Susidūrimas su artimojo liga ar staigiu sveikatos pablogėjimu šeimai dažnai tampa ne tik emociniu, bet ir dideliu finansiniu iššūkiu. Kai senyvo amžiaus tėvai, seneliai ar kiti artimieji nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi, jiems reikalinga nuolatinė pagalba arba slauga. Lietuvoje valstybė numato finansinę paramą tokiais atvejais, tačiau pati sistema daugeliui atrodo paini dėl terminų gausos ir biurokratinių procedūrų. Dažnai žmonės painioja slaugą su priežiūra, nežino, nuo ko pradėti dokumentų tvarkymą ar kokio dydžio išmokos jiems priklauso. Laiku nesutvarkius formalumų, šeimos praranda teisę į tūkstančius eurų per metus siekiančią paramą, kuri galėtų palengvinti vaistų, sauskelnių ar samdomo slaugytojo išlaidas. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip nustatomi specialieji poreikiai, kuo skiriasi išmokų rūšys ir kokius žingsnius būtina atlikti norint gauti valstybės pagalbą.
Slauga ir priežiūra: esminiai skirtumai, kuriuos būtina suprasti
Prieš pradedant bet kokius teisinius veiksmus, būtina suprasti, kad Lietuvoje egzistuoja du pagrindiniai specialiųjų poreikių tipai, nuo kurių priklauso ir išmokos dydis, ir paties ligonio statusas. Nors buitinėje kalboje dažniausiai vartojamas žodis „slauga“, teisiškai situacijos skirstomos į dvi kategorijas.
Pirmasis tipas yra specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tai būklė, kai asmeniui reikalinga nuolatinė, visą parą trunkanti specialistų ar artimųjų pagalba. Dažniausiai tai skiriama gulintiems ligoniams, asmenims su sunkia negalia, pažengusia demencija ar po sunkių insultų, kai žmogus visiškai negali atlikti elementarių buitinių veiksmų – pavalgyti, nusiprausti ar judėti.
Antrasis tipas – specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Šiuo atveju asmuo gali atlikti tam tikrus veiksmus savarankiškai (pavyzdžiui, pavalgyti ar lėtai judėti po kambarius), tačiau jam reikalinga kito žmogaus pagalba tvarkantis buityje, apsiperkant, vartojant vaistus ar saugiai išeinant į lauką. Išmokos už priežiūrą yra mažesnės nei už slaugą, tačiau jos taip pat yra svarbi finansinė paspirtis.
Kaip nustatomas specialusis poreikis: kriterijai ir vertinimas
Sprendimą dėl slaugos ar priežiūros poreikio priima ne šeimos gydytojas, o Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (anksčiau žinoma kaip NDNT), remdamasi gydytojų pateiktais medicininiais dokumentais ir specialiais klausimynais. Vertinimo metu atsižvelgiama į keletą kertinių faktorių.
Vienas pagrindinių instrumentų – Barthel indeksas. Tai skalė, kuria vertinamas žmogaus savarankiškumas dešimtyje kasdienio gyvenimo sričių: valgymas, asmens higiena, apsirengimas, naudojimasis tualetu, judėjimas (vaikščiojimas ar vežimėlio valdymas), lipimas laiptais ir kt. Kiekviena funkcija vertinama balais. Kuo mažiau balų surenkama, tuo didesnis nesarankiškumas nustatomas. Pavyzdžiui, jei asmuo surenka labai mažai balų, jam tikėtina bus nustatytas pirmojo lygio slaugos poreikis.
Taip pat vertinama kognityvinė būklė, naudojant MMSE testą (mini mentalinės būklės tyrimą). Tai ypač aktualu sergantiems Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis. Net jei žmogus fiziškai yra pajėgus judėti, bet dėl orientacijos sutrikimų negali būti paliktas vienas, jam gali būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis.
Slaugos poreikio lygiai
Svarbu žinoti, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis yra skirstomas į du lygius, nuo kurių tiesiogiai priklauso išmokos dydis:
- I lygio slaugos poreikis: nustatomas patiems sunkiausiems ligoniams, kuriems reikalinga intensyviausia pagalba. Tai didžiausia galima finansinė parama.
- II lygio slaugos poreikis: nustatomas asmenims, kurių būklė sunki, tačiau šiek tiek geresnė nei pirmojo lygio atveju.
Žingsnis po žingsnio: kaip sutvarkyti dokumentus
Procesas gali pasirodyti ilgas, todėl rekomenduojama jį pradėti nedelsiant, vos tik pastebimas poreikis. Veiksmų eiga yra tokia:
- Kreipimasis į šeimos gydytoją. Tai yra pradinis taškas. Turite užregistruoti artimąjį vizitui (arba iškviesti gydytoją į namus, jei ligonis negali atvykti) ir aiškiai įvardinti, kad norite pradėti procedūrą dėl specialiųjų poreikių nustatymo.
- Siuntimo rengimas. Gydytojas įvertina paciento būklę, atlieka reikiamus tyrimus, užpildo siuntimą (forma Nr. 027/a) ir elektroniniu būdu perduoda duomenis agentūrai. Gydytojas taip pat turi nurodyti Barthel indekso balus.
- Prašymo pateikimas. Pacientas arba jo įgaliotas atstovas turi pateikti prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai. Tai galima padaryti internetu, paštu arba atvykus į vietinį skyrių.
- Vertinimas. Gavusi dokumentus, agentūra priima sprendimą. Kartais specialistai gali atvykti į namus įvertinti asmens savarankiškumo realioje aplinkoje arba pasikviesti pokalbiui (jei asmens būklė tai leidžia).
- Sprendimas ir išmokų skyrimas. Nustačius poreikį, išduodama pažyma. Su šia pažyma informacija automatiškai keliauja į „Sodrą“, kuri ir administruoja išmokas.
Finansinė nauda: kokios išmokos priklauso
Nustačius specialiuosius poreikius, mokamos tikslinės kompensacijos. Jų dydžiai yra susieti su tikslinių kompensacijų baze (TKB), kuri kasmet indeksuojama (didinama), todėl tikslios sumos eurais kinta kiekvienais metais. Išmokos mokamos kas mėnesį ir nėra apmokestinamos.
Svarbu pabrėžti, kad šios išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar žmogus gauna senatvės pensiją, ar turi kitų pajamų. Tai yra priedas, skirtas padengti papildomas išlaidas, susijusias su negalia.
Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija:
Skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
- I lygio slauga – didžiausia išmoka (siekia apie 2,6 TKB dydžio).
- II lygio slauga – šiek tiek mažesnė išmoka (siekia apie 1,9 TKB dydžio).
Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija:
Skiriama, kai nustatytas priežiūros poreikis.
- I lygio priežiūra – (apie 1,1 TKB dydžio).
- II lygio priežiūra – (apie 0,6 TKB dydžio).
Pinigai pervedami į asmens, kuriam nustatyta negalia, sąskaitą. Jei asmuo dėl sveikatos būklės negali pats valdyti pinigų, būtina teisiškai sutvarkyti globą ar rūpybą, kad artimieji galėtų disponuoti lėšomis ligonio reikmėms.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar šios išmokos turi įtakos senatvės pensijos dydžiui?
Ne, tikslinės kompensacijos slaugai ar priežiūrai yra mokamos papildomai. Jos nemažina nei senatvės pensijos, nei našlių pensijos ar kitų socialinių išmokų.
Ar galiu gauti kompensaciją už praėjusį laikotarpį?
Teisė gauti tikslinę kompensaciją atsiranda nuo tos dienos, kai buvo pateiktas prašymas ir dokumentai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai (jei vėliau priimamas teigiamas sprendimas). Už laikotarpį iki dokumentų pateikimo išmokos atgaline data nėra mokamos, todėl svarbu nedelsti.
Ar būtina atsiskaityti, kur išleidžiami pinigai?
Ne, „Sodra“ nereikalauja pateikti čekių ar ataskaitų, kaip panaudojote slaugos ar priežiūros pinigus. Preziumuojama, kad jie skirti ligonio gerovei (vaistams, maistui, slaugos priemonėms, samdomai pagalbai), tačiau griežtos kontrolės nėra.
Kas gali atsiimti pinigus, jei ligonis negeba pasirašyti ar valdyti banko sąskaitos?
Jei ligonis yra sąmoningas, bet fiziškai negali pasirašyti, galima kviesti notarą į namus įgaliojimui patvirtinti. Jei ligonis dėl psichinės būklės (pvz., demencijos) nesuvokia savo veiksmų, įgaliojimo notaras nepatvirtins. Tokiu atveju reikia kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir globėjo paskyrimo. Tai ilgesnis procesas.
Ar slaugos išmoka mokama, jei žmogus gydomas ligoninėje?
Jei asmuo guli bendrojo profilio ligoninėje trumpą laiką, išmoka nėra stabdoma. Tačiau jei asmuo perkeliamas į valstybės finansuojamą socialinės globos įstaigą (pvz., senelių namus) ilgalaikei globai, tikslinė kompensacija gali būti naudojama padengti dalį tos įstaigos išlaidų arba jos mokėjimas tiesiogiai asmeniui gali būti sustabdytas, priklausomai nuo finansavimo modelio.
Techninės pagalbos priemonės ir būsto pritaikymas
Be piniginių išmokų, asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, dažnai priklauso ir kompensuojamos techninės pagalbos priemonės. Tai aspektas, kurį daugelis pamiršta, susikoncentravę tik į mėnesines išmokas. Techninės pagalbos centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gali aprūpinti funkcinėmis lovomis, čiužiniais nuo pragulų, vežimėliais, vaikštynėmis ar tualeto kėdėmis.
Norint gauti šias priemones, taip pat reikalingas gydytojo išrašas (forma 027/a), kuriame nurodytas konkrečios priemonės poreikis. Pavyzdžiui, visiškai nevaikštančiam asmeniui gali priklausyti funkcinė lova su elektriniu valdymu, kuri ženkliai palengvina slaugančiųjų darbą. Be to, savivaldybės dažnai turi programas būsto pritaikymui neįgaliesiems – pavyzdžiui, vonios pakeitimui į dušo kabiną, slenksčių panaikinimui ar panduso įrengimui. Nors eilės būsto pritaikymui gali būti ilgos, prašymą pateikti verta, nes kompensuojama suma gali siekti tūkstančius eurų. Svarbu kompleksiškai žiūrėti į valstybės teikiamą pagalbą: piniginė išmoka yra tik viena paramos dalis, o techninės priemonės gali žymiai pagerinti tiek ligonio, tiek jį prižiūrinčių artimųjų gyvenimo kokybę.
