Susidūrimas su artimojo liga ar senatviniu silpnumu dažnai tampa vienu didžiausių iššūkių šeimos gyvenime. Tai ne tik emocinis sukrėtimas, matant brangų žmogų prarandantį savarankiškumą, bet ir staiga užgriuvusi finansinė bei organizacinė našta. Daugelis žmonių, pradėjusių rūpintis tėvais, seneliais ar sutuoktiniais, pasijunta pasimetę biurokratinių procedūrų labirinte. Nors Lietuvoje veikia gana plati socialinės paramos sistema, informacija apie ją dažnai yra išbarstyta per skirtingas institucijas, o terminai „slaugos poreikis“ ar „tikslinė kompensacija“ skamba painiai. Svarbu suprasti, kad valstybė siūlo ne tik finansines išmokas, bet ir paslaugas namuose, techninę pagalbą bei vadinamąjį „socialinį atokvėpį“, tačiau norint gauti šią paramą, būtina tiksliai žinoti, nuo ko pradėti ir kokius dokumentus pateikti.
Slaugos ir priežiūros poreikių nustatymas: esminiai skirtumai
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis, siekiant gauti valstybės paramą, yra oficialus specialiųjų poreikių nustatymas. Lietuvoje šie poreikiai yra skirstomi į dvi pagrindines kategorijas, kurios lemia išmokų dydį ir teikiamų paslaugų pobūdį. Dažnai žmonės klysta manydami, kad bet koks neįgalumas automatiškai garantuoja slaugos pinigus, tačiau sistema vertina ne tik diagnozę, bet ir asmens savarankiškumą.
Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas tiems asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė, visą parą trunkanti specialistų ar kitų asmenų pagalba. Tai reiškia, kad žmogus negali pats atlikti elementarių buitinių veiksmų, higienos procedūrų, pavalgyti ar judėti. Šis poreikis dažniausiai nustatomas gulintiems ligoniams, asmenims su sunkia demencija ar po sunkių insultų.
Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas tuomet, kai asmeniui nereikia nuolatinės slaugos lovoje, tačiau jis negali savarankiškai gyventi be kitų žmonių pagalbos. Pavyzdžiui, žmogus gali pats pavalgyti ar judėti kambaryje, tačiau jam reikia pagalbos apsirengiant, tvarkant finansus, gaminant maistą ar saugiai išeinant į lauką. Šis lygis dažnai taikomas vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems vidutinio sunkumo judėjimo ar kognityvinių sutrikimų.
Specialieji poreikiai nustatomi vertinant asmens savarankiškumą pagal Barthel indeksą bei kitus klausimynus. Kuo mažiau balų surenkama (t.y., kuo mažesnis savarankiškumas), tuo didesnis poreikis nustatomas.
Finansinė parama: tikslinės kompensacijos ir jų dydžiai
Nustačius specialiuosius poreikius, asmeniui priklauso finansinė valstybės pagalba. Svarbu pabrėžti, kad šios išmokos nėra pensija – jos mokamos papildomai prie senatvės ar netekto darbingumo pensijos ir yra skirtos padengti papildomas išlaidas, susijusias su žmogaus būkle. Išmokų dydžiai yra susieti su tikslinių kompensacijų baze (TKB), kurios dydis kasmet yra indeksuojamas.
Skiriamos dvi pagrindinės išmokų rūšys:
- Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija: Ji skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Priklausomai nuo sunkumo lygio (pirmas arba antras lygis), išmoka gali būti didesnė. Tai yra didžiausia galima finansinė parama, skirta padengti sauskelnių, vaistų, papildomo maisto ar samdomo slaugytojo išlaidas.
- Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija: Ji skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Ši suma yra mažesnė nei slaugos kompensacija, tačiau taip pat diferencijuojama pagal sunkumo lygį.
Pinigai pervedami tiesiogiai į asmens, kuriam nustatyta negalia, sąskaitą arba, jei asmuo pripažintas neveiksniu, į jo globėjo sąskaitą. Svarbu žinoti, kad šios lėšos nėra apmokestinamos ir neturi įtakos kitoms socialinėms išmokoms.
Dokumentų tvarkymo procesas: žingsnis po žingsnio
Biurokratinis kelias gali pasirodyti painus, tačiau laikantis aiškios struktūros, viską galima sutvarkyti gana operatyviai. Procesas paprastai trunka nuo kelių savaičių iki mėnesio.
- Kreipimasis į šeimos gydytoją. Tai yra pradinis taškas. Turite užregistruoti artimąjį vizitui (jei asmuo negali atvykti, gydytojas turi atvykti į namus). Gydytojas įvertina sveikatos būklę, atlieka reikiamus tyrimus ir užpildo siuntimą į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau žinomą kaip NDNT).
- Savarankiškumo klausimynas. Kartu su gydytojo siuntimu dažnai pildomas ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas. Gydytojas arba socialinis darbuotojas turi tiksliai aprašyti, kokių veiksmų žmogus negali atlikti. Būkite atviri ir nepagrąžinkite situacijos – jei mama ar tėtis „kartais” nepaeina, tai turi būti fiksuota kaip judėjimo sutrikimas.
- Dokumentų pateikimas agentūrai. Gydytojas elektroniniu būdu perduoda medicininius dokumentus. Jums (arba pačiam asmeniui) reikia pateikti prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai. Tai galima padaryti internetu arba atvykus į skyrių.
- Vertinimas. Agentūros specialistai išnagrinėja dokumentus. Tam tikrais atvejais jie gali atvykti į namus įvertinti situacijos gyvai arba susisiekti telefonu.
- Sprendimas ir išmokų skyrimas. Gavus sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, kitas žingsnis – kreiptis į „Sodrą“ arba savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl pačios išmokos skyrimo. Dažniausiai šis procesas dabar yra automatizuotas arba reikalauja vieno prašymo.
Pagalba natūra: socialinės paslaugos į namus
Daugelis artimųjų koncentruojasi tik į pinigines išmokas, tačiau pamiršta, kad savivaldybės teikia ir realią fizinę pagalbą. Tai ypač aktualu dirbantiems šeimos nariams, kurie negali visą dieną būti šalia ligonio.
Pagalba į namus
Tai socialinio darbuotojo padėjėjo vizitai. Darbuotojas gali atnešti maisto produktų, padėti pagaminti valgį, sutvarkyti namus, sumokėti mokesčius ar tiesiog pabendrauti. Ši paslauga yra skirta tiems, kuriems reikia priežiūros, bet ne intensyvios slaugos. Paslaugos kaina priklauso nuo asmens pajamų, tačiau mažas pajamas gaunantiems asmenims ji gali būti nemokama.
Dienos socialinė globa ir integrali pagalba
Tai kur kas intensyvesnė pagalba. Į namus atvyksta mobili komanda, kurią sudaro socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai, slaugytojai ir kineziterapeutai. Jie gali atlikti pragulų profilaktiką, keisti sauskelnes, suleisti vaistus, atlikti mankštas. „Integrali pagalba“ yra vienas vertingiausių projektų, leidžiančių sunkiems ligoniams oriai gyventi namuose, gaunant profesionalią slaugą iki 4–8 valandų per dieną.
Techninės pagalbos priemonės: kaip gauti vežimėlį ar funkcinę lovą?
Slaugant gulintį ligonį, paprasta sofa ar lova tampa kankyne tiek ligoniui, tiek slaugančiajam. Valstybė kompensuoja arba suteikia panaudai techninės pagalbos priemones (TPP). Už tai atsakingas Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC).
Galima gauti:
- Funkcines slaugos lovas (reguliuojamu aukščiu ir padėtimis).
- Pragulų profilaktikos čiužinius.
- Vežimėlius, vaikštynes, ramentus.
- Tualetines kėdes, vonios suoliukus.
Norint gauti šias priemones, reikia šeimos gydytojo išrašo (forma 027/a) su nurodytu poreikiu konkrečiai priemonei. Su šiuo išrašu kreipiamasi į regioninį TPNC padalinį arba savivaldybės socialinės paramos skyrių. Jei nusprendžiate priemonę pirkti patys, būtinai pasidomėkite kompensavimo tvarka – tam tikrais atvejais valstybė padengia dalį sumos, tačiau tik gavus leidimą ir pateikus sąskaitas faktūras.
Socialinis atokvėpis: teisė pailsėti
Viena naujesnių ir itin svarbių priemonių Lietuvoje – socialinio atokvėpio paslauga. Ji skirta būtent slaugantiems artimiesiems, kad šie galėtų pailsėti, išvykti atostogų ar tiesiog susitvarkyti asmeninius reikalus, nebijodami palikti artimojo be priežiūros.
Atokvėpio paslauga gali būti teikiama asmens namuose (ateina specialistas, kuris laikinai perima priežiūrą) arba institucijoje (artimasis laikinai apgyvendinamas globos namuose). Per metus kiekvienai šeimai skiriamas tam tikras valandų arba parų skaičius (pavyzdžiui, iki 720 valandų per metus). Nors už šią paslaugą gali tekti šiek tiek primokėti priklausomai nuo pajamų, didžiąją dalį kaštų dengia savivaldybė.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar slaugos išlaidos kompensuojamos atgaline data?
Išmokos skiriamos nuo tos dienos, kai buvo pateiktas prašymas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai, o ne nuo diagnozės nustatymo dienos. Tačiau, jei procesas užtrunka agentūroje, pinigai išmokami už visą laikotarpį nuo prašymo gavimo dienos, susidariusią sumą pervedant vienu kartu.
Ar galiu dirbti, jei man paskirta artimojo slauga?
Taip, oficialiai įforminta slauga ar rūpyba netrukdo dirbti. Įstatymai nedraudžia slaugančiam asmeniui turėti darbo santykių. Tačiau, jei gaunate tikslines kompensacijas, tai yra išmokos ligoniui, o ne darbo užmokestis jums, todėl „Sodros“ stažas už slaugymą kaupiasi tik tam tikrais specifiniais atvejais (pvz., kai asmuo turi nustatytą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir slaugantis asmuo niekur kitur nedirba).
Ką daryti, jei atmetė prašymą dėl slaugos poreikio nustatymo?
Jūs turite teisę skųsti sprendimą. Pirmiausia skundas teikiamas tai pačiai agentūrai (Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) per 30 dienų. Svarbu pateikti papildomus medicininius dokumentus ar specialistų išvadas, kurios galėjo būti neįvertintos pirminio svarstymo metu.
Ar techninės pagalbos priemonės pristatomos į namus?
Paprastai priemones reikia atsiimti patiems iš Techninės pagalbos centro sandėlių. Tačiau didelių gabaritų priemones (pvz., funkcines lovas) kai kuriuose regionuose centras gali pristatyti, arba šią paslaugą padeda organizuoti savivaldybės socialiniai darbuotojai. Visada klauskite apie transportavimo galimybes vietoje.
Emocinis atsparumas ir bendruomenės svarba
Nors finansinė ir techninė parama yra gyvybiškai svarbi, nereikėtų pamiršti ir psichologinės slaugos pusės. Slaugantys artimieji dažnai susiduria su „sudegimo“ sindromu, izoliacija ir kaltės jausmu. Svarbu suprasti, kad prašyti pagalbos nėra silpnumo ženklas. Lietuvoje vis aktyviau veikia įvairios pacientų organizacijos (pavyzdžiui, sergančiųjų Alzheimeriu, onkologinėmis ligomis asociacijos), kurios teikia ne tik informaciją, bet ir emocinę paramą.
Naudodamiesi valstybės teikiama pagalba – ar tai būtų dienos centrai, ar atokvėpio paslauga – jūs investuojate į savo emocinę sveikatą. Tik pailsėjęs ir stabiliai besijaučiantis slaugytojas gali suteikti kokybišką pagalbą savo artimajam. Todėl dokumentų susitvarkymas neturėtų būti vertinamas kaip „išmaldos prašymas“, o kaip būtinas veiksmas, užtikrinantis orų gyvenimą visai šeimai.
