Polietileno plėvelė yra viena iš universaliausių medžiagų, be kurios šiandien sunku įsivaizduoti tiek profesionalias statybų aikšteles, tiek mėgėjišką sodininkystę. Nors iš pirmo žvilgsnio visi rulonai gali atrodyti vienodai – tiesiog skaidrus ar spalvotas plastikas – realybėje egzistuoja didžiulė techninių parametrų įvairovė. Pasirinkus netinkamą gaminį, pasekmės gali būti nemalonios: nuo supelijusios stogo apšiltinimo vatos dėl prastos garų izoliacijos iki suirusio šiltnamio dangos viduryje vasaros sezono. Todėl, prieš keliaujant į prekybos centrą ar specializuotą parduotuvę, būtina suprasti, kuo skiriasi techninė, stabilizuota ir armuota plėvelė bei ką iš tikrųjų reiškia etiketėse nurodyti mikronai.
Pagrindinės polietileno rūšys: LDPE prieš HDPE
Norint suprasti plėvelės patvarumą ir pritaikymo galimybes, pirmiausia reikia atskirti žaliavas, iš kurių ji pagaminta. Dažniausiai rinkoje sutinkami du trumpiniai: LDPE (mažo tankio polietilenas) ir HDPE (didelio tankio polietilenas).
LDPE plėvelė yra tai, ką mes dažniausiai įsivaizduojame kaip „statybinę“ ar „šiltnaminę“ plėvelę. Ji yra elastinga, tąsi, atspari plyšimui tempiant ir paprastai būna storesnė. Tuo tarpu HDPE yra kietesnė, „čežanti“ medžiaga, kuri dažniau naudojama itin ploniems, bet tvirtiems maišeliams ar specifinėms izoliacinėms membranoms. Renkantis plėvelę dengimui ar izoliacijai, beveik visada dirbsite su LDPE tipo gaminiais, tačiau jų kokybę lemia ne tik cheminė sudėtis, bet ir gamybos būdas.
Rinkoje aiškiai išskiriamos dvi kategorijos:
- Pirminė (skaidri) plėvelė: Gaminama iš aukščiausios kokybės granulių. Ji yra visiškai skaidri, neturi pašalinio kvapo, yra elastingesnė ir ilgaamžiškesnė. Tai idealus pasirinkimas šiltnamiams ar atsakingoms pakavimo užduotims.
- Techninė (antrinė) plėvelė: Gaminama iš perdirbto plastiko. Ji paprastai būna pilkšva, gelsva arba nudažyta juodai, gali turėti specifinį kvapą ir yra šiek tiek mažiau elastinga. Tačiau jos kaina yra žymiai mažesnė, todėl ji puikiai tinka statybinėms reikmėms, kur skaidrumas nėra būtinas.
Statybinė plėvelė: kada ir kokią naudoti?
Statybose polietileno plėvelė atlieka tris pagrindines funkcijas: ji saugo nuo drėgmės, veikia kaip garų barjeras arba naudojama laikinai apsaugai. Kiekvienam tikslui reikalingas skirtingas storis ir tipas.
Garo izoliacija
Tai viena atsakingiausių sričių. Apšiltinant stogą ar sienas, būtina užtikrinti, kad drėgmė iš patalpų nepatektų į šiltinamąjį sluoksnį (vatą). Tam naudojama specializuota, dažniausiai 200 mikronų (0,2 mm) storio polietileno plėvelė. Nors neretai naudojama ir paprasta techninė plėvelė, ekspertai rekomenduoja rinktis stabilizuotą arba specialiai sertifikuotą garo izoliacinę plėvelę (dažnai mėlynos arba geltonos spalvos).
Svarbu žinoti, kad per plona plėvelė (pvz., 100–120 mikronų) statybų metu gali būti lengvai pažeista, o bet kokia skylutė paverčia garų barjerą neveiksniu.
Betonavimo darbai ir hidroizoliacija
Rengiant grindis ant grunto, prieš liejant betoną, būtina pakloti hidroizoliacinį sluoksnį. Čia dažniausiai naudojama juoda techninė plėvelė. Ji neleidžia „betono pienui“ nutekėti į gruntą (kas susilpnintų betoną) ir apsaugo grindis nuo kapiliarinės drėgmės kilimo iš apačios.
Rekomendacijos betonavimui:
- Minimalus storis: 150 mikronų, tačiau geriausia – 200 mikronų.
- Klojimas: Būtina kloti su perdengimu (apie 15–20 cm) ir suklijuoti siūles.
- Tipas: Techninė plėvelė čia tinka idealiai, nes ji bus paslėpta ir neveikiama saulės spindulių.
Šiltnaminė plėvelė: kodėl netinka statybinė?
Dažna pradedančiųjų daržininkų klaida – šiltnamiui uždengti nuperkama paprasta, pigi statybinė plėvelė. Rezultatas dažniausiai būna vienodas: po kelių mėnesių ar net savaičių plėvelė ima trupėti ir plyšti. Taip nutinka todėl, kad paprastas polietilenas neatlaiko ultravioletinių (UV) saulės spindulių poveikio.
Renkantis plėvelę šiltnamiui, būtina ieškoti žymėjimo apie UV stabilizaciją. Gamintojai šį parametrą dažniausiai nurodo sezonais arba metais:
- UV2: Skirta vienam sezonui (pavasaris–ruduo).
- UV4: Tinka dviem sezonams (dažniausiai atlaiko apie 2–3 metus, priklausomai nuo storio).
- UV6–UV10: Profesionalios plėvelės, kurios tarnauja 3–5 metus ir ilgiau.
Šiuolaikinės agro plėvelės turi ir daugiau priedų. Pavyzdžiui, EVA (etileno vinilacetatas) suteikia plėvelei elastingumo ir atsparumo šalčiui, o IR (infraraudonųjų spindulių) priedai padeda sulaikyti šilumą šiltnamio viduje naktimis. Taip pat egzistuoja „anti-fog“ danga, kuri neleidžia kondensatui lašėti ant augalų – vietoj to, drėgmė nubėga plėvelės paviršiumi žemyn.
Storis ir mikronai: kaip neapsigauti?
Plėvelės storis matuojamas mikronais (µm), kur 1000 mikronų lygu 1 milimetrui. Statybose ir ūkyje populiariausi storiai svyruoja nuo 30 iki 200 mikronų.
Problema, su kuria dažnai susiduria pirkėjai – deklaruojamo ir realaus storio neatitikimas. Kai kurie nesąžiningi pardavėjai ar gamintojai ant pakuotės užrašo „Tipas 200“, kas nebūtinai reiškia 200 mikronų storį, o tiesiog gaminio pavadinimą. Realybėje tokia plėvelė gali būti 120 ar 150 mikronų storio.
Kaip patikrinti? Patikimiausias būdas be specialių prietaisų – svėrimas. Polietileno tankis yra pastovus, todėl žinant rulono matmenis, galima apskaičiuoti, kiek jis turėtų sverti. Jei 200 mikronų plėvelės rulonas sveria įtartinai mažai, tikėtina, kad ji yra plonesnė nei nurodyta. Pavyzdžiui, standartinė 200 mikronų plėvelė sveria apie 180–190 g/m².
Mulčiavimo plėvelė: piktžolių kontrolė
Atskira kategorija darže yra juoda mulčiavimo plėvelė. Skirtingai nei šiltnaminė, ji klojama tiesiai ant žemės. Jos funkcijos:
- Neleidžia augti piktžolėms (nes nepraleidžia šviesos).
- Sulaiko drėgmę dirvoje.
- Šildo dirvą (pavasarį tai padeda augalams greičiau sudygti).
- Apsaugo uogas (pvz., braškes) nuo sąlyčio su žeme, todėl jos lieka švarios ir mažiau pūva.
Mulčiavimui paprastai naudojama plonesnė, 30–50 mikronų storio plėvelė, nes ji neturi atlaikyti vėjo apkrovų, kaip šiltnamio danga. Tačiau ji taip pat privalo būti stabilizuota nuo UV spindulių, kitaip suirs per vieną vasarą.
DUK: Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima naudoti juodą techninę plėvelę šiltnamiui?
Ne. Juoda plėvelė nepraleidžia saulės šviesos, kuri būtina augalų fotosintezei. Šiltnamiams naudojama tik skaidri arba šviesiai išsklaidančia (difuzine) savybe pasižyminti plėvelė.
Kuo klijuoti suplyšusią polietileno plėvelę?
Paprasta pakavimo lipni juosta (lipdukas) netinka, nes ji greitai atsiklijuoja nuo drėgmės ir saulės. Reikia naudoti specialias remonto juostas, skirtas PE plėvelėms. Jos yra atsparios UV spinduliams ir drėgmei. Statybinei garo izoliacijai klijuoti naudojamos butilinės arba specialios akrillinės juostos.
Kokia plėvelė geriausia lauko baldų uždengimui žiemai?
Šiam tikslui geriausiai tinka stora (150–200 mikronų) techninė arba pirminė plėvelė. Svarbu, kad ji būtų pakankamai tvirta atlaikyti sniego svorį ir vėją. Tačiau dar geresnis pasirinkimas – specialūs tentai su žiedais tvirtinimui, nes paprastą plėvelę sunku patikimai pritvirtinti.
Ar skiriasi mėlyna ir skaidri plėvelė savo savybėmis?
Spalva savaime savybių nekeičia – tai tik dažiklis. Tačiau statybų rinkoje mėlyna spalva dažniausiai žymimos sertifikuotos garo izoliacinės plėvelės, o geltona – dažnai turi didesnį atsparumą UV spinduliams (tačiau visada reikia tikrinti techninį lapą). Techninė juoda plėvelė yra pigmentuojama tam, kad paslėptų perdirbto plastiko priemaišas.
Ekologija ir teisingas atliekų tvarkymas
Naudojant didelius kiekius polietileno plėvelės, neišvengiamai susiduriama su atliekų klausimu. Svarbu pabrėžti, kad LDPE (žymima skaičiumi 4 trikampyje) yra puikiai perdirbama medžiaga. Tačiau, kad ji taptų žaliava naujiems produktams (pvz., tai pačiai techninei statybinei plėvelei ar šiukšlių maišams), ji turi būti tinkamai surūšiuota.
Statybvietėse plėvelė dažnai išsitepa betonu, dažais ar klijais. Stipriai užteršta plėvelė, deja, dažnai nėra tinkama perdirbimui ir turi keliauti į statybinių atliekų konteinerius. Tačiau švarios atraižos, pakavimo plėvelė nuo plytų padėklų ar sena, bet „švari“ šiltnamio plėvelė privalo būti metama į plastiko rūšiavimo konteinerius arba vežama į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Ūkininkams ir didesniems sodininkams rekomenduojama seną agro plėvelę nuvalyti nuo purvo ir žemių – taip ji tampa vertinga žaliava perdirbėjams, o ne aplinką teršiančia šiukšle.
