Jeigu ieškote augalo, kuris per trumpą laiką jūsų balkoną paverstų žydinčia džiunglių oaze, ryškiaspalvė tunbergija (lot. Thunbergia alata) yra vienas geriausių pasirinkimų. Dažnai vadinama „juodaake Zuzana“ dėl savo išskirtinio žiedo viduriuko, ši vijoklinė gėlė pasižymi itin sparčiu augimu ir gausiu žydėjimu visą vasarą. Nors ji kilusi iš šiltųjų Afrikos kraštų, tunbergija puikiai prisitaiko prie lietuviškų vasarų, jei tik jai suteikiamos tinkamos sąlygos. Tai nėra itin kaprizingas augalas, tačiau norint, kad jis suformuotų tankią žalią sieną ir džiugintų šimtais žiedų, reikia žinoti keletą esminių auginimo paslapčių. Nuo sėklos pasėjimo iki kovos su kenkėjais – aptarsime viską, ką privalo žinoti kiekvienas sodininkas mėgėjas.
Tunbergijos kilmė ir botaninės savybės
Tunbergija priklauso akantinių (Acanthaceae) šeimai ir natūraliai auga Rytų Afrikos tropiniuose regionuose. Savo tėvynėje tai yra daugiametis augalas, galintis pasiekti įspūdingą aukštį, tačiau mūsų klimato sąlygomis tunbergija auginama kaip vienmetė gėlė. Jos stiebai yra lankstūs, vijokliniai, linkę apsivyti bet kokią atramą, todėl ji idealiai tinka vertikaliam apželdinimui.
Pagrindinis šio augalo žavesys – ryškūs, piltuvėlio formos žiedai, kurie dažniausiai būna oranžiniai arba geltoni su tamsiai rudu arba beveik juodu viduriuku. Būtent šis kontrastas suteikia augalui išskirtinumo. Tačiau selekcininkai yra išvedę ir daugiau veislių, todėl sodo prekių parduotuvėse galite rasti tunbergijų su:
- Baltais žiedais – suteikia elegancijos ir puikiai dera su tamsiais lapais;
- Rausvais ar lašišos spalvos žiedais – šios veislės yra retesnės, tačiau atrodo itin egzotiškai;
- Be tamsios akies – egzistuoja veislių, kurių žiedai yra visiškai vienspalviai.
Lapai yra širdies arba strėlės formos, sodriai žalios spalvos, šiek tiek plaukuoti. Augalas auga labai greitai – per vieną sezoną, esant palankioms sąlygoms, stiebai gali ištįsti iki 2–2,5 metrų ilgio. Tai reiškia, kad pasodinę vos kelis daigus, galite visiškai uždengti balkono sienelę ar sukurti privatumo suteikiančią širmą.
Sėja ir daigų auginimas: nuo ko pradėti?
Nors prekybos centruose pavasarį galima įsigyti jau paaugintų tunbergijų daigų, daugelis gėlininkų renkasi jas auginti iš sėklų. Tai ne tik ekonomiškesnis variantas, bet ir leidžia pasirinkti norimą veislę bei spalvą. Kadangi tunbergijos vegetacijos periodas iki žydėjimo yra gana ilgas, sėti reikia pradėti anksti.
Tinkamiausias laikas sėjai
Optimalus laikas sėti tunbergijas Lietuvoje yra vasario pabaiga arba kovo pradžia. Jei pasėsite vėliau (balandžio mėnesį), augalai taip pat užaugs, tačiau žydėjimas prasidės vėliau, ir pilnu grožiu galėsite džiaugtis tik antroje vasaros pusėje.
Sėjos eiga žingsnis po žingsnio
- Sėklų paruošimas. Tunbergijos sėklos yra gana stambios, kietu apvalkalu. Norint pagreitinti dygimą, rekomenduojama jas parą pamirkyti drungname vandenyje arba augimo stimuliatoriuje. Išbrinkusios sėklos sudygsta greičiau ir tolygiau.
- Indelių pasirinkimas. Šios gėlės nemėgsta, kai judinamos jų šaknys, todėl geriausia sėti į atskirus durpinius indelius arba tabletes. Jei sėjate į bendrą indą, vėliau pikuojant reikės būti itin atsargiems.
- Žemė. Naudokite purų, laidų orui daigams skirtą substratą. Įterpkite sėklas maždaug 0,5–1 cm gyliu.
- Dygimo sąlygos. Pasėtas sėklas uždenkite plėvele arba stiklu, kad sulaikytumėte drėgmę, ir laikykite šiltai (apie +20–22 °C temperatūroje). Pirmieji daigai turėtų pasirodyti per 10–14 dienų.
- Priežiūra sudygus. Kai daigai pasirodo, nuimkite dangą ir perkelkite indelius į šviesiausią vietą ant palangės. Jei trūksta šviesos, daigai greitai ištįsta ir tampa silpni. Kai daigai užaugina 3–4 tikruosius lapelius, viršūnes rekomenduojama nugnybti – tai skatina šakojimąsi.
Vieta balkone ir dirvožemio reikalavimai
Kai praeina šalnų pavojus (paprastai gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje), tunbergijas galima nešti į lauką. Tačiau prieš tai būtina jas užgrūdinti – keletą dienų palaikyti balkone po kelias valandas, palaipsniui ilginant laiką, kad augalai priprastų prie tiesioginės saulės ir vėjo.
Šviesa ir šiluma. Tunbergija – tikra saulės garbintoja. Jai labiausiai tinka pietiniai, pietrytiniai arba pietvakariniai balkonai. Pavėsyje ji augs, augins daug lapų, tačiau žydės menkai arba visai nežydės. Tačiau yra vienas niuansas: vidurvasarį, kai saulė ypač aktyvi, vazonai gali perkaisti, todėl svarbu pasirinkti šviesų indą arba pasirūpinti, kad šaknų zona būtų bent minimaliai pridengta nuo tiesioginių kaitrių spindulių.
Vėjas. Nors tai lauko augalas, stiprūs vėjai gali aplaužyti trapius stiebus ir suplėšyti lapus. Jei gyvenate viršutiniuose aukštuose, kur vėjas stiprus, pasistenkite tunbergiją sodinti kampe arba užuovėjoje.
Dirvožemis. Šioms gėlėms reikalinga derlinga, humusinga ir, svarbiausia, laidi dirva. Tinka kompostinė žemė, sumaišyta su durpėmis ir smėliu. Svarbu, kad vazono dugne būtų geras drenažo sluoksnis (keramzitas ar akmenukai), nes užmirkusios šaknys greitai pradeda pūti.
Laistymas ir tręšimas: raktas į gausų žydėjimą
Tunbergija yra „trokštantis“ augalas. Vasaros metu, ypač karštomis dienomis, jos lapų masė išgarina didelį kiekį vandens, todėl laistymas tampa kasdiene rutina.
Laistymo taisyklės
Žemė vazone turi būti nuolat drėgna, bet ne šlapia. Jei substratas išdžiūsta, tunbergija labai greitai sureaguoja – jos lapai suglemba, o žiedpumpuriai gali nukristi. Nors palaisčius augalas dažniausiai atsigauna, dažnas perdžiūvimas sukelia stresą, gelsta apatiniai lapai ir lėtėja augimas. Karštomis dienomis gali tekti laistyti net du kartus – ryte ir vakare.
Tręšimo grafikas
Kadangi tunbergija auga labai greitai ir gausiai žydi, ji sunaudoja daug maisto medžiagų. Tręšti reikėtų pradėti praėjus porai savaičių po persodinimo į nuolatinę vietą.
- Naudokite kompleksines trąšas žydintiems augalams.
- Tręškite kartą per savaitę arba kas 10 dienų.
- Atkreipkite dėmesį į trąšų sudėtį: jose turi būti mažiau azoto (kuris skatina lapų augimą), bet daugiau fosforo ir kalio, kurie būtini žiedų formavimuisi ir ryškiai spalvai.
Atramos ir formavimas
Tunbergija pati į viršų nelipa – jai reikia pagalbos. Be atramų ji svirs žemyn, tačiau gražiausiai atrodo lipdama aukštyn. Balkonuose tam puikiai tinka:
- Specialios kopėtėlės, įstatomos į vazoną;
- Ištemptos virvutės ar valas (nuo vazono iki balkono lubų ar turėklų);
- Dekoratyviniai tinkleliai;
- Bambukinės lazdelės.
Pradžioje jauniems ūgliams gali reikėti padėti „surasti“ atramą – atsargiai apvyniokite stiebą aplink virvutę ar kopėtėles. Vėliau augalas pats kabinsis ir suksis. Norint tankesnio krūmo, galima reguliariai nugnybti per ilgas viršūnes – tai paskatins augalą leisti šoninius ūglius iš lapų pažastų.
Dažniausios problemos: kenkėjai ir ligos
Nors tunbergija gana atspari, balkonuose, kur dažnai būna sausa ir karšta, ją gali užpulti kenkėjai. Pats didžiausias priešas – voratinklinė erkutė.
Voratinklinė erkutė (Tetranychus urticae) dievina sausą orą ir šilumą. Pirmieji požymiai – ant lapų atsiranda maži gelsvi taškeliai, vėliau lapai ima gelsti, džiūti, o apatinėje pusėje galima įžiūrėti plonus voratinklius. Jei nieko nedarysite, augalas gali žūti per kelias savaites.
Kaip kovoti?
- Profilaktika: Dažnai purkškite lapus vandeniu (tik ne tiesioginėje saulėje), kad padidintumėte drėgmę.
- Natūralios priemonės: Galima naudoti žaliojo muilo tirpalą.
- Cheminės priemonės: Esant dideliam užkrėtimui, tenka naudoti akaricidus (preparatus nuo erkių), kurių galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse.
Kitas galimas kenkėjas – amarai, kurie puola jaunus ūglius ir žiedpumpurius. Jie lengviau pastebimi ir lengviau įveikiami naudojant insekticidus ar natūralius nuovirus (pavyzdžiui, pelyno ar česnako).
Tunbergijos derinimas su kitais augalais
Tunbergija puikiai atrodo viena, tačiau dar įspūdingiau gali atrodyti kompozicijose. Sodinant į didelius lovelius ar konteinerius, ją galima derinti su kitomis gėlėmis.
Kadangi tunbergija auga į viršų, jos „kojoms“ (vazono apačiai) uždengti puikiai tinka svyrančios gėlės:
- Lobelijos – jų smulkūs mėlyni žiedai sudaro nuostabų kontrastą su oranžiniais tunbergijos žiedais;
- Bakopos – balti bakopų žiedai suteikia kompozicijai lengvumo;
- Šlamučiai – jų sidabriniai lapai puikiai dera su sodria tunbergijos žaluma.
Svarbu tik užtikrinti, kad vazonas būtų pakankamai didelis ir visiems augalams užtektų maisto medžiagų bei erdvės šaknims.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kodėl mano tunbergija nežydi, nors lapai vešlūs?
Dažniausia priežastis – per daug azoto trąšose arba šviesos trūkumas. Jei augalas gauna daug azoto, jis augina žaliąją masę žiedų sąskaita. Pabandykite pakeisti trąšas į turinčias daugiau kalio ir fosforo. Taip pat įsitikinkite, kad augalas gauna bent 6 valandas tiesioginės saulės per dieną.
Kodėl gelsta ir krenta tunbergijos lapai?
Tai gali būti voratinklinės erkutės požymis arba netinkamo laistymo pasekmė. Patikrinkite apatinę lapų pusę. Jei kenkėjų nėra, įvertinkite drėgmę – galbūt augalas buvo perdžiūvęs arba, priešingai, nuolat perlaistytas ir pradėjo pūti šaknys. Taip pat lapų geltimą gali sukelti maisto medžiagų (ypač geležies) trūkumas – chlorozė.
Ar galima tunbergiją išlaikyti per žiemą?
Nors Lietuvoje ji auginama kaip vienmetė, teoriškai ją galima peržiemoti. Prieš šalnas augalą reikėtų stipriai nugenėti ir įnešti į vėsią (apie +10–15 °C), šviesią patalpą. Laistyti minimaliai. Pavasarį, vasario–kovo mėnesį, augalą reikėtų persodinti, pastatyti šilčiau ir pradėti gausiau laistyti. Tačiau dažnai iš sėklų auginami nauji augalai būna gyvybingesni ir gražesni.
Kokio dydžio vazono reikia vienam augalui?
Tunbergija turi gana galingą šaknų sistemą. Vienam augalui rekomenduojamas bent 5–7 litrų vazonas. Jei sodinate kelis daigus į lovelį, palikite bent 20–25 cm tarpus tarp augalų.
Sėklų rinkimas ir paruošimas kitiems metams
Jei jūsų tunbergija gausiai žydėjo ir norite išsaugoti tą pačią veislę kitiems metams, vasaros pabaigoje arba rudenį galite prisirinkti sėklų. Po žydėjimo vietoje žiedo susiformuoja sėklų dėžutė, primenanti snapelį. Svarbu palaukti, kol ši dėžutė paruduos ir išdžius ant augalo. Nelaukite, kol ji pati atsidarys, nes sėklos išbyrės ant žemės – jos tarsi „iššaunamos“.
Surinktas dėžutes padėkite sausoje vietoje, kad jos pilnai išdžiūtų ir atsidarytų. Viduje rasite stambias, tamsias, grublėtas sėklas. Jas laikykite popieriniame vokelyje, vėsioje ir sausoje vietoje iki kito pavasario. Savos sėklos dažniausiai pasižymi puikiu daigumu, todėl kitą sezoną galėsite džiaugtis dar gausesniu balkono papuošimu be papildomų išlaidų.
