Lietuvos sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoje pastaruoju metu įvyko reikšmingų pokyčių, kurie tiesiogiai paliečia tūkstančius šeimų, slaugančių artimuosius namuose ar ieškančių profesionalios pagalbos gydymo įstaigose. Ilgą laiką slaugos sistema buvo kritikuojama dėl biurokratijos, eilių ir nepakankamo paslaugų prieinamumo, todėl naujos reformos tikslas – perkelti paslaugas arčiau žmogaus, prioritetą teikiant ambulatorinei slaugai namuose (ASPN). Tai reiškia, kad pacientai, kuriems reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra, vis dažniau ją gaus ne ligoninės palatose, o savo namų aplinkoje. Šis pokytis reikalauja ne tik sistemos pertvarkos, bet ir pačių gyventojų sąmoningumo: svarbu žinoti, kas priklauso nemokamai, kaip nustatomi specialieji poreikiai ir kokių išmokų galima tikėtis slaugant sunkiai sergantį artimąjį.
Ambulatorinė slauga namuose: kas tai ir kam priklauso?
Viena didžiausių naujovių – smarkiai išplėstas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (ASPN) tinklas. Tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios teikiamos paciento namuose, siekiant užtikrinti jo savarankiškumą ir gyvenimo kokybę, kai jam nebereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, tačiau būtina tęstinė priežiūra. Svarbu suprasti, kad šios paslaugos yra visiškai kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, todėl pacientui jos nekainuoja, jei kreipiamasi į įstaigą, turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa.
ASPN paslaugos yra skiriamos pacientams, kuriems:
- Nustatytas slaugos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis);
- Nustatytas priežiūros (pagalbos) poreikis su dideliais specialiaisiais poreikiais;
- Po chirurginių operacijų ar traumų, kai pacientas negali savarankiškai atvykti į gydymo įstaigą (nors negalia dar nenustatyta);
- Esant tam tikroms lėtinėms ligoms ar būklėms, kai reikalingos nuolatinės procedūros (pvz., pragulų gydymas, stomų priežiūra).
Svarbiausia naujovė yra ta, kad slaugos paslaugos tapo komandinėmis. Į paciento namus atvyksta ne tik bendrosios praktikos slaugytojas, bet ir slaugytojo padėjėjas bei kineziterapeutas. Tai leidžia kompleksiškai spręsti sveikatos problemas: kol slaugytojas rūpinasi vaistų leidimu ar žaizdų perrišimu, padėjėjas padeda atlikti higienos procedūras, o kineziterapeutas dirba ties mobilumo išsaugojimu ar gerinimu.
Slaugos ir priežiūros poreikių vertinimo pokyčiai
Daugelis gyventojų vis dar painioja terminus „slauga“ ir „priežiūra“, tačiau finansine ir organizacine prasme tai yra skirtingi dalykai. Slauga yra orientuota į medicinines procedūras ir nuolatinį gyvybinių funkcijų palaikymą, tuo tarpu priežiūra (pagalba) apima socialinius aspektus ir pagalbą buityje. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, vertinant asmens poreikius, vis didesnis dėmesys skiriamas ne tik medicininei diagnozei, bet ir asmens savarankiškumui.
Norint gauti paslaugas ar išmokas, procesas paprastai prasideda nuo šeimos gydytojo. Gydytojas, įvertinęs paciento būklę pagal specialius klausimynus (pavyzdžiui, Bartelio indeksą, kuris matuoja funkcinį savarankiškumą, bei MMSE testą pažintinėms funkcijoms vertinti), siunčia dokumentus į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau žinomą kaip NDNT). Būtent ši agentūra nustato specialiuosius poreikius, nuo kurių priklauso tolesnės išmokos.
Pagrindiniai specialiųjų poreikių lygiai:
- Pirmasis slaugos poreikių lygis: skiriamas asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė, visą parą trunkanti slauga, gulintiems ligoniams ar asmenims su sunkia demencija.
- Antrasis slaugos poreikių lygis: skiriamas, kai asmeniui reikia nuolatinės slaugos, tačiau jo būklė yra šiek tiek stabilesnė nei pirmuoju atveju.
- Priežiūros (pagalbos) poreikių lygiai: skirstomi į pirmąjį ir antrąjį lygius, priklausomai nuo to, kiek pagalbos žmogui reikia buityje, tvarkantis finansus ar judant.
Finansinė parama: tikslinės kompensacijos ir jų dydžiai
Vienas aktualiausių klausimų artimiesiems – finansinė našta. Valstybė teikia paramą per „Sodrą“ ir savivaldybes mokėdama tikslines kompensacijas. Svarbu žinoti, kad šios išmokos yra periodiškai indeksuojamos, atsižvelgiant į tikslinių kompensacijų bazės dydį.
Asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, mokama slaugos išmoka. Ji yra didesnė nei priežiūros išmoka, nes preziumuojama, kad slaugomo asmens poreikiams užtikrinti reikia daugiau resursų ir laiko. Jeigu asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, mokama atitinkamai mažesnė kompensacija. Šios lėšos nėra griežtai pririštos prie konkrečių prekių pirkimo – jos skirtos padengti papildomas išlaidas, atsiradusias dėl negalios ar senatvės.
Svarbu: Norint gauti šias išmokas, po Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros sprendimo būtina pateikti prašymą „Sodrai“ arba savivaldybės socialinės paramos skyriui (priklausomai nuo pensinio amžiaus ir darbingumo lygio). Procesas nėra automatinis.
Socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros integracija
Lietuvoje vis labiau įsigali integralios pagalbos modelis. Tai reiškia, kad siekiama sujungti medicininę slaugą su socialine globa. Dažnai šeimos susiduria su situacija, kai slaugytojas atvyksta suleisti vaistų, tačiau senyvo amžiaus žmogui reikia, kad kas nors pagamintų maistą, sutvarkytų kambarius ar padėtų nusiprausti. Čia įsijungia socialinės paslaugos, kurias organizuoja savivaldybės.
Dienos socialinė globa asmens namuose apima:
- Maitinimo organizavimą (produktų nupirkimą, maisto gaminimą);
- Asmens higienos priežiūrą (maudymą, sauskelnių keitimą);
- Pagalbą buityje (namų tvarkymą, skalbimą);
- Bendravimą ir psichologinį palaikymą.
Skirtingai nuo ASPN (kurios yra nemokamos per Ligonių kasas), socialinės paslaugos dažnai yra dalinai mokamos, priklausomai nuo asmens pajamų. Tačiau mažas pajamas gaunantiems asmenims savivaldybės dažnai padengia visą paslaugos kainą.
Techninės pagalbos priemonės: kaip palengvinti slaugą?
Kokybiška slauga neįmanoma be tinkamų priemonių. Funkcinės lovos, čiužiniai nuo pragulų, neįgaliųjų vežimėliai, vaikštynės ar tualeto kėdės – visa tai gali žymiai palengvinti tiek ligonio, tiek jį slaugančio asmens kasdienybę. Lietuvoje veikia Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC), kuris aprūpina šiomis priemonėmis.
Naujoji tvarka supaprastino šių priemonių gavimą. Daugeliu atvejų nebereikia vykti į patį centrą – prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) arba kreipiantis į savo savivaldybę ar socialinių paslaugų centrą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios priemonės yra kompensuojamos visiškai, o už kitas (pavyzdžiui, aukštesnės klasės ar specifinių funkcijų) gali tekti primokėti. Gydytojo siuntimas ar išrašas iš medicininių dokumentų (forma 027/a) yra pagrindinis dokumentas, įrodantis priemonės poreikį.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Slaugos sistemos pokyčiai natūraliai kelia daug klausimų. Pateikiame atsakymus į dažniausiai pasitaikančias situacijas.
1. Ar galiu pats pasirinkti įstaigą, kuri teiks ambulatorinę slaugą namuose?
Taip, pacientas arba jo atstovas turi teisę rinktis bet kurią gydymo įstaigą (tiek viešąją, tiek privačią), kuri turi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl ASPN paslaugų teikimo. Svarbu, kad įstaiga aptarnautų teritoriją, kurioje gyvena pacientas. Paslaugos kaina pacientui nesiskiria – jos apmokamos PSDF lėšomis.
2. Ką daryti, jei artimojo būklė staiga pablogėjo, o specialieji poreikiai jau nustatyti anksčiau?
Jei asmens sveikatos būklė pablogėjo, turite teisę kreiptis į šeimos gydytoją dėl pakartotinio vertinimo. Gydytojas parengs naują siuntimą į agentūrą, kuri peržiūrės dokumentus ir gali nustatyti didesnį slaugos ar priežiūros poreikių lygį, o tai atitinkamai padidins ir gaunamas išmokas.
3. Ar slaugos paslaugos namuose teikiamos savaitgaliais ir švenčių dienomis?
Pagal naująją tvarką, ASPN paslaugos turi būti užtikrinamos pagal paciento poreikį. Nors dauguma planinių vizitų vyksta darbo dienomis, esant būtinybei (pavyzdžiui, leidžiami vaistai, kurių negalima nutraukti), paslaugos teikiamos ir savaitgaliais bei švenčių dienomis. Tai turi būti suderinta su paslaugą teikiančia įstaiga.
4. Ar gaunant slaugos kompensaciją galima gauti ir paslaugas namuose?
Taip. Piniginė išmoka (slaugos ar priežiūros tikslinė kompensacija) neatima teisės gauti nemokamas ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Šios dvi paramos rūšys papildo viena kitą: pinigai skirti papildomoms išlaidoms (sauskelnėms, vaistų priemokoms, maistui), o paslaugos – profesionaliai sveikatos priežiūrai užtikrinti.
Emocinė sveikata ir pagalba slaugantiems artimiesiems
Kalbant apie slaugos reformas ir technines detales, dažnai pamirštamas žmogiškasis faktorius – slaugančių artimųjų emocinė būklė. Slauga namuose yra fiziškai ir psichologiškai sekinantis darbas, dažnai vadinamas „tyliuoju perdegimu“. Naujose sveikatos strategijose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik pacientui, bet ir jo šeimai.
Svarbu žinoti, kad slaugantys asmenys turi teisę į psichologinę pagalbą, kurią teikia psichikos sveikatos centrai ar savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Taip pat kai kuriose savivaldybėse pradedama teikti „okvėpio paslauga“ (laikinas atokvėpis). Tai trumpalaikė socialinė globa, kai ligonis laikinai (kelioms dienoms ar savaitei) perkeliamas į instituciją arba prižiūrimas specialistų namuose, kad nuolatiniai globėjai galėtų pailsėti, išvykti atostogų ar tiesiog pasirūpinti savo sveikata. Nors ši paslauga dar nėra prieinama visur vienodomis sąlygomis, jos plėtra yra vienas iš artimiausių metų prioritetų, siekiant išsaugoti slaugančių šeimos narių darbingumą ir psichologinį stabilumą.
