Senelių slauga Vokietijoje jau daugelį metų yra viena populiariausių krypčių lietuvėms, norinčioms užsidirbti orų atlyginimą, kurio dažnai nepavyksta gauti tėvynėje. Tačiau daugelį potencialių slaugytojų stabdo didžiausias barjeras – vokiečių kalbos nemokėjimas. Visgi, rinkoje egzistuoja didžiulė, specifinė niša, kurioje vokiečių kalba yra antraeilė arba visai nebūtina. Tai – darbas rusakalbėse šeimose. Vokietijoje gyvena milijonai išeivių iš buvusios Sovietų Sąjungos, vadinamųjų „Spätaussiedler“ (vėlyvųjų persikėlėlių) bei žydų tautybės imigrantų, kurie senatvėje grįžta prie savo gimtosios rusų kalbos. Lietuvėms, ypač vyresnės kartos atstovėms, puikiai mokančioms rusiškai, tai tampa auksine galimybe, tačiau šis darbas turi savo specifinių niuansų, kultūrinių skirtumų ir, žinoma, finansinių ypatumų.
Kodėl rusakalbės šeimos ieško būtent lietuvių?
Vokietijos slaugos rinka yra milžiniška, ir vokiečių šeimos dažnai renkasi lenkes, rumunes ar bulgares. Tačiau rusakalbės šeimos susiduria su problema: jų senoliai, ypač sergantys demencija ar Alzheimeriu, dažnai pamiršta vokiečių kalbą (jei ją apskritai gerai mokėjo) ir pradeda komunikuoti tik rusiškai. Vokiečių slaugos tarnybos čia tampa bejėgės dėl kalbos barjero.
Lietuvės šiame kontekste yra idealios kandidatės dėl kelių priežasčių:
- Puikus rusų kalbos mokėjimas: Vyresnės kartos moterys iš Lietuvos laisvai kalba rusiškai, supranta kultūrinį kontekstą, humorą ir mentalitetą.
- Mentaliteto panašumas: Nors Lietuva yra vakarietiška valstybė, bendra istorinė praeitis leidžia lengviau suprasti buitinius įpročius, maisto gaminimo tradicijas ir bendravimo stilių nei, pavyzdžiui, slaugytojoms iš Balkanų šalių.
- Patikimumas ir darbštumas: Lietuvės Vokietijoje užsitarnavusios reputaciją kaip itin tvarkingos, sąžiningos ir darbščios darbuotojos.
Uždarbio realybė: ar mokama mažiau nei vokiečių šeimose?
Vienas dažniausių mitų – kad dirbant rusakalbėje šeimoje atlyginimas bus gerokai mažesnis. Tiesa yra dviprasmiška. Iš vienos pusės, jei slaugytoja visiškai nemoka vokiškai, ji turi mažesnį pasirinkimą, todėl agentūros gali siūlyti kiek mažesnį tarifą. Tačiau realybė rodo ką kita.
Vidutinis atlyginimas „į rankas“ (neto) svyruoja nuo 1300 iki 1700 eurų už mėnesį. Suma priklauso nuo kelių faktorių:
- Paciento būklė (Pflegegrad): Kuo sunkesnis ligonis (pvz., reikia kelti, naktį keltis, keisti sauskelnes), tuo didesnis atlygis. Rusakalbėse šeimose dažnai pasitaiko sunkesnių ligonių, kuriems reikia ne tik draugijos, bet ir rimtos fizinės pagalbos, todėl užmokestis gali siekti ir 1800 eurų.
- Šventinės dienos: Kalėdų ir Velykų laikotarpiu taikomi priedai, kurie neretai yra dvigubi.
- Tiesioginis susitarimas: Dalis moterų, padirbėjusios per agentūrą ir užmezgusios ryšį, vėliau bando tartis tiesiogiai. Nors tai rizikinga teisiškai (dirbant be „Gewerbe“ ar A1 formos), šeimos dažnai linkusios mokėti dosniau, kad išlaikytų gerą, rusiškai kalbančią slaugytoją.
Kultūriniai skirtumai ir „sovietinis“ mentalitetas
Lietuvės, dirbančios rusakalbėse šeimose, atvirai pasakoja apie specifinį psichologinį klimatą. Skirtingai nei vokiečių šeimose, kur santykiai dažnai yra griežtai reglamentuoti, distancijuoti ir „pagal instrukciją“, rusakalbėse šeimose ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo dažnai išsitrina.
Maisto kultas
Vokietijoje įprasta vakarienei valgyti „Abendbrot“ (duoną su sūriu ar dešra), o rusakalbėse šeimose maistas yra šventas reikalas. Slaugytojos dažnai pasakoja, kad iš jų tikimasi ne tik slaugos, bet ir rimto gaminimo: barščiai, kotletai, blynai, balandėliai. Lietuvėms tai dažnai nėra sunku, nes virtuvė panaši, tačiau tai reikalauja papildomo laiko stovint prie puodų, ko vokiečių šeimoje gali ir nebūti.
Bendravimo ypatumai
Rusakalbiai senjorai dažnai būna emocingesni, atviresni, bet kartu ir reiklesni. Čia gali pasitaikyti ir tiesmukumo, kurį vokiečiai laikytų nemandagiu. Pasak slaugytojų, pasitaiko atvejų, kai šeimos nariai bando elgtis su slaugytoja kaip su „tarnaite“, o ne kaip su kvalifikuota darbuotoja. Būtina nuo pat pradžių nubrėžti ribas ir diplomatiškai paaiškinti savo pareigas.
Sunkumai: 24 valandų darbo mitas ir realybė
Sąvoka „24 valandų slauga“ (24 Stunden Pflege) yra klaidinanti. Pagal įstatymus, žmogus negali dirbti visą parą. Tačiau realybė rusakalbėse šeimose kartais būna kitokia. Kadangi bendravimas vyksta sklandžiai gimtąja (arba gerai suprantama) kalba, senjorai dažnai nori tiesiog bendrauti, žiūrėti rusiškus televizijos kanalus kartu ir nuolat turėti žmogų šalia.
Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduriama:
- Laisvo laiko trūkumas: Nors sutartyje numatytos 2-3 valandos laisvo laiko per dieną, šeimos nariai kartais „pamiršta“ išleisti slaugytoją arba tikisi, kad ji visada bus namuose „dėl viso pikto“.
- Naktinis darbas: Jei senjoras dažnai keliasi naktį, slaugytoja neišsimiega. Vokiečių šeimos dažniau linkusios samdyti papildomą naktinį personalą arba naudoti migdomuosius (pagal gydytojo nurodymą), tuo tarpu rusakalbėse šeimose dažnai tikimasi, kad slaugytoja tiesiog „pakentės“.
- Izoliacija: Dirbant tokioje šeimoje, integracija į Vokietijos visuomenę yra minimali. Moterys toliau kalba rusiškai, žiūri rusišką TV ir beveik neišmoksta vokiškai, kas ilgainiui užkerta kelią gauti geriau apmokamą darbą vokiškoje aplinkoje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar tikrai nereikia mokėti vokiečių kalbos?
Daugeliu atvejų – taip, bazinės vokiečių kalbos žinių užtenka. Tačiau visiška nežinia gali sukelti problemų kviečiant greitąją pagalbą arba apsiperkant parduotuvėje. Bent minimalus terminų žinojimas (vaistinėje, parduotuvėje) yra didelis privalumas ir suteikia saugumo jausmą.
Kaip vyksta įdarbinimas?
Dažniausiai įdarbinama per lietuviškas arba vokiškas agentūras. Jos sutvarko A1 formą (komandiruotę), draudimą ir kelionę. Dirbti nelegaliai („juodai“) yra labai rizikinga – susirgus ar įvykus konfliktui, liekate be jokių socialinių garantijų ir teisinės apsaugos.
Kiek laiko trunka viena pamaina?
Standartinė rotacija yra 2 arba 3 mėnesiai. Po to slaugytoja grįžta į Lietuvą pailsėti, o ją pakeičia kolege. Rusakalbėse šeimose kartais prašoma pasilikti ilgiau, nes senjorai sunkiai pripranta prie naujų žmonių, tačiau rekomenduojama nepervargti ir daryti pertraukas.
Ar apmokama kelionė?
Taip, beveik visos legaliai veikiančios agentūros padengia kelionės išlaidas „nuo durų iki durų“. Jei jūsų prašo susimokėti už kelionę pačioms, tai gali būti signalas, kad agentūra nėra patikima.
Praktiniai patarimai pradedančiosioms
Jei nusprendėte išbandyti jėgas slaugant senolius rusakalbėse šeimose Vokietijoje, pasiruošimas yra pusė sėkmės. Pirmiausia, aiškiai aptarkite savo pareigas dar būdama Lietuvoje. Ar reikės keltis naktį? Ar senjoras vaikšto? Ar name gyvena kiti šeimos nariai? Rusakalbėse šeimose dažnai pasitaiko, kad kartu gyvena vaikai ar anūkai, o tai gali reikšti papildomą tvarkymąsi ir gaminimą ne vienam asmeniui. Jei sutartyje numatyta slaugyti tik vieną asmenį, neturėtumėte tapti namų tvarkytoja visai šeimai be papildomo užmokesčio.
Antra, psichologinis nusiteikimas. Turite būti kantri, bet tvirta. Rusakalbių bendruomenė vertina nuoširdumą ir rūpestį, tad užmezgus gerą ryšį, galite tapti tarsi šeimos nariu, gauti dovanų ir būti labai vertinama. Tačiau nepamirškite, kad tai yra darbas, o ne labdara. Pasirūpinkite savo interneto ryšiu (kad turėtumėte kontaktą su namais), vežkitės savo vaistų ir būtinai turėkite agentūros koordinatoriaus numerį, jei situacija šeimoje taptų nevaldoma. Darbas Vokietijoje be kalbos barjero yra reali galimybė, tačiau ji reikalauja emocinio stabilumo ir gebėjimo prisitaikyti prie specifinės kultūrinės aplinkos.
