Sprendimas tapti bendrosios praktikos slaugytoju yra vienas atsakingiausių ir prasmingiausių karjeros žingsnių, kurį gali žengti žmogus. Sveikatos priežiūros sektorius Lietuvoje ir visame pasaulyje susiduria su nuolatiniu specialistų trūkumu, todėl slauga tampa ne tik humanitariniu pašaukimu, bet ir strategiškai saugia profesija. Daugelis žmonių, norinčių įgyti šią specialybę, jau turi darbo vietą, šeimą ar kitų įsipareigojimų, todėl dieninės studijos jiems tampa neįmanomos. Čia į pagalbą ateina neakivaizdinės, akademinėje aplinkoje dabar dažniau vadinamos ištęstinėmis, studijos. Nors visuomenėje vis dar sklando mitai, kad medicinos negalima mokytis „neakivaizdžiai“, šiuolaikinės mokymo programos yra pritaikytos taip, kad kokybė nenukentėtų, tačiau tam reikia didelio studento motyvacijos ir laiko planavimo įgūdžių. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, ką reiškia rinktis tokį studijų būdą, su kokiais iššūkiais teks susidurti ir kokios perspektyvos atsiveria įgijus diplomą.
Ką iš tikrųjų reiškia neakivaizdinės (ištęstinės) slaugos studijos?
Svarbu iš karto patikslinti terminologiją. Nors daugelis stojančiųjų paieškos sistemose veda terminą „neakivaizdinės studijos“, oficialiai Lietuvos aukštosiose mokyklose (kolegijose ir universitetuose) šis formatas dažniausiai vadinamas ištęstinėmis studijomis. Esminis skirtumas nuo nuolatinių (dieninių) studijų yra intensyvumas ir trukmė, tačiau jokiu būdu ne įgyjama kompetencija.
Baigus ištęstines studijas, gaunamas lygiai toks pats sveikatos mokslų profesinio bakalauro diplomas ir bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacija, kaip ir baigus nuolatines studijas. Diplome nėra įrašo, nurodančio, kokiu būdu (dieniniu ar ištęstiniu) baigėte mokslus, todėl darbdaviams tai neturi jokios įtakos. Tačiau pats mokymosi procesas skiriasi iš esmės:
- Studijų trukmė: Jei nuolatinės studijos paprastai trunka 3,5 metų, ištęstinės studijos yra ilgesnės – dažniausiai 4,5 arba 5 metai. Tai leidžia išdėstyti krūvį mažesnėmis dalimis.
- Paskaitų grafikas: Paskaitos vyksta sesijomis. Tai reiškia, kad studentai į aukštąją mokyklą atvyksta periodiškai (pavyzdžiui, kas mėnesį savaitei arba intensyviais ciklais kelis kartus per pusmetį). Visu kitu metu vyksta savarankiškas mokymasis.
- Savarankiškumas: Ištęstinėse studijose didžioji dalis teorinės medžiagos įsisavinama savarankiškai. Dėstytojai per paskaitas suteikia gaires, paaiškina sudėtingiausius aspektus, tačiau studentas privalo pats skaityti literatūrą, ruošti projektus ir gilintis į temas.
Praktika: kritinis elementas, kurio negalima atlikti nuotoliniu būdu
Tai yra pati svarbiausia dalis, kurią privalo suprasti kiekvienas, svarstantis apie slaugą neakivaizdiniu būdu. Slauga yra praktinė specialybė. Jūs negalite išmokti statyti kateterio, prižiūrėti žaizdų, atlikti reanimacijos veiksmų ar vertinti paciento būklės tik skaitydami knygas ar žiūrėdami vaizdo įrašus.
Nepriklausomai nuo to, ar studijuojate dieniniame, ar ištęstiniame skyriuje, privalomųjų praktikos valandų skaičius yra vienodas. Europos Sąjungos direktyvos ir Lietuvos teisės aktai griežtai reglamentuoja slaugytojų rengimą. Tai reiškia, kad studijų metu teks atlikti tūkstančius valandų klinikinės praktikos realioje gydymo įstaigoje.
Ištęstinių studijų studentams tai dažnai tampa didžiausiu iššūkiu derinant su darbu. Praktikos paprastai vyksta darbo dienomis ir darbo valandomis, nes būtent tada ligoninėse vyksta aktyviausias gydymo procesas, procedūros ir vizitacijos. Todėl renkantis šias studijas būtina:
- Įvertinti, ar jūsų dabartinis darbdavys išleis jus į praktikas (kurios gali trukti kelias savaites ištisai).
- Pasirengti finansinę „pagalvę“, jei praktikos metu negalėsite dirbti savo pagrindinio darbo ir negausite pajamų.
- Apsvarstyti galimybę įsidarbinti gydymo įstaigoje slaugytojo padėjėju – kartais tai palengvina grafikų derinimą ir praktikos atlikimą savo darbo vietoje (jei tai atitinka praktikos pobūdį).
Ką apima studijų programa?
Bendrosios praktikos slaugos studijos yra tarpdisciplininės. Studentai turi įgyti žinių ne tik apie žmogaus kūną, bet ir apie psichologiją, etiką, teisę bei vadybą. Pagrindiniai blokai, kuriuos teks įveikti, atrodo taip:
Biomedicinos mokslų pagrindai
Tai yra pamatas. Anatomija, fiziologija, patologija, farmakologija. Jūs privalote suprasti, kaip veikia sveikas žmogaus organizmas, kaip vystosi ligos ir kaip veikia vaistai. Ištęstinėse studijose šių disciplinų teorija dažnai kelia iššūkių, nes terminologija yra sudėtinga ir reikalauja „iškalti“ daug informacijos.
Slaugos pagrindai ir procedūros
Čia mokomasi praktinių manipuliacijų: injekcijų atlikimo, zondų įvedimo, higienos procedūrų, gyvybinių funkcijų stebėjimo. Ši dalis visada reikalauja kontaktinio darbo auditorijose su manekenais ir simuliacine įranga.
Specializuota slauga
Studijų eigoje gilinamasi į konkrečias sritis: terapinė slauga, chirurginė slauga, vaikų slauga, akušerija, psichikos sveikatos slauga, bendruomenės slauga, geriatrija (senyvo amžiaus žmonių slauga). Kiekvienas ciklas baigiasi egzaminu ir praktika.
Socialiniai ir humanitariniai mokslai
Slaugytojas dirba su žmonėmis, dažnai esančiais krizinėse situacijose. Todėl studijuojama psichologija, bendravimo etika, sociologija, sveikatos teisė. Gebėjimas bendrauti su onkologine liga sergančiu pacientu ar nuraminti agresyvų pacientą priėmimo skyriuje yra tiek pat svarbus, kiek ir vaisto suleidimas.
Asmeninės savybės ir pasirengimas
Ne kiekvienas gali būti slaugytoju, ir ne kiekvienas gali baigti ištęstines studijas. Statistika rodo, kad „atkrentamumas“ ištęstinėse studijose būna didesnis ne dėl intelekto stokos, bet dėl nesugebėjimo suderinti laiko. Norint sėkmingai baigti studijas, reikia:
- Geležinės disciplinos: Niekas jūsų kasdien netikrins, ar perskaitėte skyrių apie širdies ligas. Tai pasimatys tik per egzaminą. Atidėliojimas yra didžiausias ištęstinių studijų studento priešas.
- Emocinio atsparumo: Slauga reiškia susidūrimą su skausmu, mirtimi, kūno skysčiais ir nemaloniais kvapais. Praktikos metu tai patirsite labai greitai.
- Komunikabilumo ir empatijos: Slaugytojas yra tarpininkas tarp gydytojo, paciento ir jo artimųjų.
- Fizinės ištvermės: Slaugytojo darbas, ypač ligoninėse, yra fiziškai sunkus – tenka daug vaikščioti, kelti pacientus, dirbti naktinėmis pamainomis.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar ištęstinių studijų diplomas yra vertinamas prasčiau nei dieninių?
Tikrai ne. Diplomas yra identiškas, suteikiantis tą pačią kvalifikaciją ir teisę gauti licenciją. Darbdaviams svarbiausia yra jūsų turima licencija ir motyvacija dirbti. Dažnai ištęstinių studijų studentai netgi vertinami palankiai, nes jie dažnai jau turi gyvenimiškos ir darbinės patirties, yra brandesni.
Ar galiu studijuoti gyvendamas užsienyje?
Tai sudėtinga. Nors teoriją galima mokytis nuotoliniu būdu, sesijų metu ir atliekant atsiskaitymus privaloma būti kolegijoje ar universitete. Be to, praktikos dažniausiai turi būti atliekamos įstaigose, su kuriomis aukštoji mokykla turi sutartis, ir dažniausiai jos yra Lietuvoje. Kai kurios aukštosios mokyklos leidžia praktiką atlikti užsienyje pagal „Erasmus+“ programą, tačiau visą studijų laikotarpį gyventi užsienyje ir studijuoti slaugą Lietuvoje yra beveik neįmanoma.
Kiek kainuoja studijos?
Kaina priklauso nuo aukštosios mokyklos. Valstybė finansuoja tam tikrą vietų skaičių, į kurias konkursas vyksta pagal balus. Jei nepatenkate į valstybės finansuojamą vietą, už studijas tenka mokėti. Slaugos studijos yra priskiriamos brangesnių studijų kategorijai dėl reikalingos spec. įrangos ir medžiagų, todėl metinė kaina gali siekti kelis tūkstančius eurų.
Ar įmanoma „įskaityti“ dalykus, jei anksčiau studijavau kažką kitą?
Taip, jei anksčiau studijavote biomedicinos ar socialinius mokslus, tam tikri bendrieji dalykai (pvz., psichologija, užsienio kalba, visuomenės sveikata) gali būti įskaityti, ir jums jų lankyti nereikės. Tai sprendžiama individualiai dekanate.
Slaugytojų poreikis ir perspektyvos darbo rinkoje
Pasirinkus bendrosios praktikos slaugą, „bedarbystė“ tampa žodžiu, kurį galite pamiršti. Lietuva, kaip ir visa Europa, sensta. Lėtinių ligų daugėja, todėl slaugytojų poreikis auga eksponentiškai. Tai viena iš nedaugelio specialybių, garantuojančių 100 proc. įsidarbinimą iškart po (ar net studijų metu) baigimo.
Baigę studijas specialistai gali dirbti:
- Antrojo ir trečiojo lygio ligoninėse (priėmimo, chirurgijos, terapijos, reanimacijos skyriuose).
- Pirminės sveikatos priežiūros centruose (poliklinikose) kartu su šeimos gydytojais.
- Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse bei senelių namuose.
- Privačiose klinikose ir estetinės medicinos centruose.
- Mokyklose ir darželiuose (visuomenės sveikatos specialistai-slaugytojai).
- Kraujo centruose.
Be to, bendrosios praktikos slaugytojo diplomas yra pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje. Skandinavijos šalys, Vokietija ir Jungtinė Karalystė aktyviai vilioja Lietuvos specialistus siūlydamos aukštus atlyginimus ir geras socialines garantijas. Tačiau net ir liekant Lietuvoje, slaugytojų atlyginimai pastaraisiais metais sistemingai kyla, o profesijos prestižas visuomenės akyse didėja.
Slaugos studijos ištęstiniu būdu – tai kelias žmonėms, kurie nebijo darbo ir yra pasiryžę aukoti savo laisvalaikį dėl prasmingos ateities. Tai nėra lengvas kelias, „popierėlio“ čia niekas neduoda už gražias akis, nes nuo jūsų žinių priklausys žmonių gyvybės. Tačiau įveikus šį etapą, atsiveria plačios karjeros galimybės ir moralinis pasitenkinimas dirbant darbą, kuris iš tikrųjų yra reikalingas.
