Slauga Vokietijoje rusų šeimose: uždarbis ar spąstai?

Darbas slaugos sektoriuje Vokietijoje jau daugelį metų išlieka viena populiariausių krypčių tarp lietuvių, siekiančių didesnio uždarbio nei tėvynėje. Tačiau didžiausias barjeras, sustabdantis daugelį potencialių darbuotojų, yra vokiečių kalbos nemokėjimas. Būtent čia atsiranda viliojantis pasiūlymas – slauga rusakalbėse šeimose. Skelbimų portalai ir socialiniai tinklai mirga pasiūlymais prižiūrėti senolius, kurie kalba rusiškai, žadant orų atlyginimą ir nemokamą pragyvenimą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip ideali išeitis: nereikia mokytis sudėtingos vokiečių gramatikos, o kultūrinė aplinka atrodo artima ir suprantama. Tačiau ar ši galimybė iš tiesų yra toks saugus uostas, kaip atrodo, ar visgi tai rizikingas sprendimas, galintis virsti finansiniais ir psichologiniais spąstais?

Kas sudaro rusakalbių senjorų bendruomenę Vokietijoje?

Norint suprasti darbo specifiką, pirmiausia reikia suvokti, pas ką vykstama dirbti. Vokietijoje gyvena milijonai žmonių, kurių gimtoji kalba yra rusų. Tai nėra vienalytė grupė, ir nuo šeimos kilmės dažnai priklauso darbo sąlygos bei atmosfera namuose.

Pagrindinės grupės yra šios:

  • Vėlyvieji pereselencai (Spätaussiedler): Tai etniniai vokiečiai, kurie po Sovietų Sąjungos žlugimo repatrijuos į Vokietiją. Dauguma jų senjorų vis dar geriau jaučiasi kalbėdami rusiškai, nors jų vaikai jau yra visiškai integravęsi. Šiose šeimose dažnai vyrauja griežtesnė tvarka, tačiau ir didesnis atsakomybės jausmas prieš darbuotoją.
  • Žydų kilmės imigrantai: Didelė banga imigrantų, atvykusių į Vokietiją pagal specialias programas. Tai dažnai aukšto intelekto, kultūringi žmonės, su kuriais slaugėms lengva rasti bendrą kalbą, tačiau jų finansinės galimybės samdyti privačią slaugę gali skirtis.
  • Naujieji emigrantai: Turtingi rusakalbės erdvės verslininkai ar jų tėvai, gyvenantys Vokietijoje. Čia reikalavimai gali būti itin aukšti, o požiūris į aptarnaujantį personalą – specifinis.

Kodėl darbas be kalbos yra vertinamas finansiškai prasčiau?

Vienas didžiausių mitų, kurį būtina išsklaidyti, yra tai, kad atlyginimas priklauso tik nuo darbo sunkumo. Deja, slaugos rinkoje Vokietijoje galioja griežti rinkos dėsniai. Vokiečių kalbos mokėjimas yra pagrindinis svertas derybose dėl atlyginimo.

Kai kandidatas nemoka vokiškai, jo pasirinkimo laisvė drastiškai susiaurėja. Jis negali pretenduoti į vokiškas šeimas, kurios dažniausiai moka 10–20 % daugiau. Rusakalbės šeimos (arba agentūros, kurios specializuojasi šiame segmente) puikiai supranta šią situaciją. Jos žino, kad slaugė neturi daug alternatyvų, todėl dažnai siūlo mažesnį valandinį ar mėnesinį tarifą.

Vidutiniškai, slaugė, kalbanti vokiškai (bent A2/B1 lygiu), gali tikėtis 1500–1800 eurų „į rankas” (atskaičius mokesčius ir agentūros mokesčius), tuo tarpu dirbant tik su rusų kalba, atlyginimas neretai svyruoja tarp 1000 ir 1300 eurų, priklausomai nuo ligonio būklės sunkumo. Taigi, kalbos nemokėjimas tiesiogiai kainuoja kelis šimtus eurų per mėnesį.

Psichologinis klimatas: savas mentalitetas ar „šeimininko” sindromas?

Daugelis moterų renkasi rusakalbes šeimas ne tik dėl kalbos barjero, bet ir dėl mentaliteto. Tikimasi, kad bus lengviau susitarti dėl buities, maisto gaminimo (nereikės gaminti specifinių vokiškų patiekalų), o bendravimas bus šiltesnis. Iš tiesų, galimybė pasikalbėti su senoliu apie praeitį, žiūrėti tas pačias televizijos laidas ar tiesiog suprasti pajuokavimus yra didelis privalumas, mažinantis socialinę atskirtį svetimoje šalyje.

Tačiau čia slypi ir pavojai. Neretai pasitaiko atvejų, kai rusakalbėse šeimose, ypač tose, kurios vis dar jaučia stiprų ryšį su posovietine kultūra, požiūris į samdomą darbuotoją yra mažiau pagarbus nei vokiečių šeimose. Vokiečių kultūroje darbo sutartis ir poilsio laikas yra šventi dalykai. Tuo tarpu dirbant „pas savus”, ribos tarp darbo ir laisvalaikio dažnai išsitrina:

  • Tikimasi, kad slaugė padės ir naktį, nors tai nebuvo sutarta.
  • Prašoma atlikti darbus, nesusijusius su slauga (pvz., konservuoti daržoves, prižiūrėti anūkus ar tvarkyti sodą).
  • Kylant konfliktams, apeliuojama į sąžinę („juk mes savi”), o ne į darbo sutartį.

Legalumo klausimas: didžiausi spąstai

Tai yra pati svarbiausia straipsnio dalis. Didžioji dalis skelbimų Facebook grupėse, siūlančių darbą rusakalbėse šeimose be tarpininkų, yra pasiūlymai dirbti nelegaliai („juodai”).

Kodėl tai pavojinga?

Dirbant be oficialios sutarties (dažniausiai tai būtų komandiruotė su A1 pažymėjimu arba vokiška „Gewerbe”), jūs rizikuojate ne tik negauti atlyginimo. Vokietijoje nelegalus darbas (Schwarzarbeit) yra griežtai baudžiamas. Jei jus patikrins „Zoll” (muitinės) pareigūnai, grėsmė kyla ne tik šeimai (kuri gaus milžinišką baudą), bet ir jums:

  1. Deportacija ir draudimas atvykti: Galite gauti draudimą atvykti į Vokietiją kelerius metus.
  2. Sveikatos draudimo nebuvimas: Tai didžiausia rizika. Jei darbo metu susirgsite, susižeisite nugarą keldami ligonį ar jums prireiks skubios operacijos, visas išlaidas (kurios Vokietijoje gali siekti dešimtis tūkstančių eurų) turėsite dengti patys. Nelegaliai dirbanti slaugė neturi Europos sveikatos draudimo kortelės galiojimo darbo metu.
  3. Jokių socialinių garantijų: Laikas, praleistas dirbant nelegaliai, neįsiskaičiuoja į darbo stažą pensijai gauti.

Oficialios agentūros taip pat turi pasiūlymų rusakalbėse šeimose, tačiau jų yra mažiau. Agentūros užtikrina, kad turėtumėte A1 pažymėjimą, sveikatos draudimą ir koordinatorių, į kurį galite kreiptis konfliktinėje situacijoje.

Kaip atskirti sąžiningą pasiūlymą nuo išnaudojimo?

Jei nusprendėte ieškoti darbo būtent rusakalbėje aplinkoje, atkreipkite dėmesį į šiuos signalus, kurie padės išvengti nemalonumų:

  • Ar reikalaujama dokumentų? Jei šeima ar tarpininkas sako „dokumentų nereikia, tiesiog atvažiuok”, tai yra pavojaus signalas. Legaliam darbui visada reikia asmens dokumento kopijos, sutarties pasirašymo.
  • Aišškus pareigų aprašymas. Venkite susitarimų, kur sakoma „reikės tik padėti buityje”. Atvykus paaiškėja, kad senolis yra gulintis, jam reikia keisti sauskelnes, o naktimis jis nemiega. Reikalaukite detalaus paciento anketos aprašymo (vok. Fragebogen).
  • Internetas ir privatus kambarys. Tai nėra prabanga, tai būtinybė. Įsitikinkite, kad turėsite atskirą kambarį su durimis (ne pereinamą svetainę) ir neribotą internetą ryšiui su namais.

D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)

Ar įmanoma rasti darbą rusų šeimoje per legalią Lietuvos įmonę?
Taip, įmanoma. Didelės įdarbinimo agentūros turi plačią klientų bazę, kurioje pasitaiko ir rusakalbių klientų. Tačiau tokių pasiūlymų tenka palaukti ilgiau nei vokiškų. Visada informuokite agentūros vadybininką apie savo kalbos žinias – jie patys suinteresuoti rasti jums tinkamą vietą.

Ką daryti, jei šeima nemoka sutarto atlyginimo?
Jei dirbate legaliai per įmonę, atlyginimą jums moka įmonė, o ne šeima, todėl esate saugūs. Jei dirbate privačiai ir nelegaliai, teisinių svertų praktiškai neturite. Vienintelis kelias – grasinti pranešti tarnyboms apie nelegalų darbą, tačiau tai rizikinga ir pačiam darbuotojui.

Ar tiesa, kad rusų šeimose gaminamas maistas yra geresnis?
„Geresnis” yra subjektyvi sąvoka, tačiau lietuviams jis tikrai priimtinesnis. Rusakalbėse šeimose dažnai valgoma sriuba, košės, mėsos patiekalai, kurie mums įprasti, skirtingai nei vokiškos „šaltos vakarienės” (duona su dešra/sūriu).

Kiek laiko trunka viena pamaina (kadencija)?
Standartinė trukmė yra 2–3 mėnesiai. Rusakalbėse šeimose kartais prašoma pasilikti ilgiau, nes joms sunkiau rasti pamainą, kuri kalbėtų rusiškai. Tačiau rekomenduojama neviršyti 3 mėnesių dėl didelio psichologinio krūvio.

Ar užtenka tik rusų kalbos, jei prireikia kviesti greitąją pagalbą?
Tai yra rimta problema. Senolis gali kalbėti rusiškai, bet atvykę paramedikai Vokietijoje kalbės vokiškai. Tokiu atveju gelbsti vertimo programėlės telefonuose arba iš anksto paruoštos frazės ant lapelio. Tačiau minimalios vokiečių kalbos žinios (medicininiai terminai) yra didelis saugumo garantas.

Praktiniai žingsniai saugiam įsidarbinimui

Darbas slaugoje nemokant vokiečių kalbos yra įmanomas ir gali būti puikiu startu, leidžiančiu užsidirbti bei pamatyti Vokietiją. Tačiau, kad tai netaptų karčia patirtimi, rekomenduojama laikytis strategijos. Pirmiausia, niekada nevažiuokite „į niekur” tik pagal Facebook komentarą. Visada reikalaukite vaizdo skambučio su pačiu senoliu ar jo giminaičiais – pamatysite realią aplinką ir žmonių bendravimo kultūrą.

Antra, vertinkite šį darbą kaip laikiną etapą. Net ir dirbdami rusakalbėje šeimoje, turėkite tikslą išmokti bent pagrindines vokiečių kalbos frazes. Tai ne tik pakels jūsų vertę darbo rinkoje ateityje, bet ir suteiks daugiau pasitikėjimo savimi. Pradėję nuo „rusiško varianto”, po pusmečio, pramokę kalbą, galėsite drąsiai pretenduoti į geriau apmokamas vietas vokiečių šeimose per patikimas agentūras. Saugumas ir legalumas visada turi būti prioritetas prieš greitą, bet rizikingą uždarbį.