne nuo viso jūsų atlyginimo. Tai reiškia, kad aukštesnes pajamas gaunantys tėvai sirgdami ar slaugydami vaikus patiria didesnį finansinį „nuostolį“ procentine išraiška nuo savo realių pajamų.
Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarka ir elektroninė sistema
Visas procesas šiais laikais yra skaitmenizuotas. Tėvams nebereikia nešioti popierinių pažymų į darbovietę ar „Sodrą“.
1. Kreipimasis į gydytoją: Pirmiausia būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Tai padaryti reikia pirmąją susirgimo dieną. Gydytojas, įvertinęs vaiko būklę, elektroninėje sistemoje (E. sveikata) suformuoja elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
2. Informavimas darbdavio: Darbuotojas privalo informuoti darbdavį apie neatvykimą. Darbdavys informaciją apie nedarbingumą gauna automatiškai per „Sodros“ sistemą, tačiau etika ir vidaus tvarkos taisyklės reikalauja tiesioginio pranešimo.
3. Prašymas „Sodrai“: Kad išmoka būtų paskirta, vieną kartą reikia pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti (dažniausiai tai forma GPS1). Jei tokį prašymą esate pateikę anksčiau (pavyzdžiui, dėl savo ligos), iš naujo jo teikti nereikia – sistema suveiks automatiškai.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Tėvams kyla daugybė specifinių klausimų, susijusių su nestandartinėmis situacijomis. Štai atsakymai į pačius populiariausius.
Ar galiu imti biuletenį, jei vaikas susirgo per mano atostogas?
Taip, jei vaikas suserga jūsų kasmetinių mokamų atostogų metu, turite teisę į nedarbingumo pažymėjimą. Tokiu atveju „Sodra“ mokės ligos išmoką, o jūsų atostogos darbdavio sprendimu bus pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgo vaikas, arba nepanaudotos atostogų dienos bus perkeltos į kitą laikotarpį. Tačiau tai negalioja nemokamų atostogų metu – jei esate nemokamose atostogose, ligos išmoka nemokama.
Ką daryti, jei auginu du vaikus ir jie suserga vienas po kito?
Jei šeimoje suserga keli vaikai, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas kiekvienam vaikui prižiūrėti. Jei vaikai serga tuo pačiu metu, mokama viena 65,94 proc. dydžio išmoka (ne dviguba). Tačiau, jei vieno vaiko slaugos laikotarpis baigiasi, o kitas suserga vėliau, bendras apmokamas slaugos laikas gali būti ilgesnis nei 14 dienų, nes skaičiuojamas kiekvienam atvejui atskirai.
Ar reikia turėti tam tikrą darbo stažą?
Taip. Norint gauti ligos išmoką vaiko slaugai, asmuo turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius. Jei stažo nepakanka, išmoka nebus skiriama, nebent taikomos išimtys (pvz., asmenims iki 26 metų, kurie tik baigė mokslus).
Kada pervedami pinigai už vaiko slaugą?
Ligos išmoka paprastai išmokama per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo dienos. Praktikoje tai reiškia, kad pasibaigus nedarbingumui ir gydytojui uždarius biuletenį, pinigai sąskaitą pasiekia maždaug po 2–3 savaičių. Jei nedarbingumas tęsiasi ilgai, išmokos gali būti mokamos dalimis periodiškai.
Ar tėtis gali imti biuletenį, jei mama yra vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku?
Tai dažna situacija. Jei mama yra vaiko priežiūros atostogose su jaunesniu vaiku (iki 3 metų), o suserga vyresnis vaikas, tėtis gali imti nedarbingumo pažymėjimą vyresnėlio slaugai ir gauti išmoką. Tačiau jei suserga tas pats vaikas, kurio priežiūrai mama yra išėjusi atostogų, kitam šeimos nariui ligos išmoka už jį paprastai nėra mokama, nes laikoma, kad vaikas jau yra prižiūrimas.
Svarbūs niuansai planuojant šeimos biudžetą
Tėvams svarbu atsiminti, kad „Sodros“ sistema yra sukurta kompensuoti prarastas darbo pajamas, tačiau ji turi savo saugiklius. Vienas iš dažnai pamirštamų aspektų – tai, kad ligos išmoka nemokama už tas dienas, kai asmuo dirbo. Kartais tėvai, net ir turėdami atidarytą nedarbingumo pažymėjimą, bando derinti darbą iš namų porą valandų ar pusdienį. Jei darbdavys už tas dienas tabelyje žymi darbo laiką ir priskaičiuoja atlyginimą, „Sodra“ už tas konkrečias dienas išmokos nemokės. Negalima gauti ir atlyginimo, ir ligos išmokos už tą patį laiką.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į reabilitacijos paslaugas. Jei po sunkios ligos vaikui skiriama medicininė reabilitacija sanatorijoje, vienas iš tėvų gali vykti kartu slaugyti vaiko. Už šį laikotarpį taip pat mokama ligos išmoka, tačiau jos trukmė ir sąlygos priklauso nuo vaiko amžiaus (vaikams iki 7 metų apmokama visa trukmė, vyresniems – gali būti ribojama). Planuojant tokias išvykas, būtina iš anksto pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju ir „Sodros“ konsultantais, kad finansinė pusė būtų visiškai aiški dar prieš išvykstant. Žinojimas ir taisyklių supratimas leidžia tėvams ramiau rūpintis svarbiausiu dalyku – vaiko sveikata.
