Susidūrus su staigia artimojo liga ar laipsnišku sveikatos prastėjimu dėl senatvės, šeimos nariai dažnai pasimeta sąvokų, biurokratinių procedūrų ir medicininių terminų gausoje. Viena dažniausiai pasitaikančių painiavų kyla bandant suprasti, kuo iš esmės skiriasi slauga nuo globos (rūpybos). Nors kasdienėje kalboje šie žodžiai dažnai vartojami kaip sinonimai, teisinėje ir medicininėje sistemoje tai yra du visiškai skirtingi statusai, lemiantys skirtingas paslaugas, finansines kompensacijas ir priežiūros pobūdį. Suprasti šį skirtumą yra kritiškai svarbu, nes nuo to priklauso, į kokią instituciją kreiptis, kokio dydžio išmokas galima gauti ir, svarbiausia, kaip užtikrinti orų bei poreikius atitinkantį gyvenimą sergančiam žmogui. Klaidingai įvertinta situacija gali lemti, kad žmogus, kuriam reikalinga intensyvi medicininė priežiūra, gauna tik socialinę pagalbą, arba atvirkščiai – socialinės globos reikalaujantis senjoras patenka į medicininę įstaigą, kurioje jam nesuteikiamas reikiamas užimtumas.
Kas yra slauga ir kada ji skiriama?
Slauga, visų pirma, yra orientuota į žmogaus sveikatos būklę ir gyvybinių funkcijų palaikymą. Tai procesas, kurio metu tenkinami paciento gyvybiniai poreikiai, kurių jis pats dėl ligos ar negalios negali patenkinti. Slaugos poreikis dažniausiai nustatomas tada, kai asmuo yra visiškai arba beveik visiškai nesavarankiškas, dažnai – gulintis patale, o jo būklė reikalauja nuolatinės medicinos specialistų ar specialiai apmokytų artimųjų intervencijos.
Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai sunkių organizmo funkcijų sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, priežiūra ir slaugymas visą parą. Tai apima:
- Medicininės procedūros: Injekcijos, lašelinių statymas, žaizdų ar pragulų perrišimas, zondo keitimas, deguonies terapija.
- Higienos užtikrinimas: Pagalba atliekant gamtinius reikalus (sauskelnių keitimas, šlapimo surinktuvų priežiūra), maudymas lovoje.
- Mitybos užtikrinimas: Maitinimas, kai žmogus negali pats pavalgyti ar ryti, dirbtinis maitinimas.
- Vartymus ir pozicionavimą: Būtina pragulų profilaktikai, kai asmuo negali pats apsiversti.
Svarbu pabrėžti, kad slauga yra tiesiogiai susijusi su somatine (kūno) būkle. Dažniausios diagnozės, kuomet nustatomas slaugos poreikis, yra sunkios būklės po insulto, vėlyvosios demencijos stadijos, onkologinės ligos terminalinėse stadijose, sunkios traumos ar įgimtos negalios, sukeliančios visišką paralyžių.
Kas yra globa (rūpyba) ir kuo ji ypatinga?
Skirtingai nei slauga, globa (dažnai teisiškai vadinama nuolatine priežiūra arba pagalba) yra labiau socialinio pobūdžio paslauga. Ji orientuota į pagalbą žmogui kasdienėje veikloje, kai jis dėl amžiaus ar negalios praranda gebėjimą savarankiškai tvarkytis buityje, tačiau jam nebūtina intensyvi, visą parą trunkanti medicininė intervencija.
Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas tiems, kurie:
- Gali judėti (kad ir sunkiai, su vaikštyne ar vežimėliu), tačiau negali savarankiškai išeiti iš namų.
- Turi kognityvinių sutrikimų (pvz., pradinė ar vidutinė demencija, Alzheimerio liga), dėl kurių gali pasiklysti, pamiršti išgerti vaistus ar nesaugiai elgtis su buitiniais prietaisais.
- Negali patys apsipirkti, pasigaminti maisto, susimokėti mokesčių ar susitvarkyti kambarių.
Globos tikslas yra ne gydyti, o kompensuoti prarastus savarankiškumo įgūdžius ir užtikrinti saugią aplinką. Pavyzdžiui, žmogus fiziškai gali būti gana stiprus, tačiau dėl psichikos sveikatos sutrikimų jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, kad jis nepakenktų sau ar aplinkiniams. Tokiu atveju dažniau kalbama apie globą, o ne apie slaugą.
Esminiai skirtumai: lentelės principo palyginimas
Norint aiškiau atskirti šias dvi sritis, verta atkreipti dėmesį į pagrindinius kriterijus, kuriais vadovaujasi gydytojai ir socialiniai darbuotojai vertindami asmens būklę.
Dominuojantis poreikis
Slaugos atveju dominuoja medicininis poreikis. Tai reiškia, kad be medicininės intervencijos (vaistų, procedūrų, gyvybinių funkcijų stebėjimo) žmogaus gyvybei grėstų pavojus. Globos atveju dominuoja socialinis poreikis – be pagalbos žmogus tiesiog negalėtų kokybiškai gyventi (būtų alkanas, neapsiprausęs, nesusimokėjęs mokesčių), tačiau tiesioginės grėsmės gyvybei dėl ligos paūmėjimo tą pačią akimirką gali ir nebūti.
Savarankiškumo lygis
Slaugomas asmuo dažniausiai yra visiškai priklausomas nuo kito žmogaus (Bartelio indeksas, vertinantis savarankiškumą, būna labai žemas). Globojamas asmuo dažnai išlaiko dalinį savarankiškumą – jis gali pats pavalgyti, jei maistas paduotas, gali pats nueiti į tualetą, bet galbūt nesugeba nusiprausti duše be pagalbos.
Finansinės išmokos
Lietuvoje skiriamos tikslinės kompensacijos skiriasi savo dydžiu. Tikslinė kompensacija slaugos išlaidoms padengti yra didesnė nei kompensacija priežiūros (pagalbos) išlaidoms. Taip yra todėl, kad slaugomas ligonis reikalauja daugiau priemonių (sauskelnių, vaistų, spec. maisto) ir intensyvesnio žmogaus darbo laiko (dažnai 24 valandas per parą).
Kaip nustatomi specialieji poreikiai?
Procesas, kurio metu nustatoma, ar žmogui reikalinga slauga, ar globa, yra reglamentuotas ir vykdomas per asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau žinomą kaip NDNT).
Viskas prasideda nuo šeimos gydytojo. Artimieji arba pats asmuo turi kreiptis į savo polikliniką. Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, atlikęs tyrimus ir gavęs gydytojų specialistų (neurologo, psichiatro, chirurgo ar kt.) išvadas, parengia siuntimą. Šiame siuntime (forma Nr. 027/a) aprašoma diagnozė, funkciniai sutrikimai ir rekomenduojamas poreikis.
Tuomet dokumentai perduodami vertinimo tarnybai. Vertinant slaugos poreikį, atsižvelgiama į:
- SPS-1 lygį: Tai pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (sunkiausia būklė, didžiausia išmoka).
- SPS-2 lygį: Antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (sunki būklė, tačiau šiek tiek mažesnė priklausomybė nei pirmuoju atveju).
Vertinant pagalbos (globos) poreikį, taip pat skiriami du lygiai (SPP-1 ir SPP-2), priklausomai nuo to, kiek valandų per parą ar savaitę asmeniui reikalinga pagalba. Svarbu žinoti, kad vertintojai dažnai naudoja specialius klausimynus, kuriais tikrinamas asmens gebėjimas orientuotis aplinkoje, judėti, bendrauti ir tvarkytis buityje.
Institucinė priežiūra: Slaugos ligoninė ar Globos namai?
Suprasti skirtumą tarp slaugos ir globos būtina ir renkantis įstaigą, jei artimojo neįmanoma prižiūrėti namuose. Šios įstaigos turi skirtingas funkcijas ir finansavimo modelius.
Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės
Tai yra gydymo įstaigos. Į jas pacientai siunčiami gydytojo siuntimu, kai reikalingas simptominis gydymas, slauga po operacijų ar ligų paūmėjimo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) apmoka iki 120 dienų per kalendorinius metus slaugos ligoninėje. Čia dirba medikai, slaugytojos. Aplinka primena ligoninę. Tai nėra nuolatinė gyvenamoji vieta – tai vieta sveikatos būklei stabilizuoti.
Socialinės globos namai
Tai socialinės įstaigos, skirtos nuolatiniam gyvenimui. Čia žmonės gyvena neterminuotai. Globos namuose teikiamos ir apgyvendinimo, ir maitinimo, ir užimtumo, ir sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau medicininė dalis čia yra tik viena iš sudedamųjų. Į globos namus patenkama per savivaldybės socialinės paramos skyrių, nustačius socialinės globos poreikį. Mokėjimas už globos namus sudarytas iš asmens pensijos dalies ir savivaldybės dotacijų (arba asmeninių lėšų, jei asmuo turi turto).
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar žmogui gali būti nustatytas ir slaugos, ir globos poreikis vienu metu?
Teisiškai asmeniui nustatomas vienas dominuojantis specialusis poreikis, už kurį mokama tikslinė kompensacija. Negalima gauti dviejų pilnų kompensacijų (už slaugą ir už priežiūrą) vienu metu. Tačiau praktikoje slaugomam žmogui natūraliai reikalinga ir globa (socialinė pagalba), tiesiog slaugos statusas yra „aukštesnis“ ir apima platesnę pagalbą.
Ar slaugos pinigai gali būti naudojami maistui pirkti?
Tikslinė kompensacija slaugos ar pagalbos išlaidoms yra mokama pačiam asmeniui (arba jo įgaliotam atstovui). Nors išmokos pavadinimas sufleruoja, kad ji skirta slaugos priemonėms ar samdomai pagalbai, įstatymai griežtai nereglamentuoja kiekvieno euro panaudojimo čekių rinkimo principu. Pinigai skirti neįgaliojo poreikiams tenkinti, įskaitant kokybiškesnį maistą, vaistus ar buities gerinimą.
Kiek laiko užtrunka dokumentų tvarkymas?
Procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki poros mėnesių. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai šeimos gydytojas paruošia dokumentus, kokios eilės pas specialistus ir koks užimtumas vertinimo agentūroje. Rekomenduojama procesą pradėti nedelsiant, vos tik stebimas stabilus būklės pablogėjimas.
Ar demencija sergančiam žmogui visada skiriama slauga?
Nebūtinai. Ankstyvose stadijose, kai fizinė sveikata gera, bet sutrikusi atmintis, dažniau skiriama nuolatinė priežiūra (globa). Slauga skiriama vėlyvose stadijose, kai asmuo praranda elementarius higienos įgūdžius, nustoja vaikščioti ar ryti maistą.
Pasiruošimas pokyčiams: dokumentai ir emocinė būsena
Kai tampa aišku, kad artimajam reikalinga nuolatinė slauga ar globa, šeima susiduria ne tik su biurokratiniais, bet ir su psichologiniais iššūkiais. Svarbu suprasti, kad tinkamo statuso nustatymas nėra „nuosprendis“, o priemonė gauti valstybės pagalbą, kuri palengvins kasdienybę. Prieš pradedant procesą, rekomenduojama surinkti visus turimus medicininius išrašus iš ligoninių (epikrizes), nes jos yra pagrindas gydytojui pildant siuntimą. Kuo detaliau aprašyta būklė ligoninės išrašuose, tuo lengviau šeimos gydytojui pagrįsti poreikį.
Taip pat verta iš anksto aptarti su šeimos nariais priežiūros planą. Ar slauga vyks namuose? Kas galės keistis prižiūrint ligonį? Jei svarstoma apie globos įstaigą, būtina įsivertinti finansines galimybes, nes valstybės kompensacija dažnai nepadengia visos privačių globos namų kainos. Aiškus veiksmų planas ir teisingas sąvokų „slauga“ bei „globa“ supratimas padeda išvengti chaoso ir užtikrinti, kad artimasis gautų būtent tą pagalbą, kurios jam labiausiai reikia konkrečiu ligos etapu.
