Vokietija jau ne vienerius metus išlieka viena populiariausių krypčių lietuviams, ieškantiems geriau apmokamo darbo užsienyje. Senstanti Vakarų Europos visuomenė ir nuolat augantis slaugos paslaugų poreikis sukūrė milžinišką darbo rinką, kurioje 2016 metais ypač vertinami darbuotojai iš Rytų Europos. Nors finansinė paskata yra pagrindinis motyvas, verčiantis palikti namus ir vykti prižiūrėti senjorų, šis darbas reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir specifinių žinių bei psichologinio pasirengimo. Situacija darbo rinkoje nuolat kinta, o teisiniai reglamentai griežtėja, todėl aklai pasikliauti draugų rekomendacijomis ar senais skelbimais nebegalima. Sprendimas vykti dirbti į Vokietiją turi būti paremtas aiškiu suvokimu apie darbo specifiką, teisinius įdarbinimo modelius bei realias, o ne išpūstas uždarbio galimybes.
Minimalaus atlyginimo įtaka slaugos sektoriui 2016 metais
Vienas svarbiausių aspektų, kurį būtina suprasti 2016 metais ieškant darbo Vokietijoje, yra minimalaus valandinio atlyginimo (vok. Mindestlohn) taikymas. Nors visuotinis minimalus atlyginimas Vokietijoje buvo įvestas dar 2015 metais, slaugos sektoriuje diskusijos dėl jo taikymo vadinamajai „24 valandų priežiūrai” vis dar yra labai aktyvios. Teisiškai kiekvienas darbuotojas, dirbantis Vokietijos teritorijoje, turi teisę į minimalų atlygį, tačiau namų slaugos specifika sukuria tam tikrą „pilkąją zoną”.
Daugelis šeimų Vokietijoje tiesiog neišgalėtų mokėti vokiško minimalaus atlyginimo už visą parą trunkantį budėjimą, todėl rinkoje vis dar dominuoja įvairūs įdarbinimo modeliai, leidžiantys legaliai apeiti griežčiausius reikalavimus arba subalansuoti darbo laiką taip, kad jis atitiktų įstatymus. Ieškantiems darbo svarbu žinoti, kad 2016 metais padidėjo Rytų ir Vakarų Vokietijos slaugos darbuotojų minimalaus užmokesčio tarifai. Tai reiškia, kad oficialiai įdarbinti asmenys turi teisę reikalauti sąžiningo atlygio, tačiau būtina atidžiai skaityti sutartis – jose dažnai nurodomas konkretus darbo valandų skaičius (pvz., 40 val. per savaitę), nors realybėje tikimasi, kad globėjas namuose bus nuolatos.
Legalūs įdarbinimo modeliai: kaip neįkliūti?
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji, yra sutikimas dirbti be jokių sutarčių arba pasirašant dokumentus, kurių turinys nėra aiškus. 2016 metais Vokietijos muitinė (Zoll) vis dažniau tikrina ne tik statybas, bet ir privačius namų ūkius, ieškodama nelegaliai dirbančių asmenų. Saugiam darbui dažniausiai taikomi šie trys modeliai:
- Komandiruotė (Entsendung): Tai pats populiariausias ir saugiausias būdas daugumai lietuvių. Jūs pasirašote darbo sutartį su Lietuvos įmone, kuri jus „komandiruoja” darbui į Vokietiją. Tokiu atveju mokesčiai mokami Lietuvoje (arba pagal A1 pažymą), o jūs turite visas socialines garantijas. Svarbu reikalauti A1 formos – tai pagrindinis dokumentas, įrodantis jūsų legalumą vokiečių pareigūnams.
- Savarankiška veikla Vokietijoje (Gewerbe): Šiuo atveju jūs tampate smulkiuoju verslininku Vokietijoje. Nors atlyginimas „į rankas” gali atrodyti didesnis, visa mokestinė atsakomybė krenta ant jūsų pečių. Privalote patys mokėti sveikatos draudimą, teikti deklaracijas Vokietijos mokesčių inspekcijai. Jei dirbate tik vienam klientui, Vokietijos įstatymai tai gali traktuoti kaip „tariamą savarankišką veiklą” (Scheinselbstständigkeit), kas gresia didelėmis baudomis.
- Tiesioginis įdarbinimas vokiečių šeimoje: Tai pats skaidriausias, bet rečiausiai pasitaikantis būdas. Šeima tampa jūsų darbdaviu, moka visus vokiškus mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Tai brangu šeimai ir biurokratiškai sudėtinga, todėl dažniausiai renkamasi tarpininkų paslaugas.
Kalbos barjeras ir kvalifikaciniai reikalavimai
Nors internete pilna skelbimų, teigiančių „kalba nebūtina”, realybė 2016 metais yra kitokia. Konkurencija iš kitų šalių, tokių kaip Lenkija, Rumunija ar Bulgarija, yra didelė. Vokiečių šeimos tampa vis išrankesnės ir už savo mokamus pinigus tikisi ne tik techninės priežiūros, bet ir bendravimo. Be vokiečių kalbos pagrindų (bent A1-A2 lygio) susirasti gerai apmokamą ir, svarbiausia, psichologiškai lengvesnę darbo vietą yra sunku.
Kalbos nemokėjimas sukelia didžiulę riziką nesusipratimams: galite neteisingai suprasti vaistų dozavimą, dietos reikalavimus ar tiesiog nesugebėti iškviesti pagalbos kritinėje situacijoje. Be to, geresnės vokiečių kalbos žinios tiesiogiai koreliuoja su didesniu atlyginimu. Dažnai už tą patį darbą kalbantis darbuotojas gauna 200–300 eurų daugiau nei tas, kuris bendrauja tik gestais.
Medicininė kompetencija: mitai ir realybė
Svarbu atskirti „slaugą” (Pflege) nuo „globos” (Betreuung). Lietuvės dažniausiai dirba kaip globėjos. Vokietijoje galioja griežti įstatymai, reglamentuojantys, kokias procedūras gali atlikti personalas. Svarbu žinoti:
- Leistini darbai: Pagalba prausiantis, rengiantis, gaminant maistą, tvarkant namus, bendravimas, palydėjimas pas gydytojus.
- Draudžiami darbai (be vokiško medicininio išsilavinimo pripažinimo): Injekcijos, žaizdų perrišimas, insulino leidimas, kateterių keitimas. Šiuos darbus į namus atvyksta atlikti vietinė vokiečių „Pflegedienst” (mobilioji slaugos tarnyba). Niekada neprisiimkite atsakomybės už medicinines procedūras, jei neturite tam teisės – įvykus komplikacijoms, atsakomybė bus milžiniška.
Darbo pobūdis: kas slepiasi po terminu „24 valandų priežiūra”?
Terminas „24 valandų slauga” yra labiau rinkodaros triukas nei realus darbo laiko apibrėžimas, nes dirbti 24 valandas per parą fiziškai neįmanoma ir teisiškai draudžiama. Tačiau realybėje tai reiškia, kad globėjas gyvena kartu su senoliu ir turi būti pasiekiamas prireikus pagalbos.
Esminis dalykas, kurį reikia aptarti dar prieš išvykstant – laisvas laikas (Freizeit). Įprasta praktika yra 2–3 valandos laisvo laiko per dieną ir bent pusė laisvos dienos savaitgalį. Jei agentūra ar šeima teigia, kad turėsite budėti be pertraukų, tokio pasiūlymo geriau atsisakyti. Nuolatinis buvimas uždaroje erdvėje su sergančiu žmogumi (ypač sergančiu demencija ar Alzheimeriu) be poilsio greitai veda prie emocinio perdegimo.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Šiame skyriuje pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus tiems, kurie planuoja vykti dirbti į Vokietiją 2016 metais.
Ar būtina turėti vairuotojo pažymėjimą?
Nors tai nėra privaloma, vairuotojo pažymėjimas yra didžiulis privalumas. Daugelis senjorų gyvena nuosavuose namuose užmiestyje arba kaimo vietovėse, kur susisiekimas viešuoju transportu gali būti sudėtingas. Gebėjimas nuvežti senjorą pas gydytoją ar nuvykti į didesnį prekybos centrą žymiai padidina jūsų vertę darbo rinkoje ir dažnai lemia didesnį atlyginimą.
Koks realus atlyginimas 2016 metais?
Uždarbis labai priklauso nuo vokiečių kalbos žinių, paciento būklės sunkumo ir jūsų patirties. Vidutiniškai, dirbant legaliai per Lietuvos įmonę (komandiruotė), „į rankas” galima tikėtis gauti nuo 900 iki 1300 eurų per mėnesį. Tiesioginės sutartys arba labai sunkūs ligoniai gali generuoti ir 1400–1600 eurų pajamas, tačiau sumos, viršijančios šiuos skaičius, turėtų kelti įtarimą dėl legalumo arba paslėptų sąlygų.
Ar man priklausys atskiras kambarys?
Taip, tai yra viena iš pagrindinių sąlygų. Globėjas privalo turėti savo privatų kambarį poilsiui. Be to, 2016 metais vis labiau tapo standartu užtikrinti ir interneto ryšį (WLAN), kad darbuotojas galėtų bendrauti su savo šeima Lietuvoje. Jei šeima negali to suteikti, tai rimtas signalas apie prastas darbo sąlygas.
Ką daryti, jei nesutariu su prižiūrimu senjoru?
Psichologinis nesuderinamumas yra dažna problema. Jei dirbate per legalią agentūrą, pirmiausia turite kreiptis į savo vadybininką. Solidžios įmonės dažniausiai pasiūlo pakeisti šeimą (rotaciją). Bandyti spręsti konfliktus tiesiogiai su senjoru, sergančiu demencija, dažnai būna neefektyvu.
Pasirengimas kelionei ir saugumo užtikrinimas
Sėkminga darbo patirtis prasideda dar Lietuvoje. Prieš kraunantis lagaminus, būtina atlikti namų darbus. Visų pirma, patikrinkite įdarbinimo agentūrą. Interneto forumai, socialiniai tinklai ir „Sodros” duomenys apie darbuotojų skaičių įmonėje gali daug pasakyti apie tarpininko patikimumą. Venkite fizinių asmenų, kurie siūlo darbą per skelbimus laikraščiuose be jokių oficialių sutarčių – dažniausiai tai baigiasi neišmokėtais atlyginimais ar palikimu likimo valiai svetimoje šalyje.
Antras svarbus žingsnis – sveikatos draudimas. Jei vykstate su Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK), žinokite, kad ji dengia tik būtinąją pagalbą. Dirbant fiziškai sunkų darbą (keliant ligonį, padedant jam judėti), traumų rizika yra reali, todėl papildomas privatus draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra labai rekomenduotinas.
Galiausiai, vykstant į Vokietiją, turėkite „atsarginį planą”. Tai reiškia – turėti pakankamai pinigų bilietui atgal į Lietuvą, jei situacija šeimoje pasirodytų nepakeliama ar neatitiktų aprašymo. Nors 2016 metai atnešė daugiau skaidrumo į šią rinką, atsakomybė už savo saugumą pirmiausia tenka pačiam darbuotojui. Pasirinkus patikimą partnerį ir realistiškai įvertinus savo jėgas bei kalbos žinias, darbas senelių priežiūros srityje gali tapti ne tik finansinio stabilumo šaltiniu, bet ir praturtinančia gyvenimiška patirtimi.
