Daugelis dirbančiųjų Lietuvoje apie pensiją pradeda galvoti tik gavę pranešimą apie įtraukimą į kaupimo sistemą arba artėjant vyresniam amžiui, tačiau finansų analitikai pabrėžia, kad pasyvumas šioje srityje gali kainuoti tūkstančius eurų. Pasirinkti kaupimo bendrovę aklai, neįsigilinus į taikomus mokesčius bei investavimo strategiją, yra viena dažniausių klaidų, kurias daro būsimieji pensininkai. Ekspertų atliktos analizės rodo, kad nors visi fondai veikia pagal panašius įstatymus, galutinis rezultatas – sukaupta suma – tarp skirtingų valdytojų gali drastiškai skirtis. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kokie kriterijai yra svarbiausi renkantis fondą, ką nutyli reklaminiai bukletai ir kur kaupti iš tiesų apsimoka labiausiai, remiantis objektyviais duomenimis, o ne emocijomis.
Kodėl valdymo mokesčiai yra svarbesni už istorinę grąžą?
Vienas esminių rodiklių, į kurį ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį pirmiausia, yra ne tai, kiek fondas uždirbo praėjusiais metais, o tai, kiek jis nuskaičiuoja už savo paslaugas. Nors skirtumas tarp 0,5 proc. ir 1 proc. valdymo mokesčio iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingas, per 30–40 kaupimo metų tai sukuria sniego gniūžtės efektą.
Finansų matematikos skaičiavimai rodo negailestingą tiesą: didesni mokesčiai „suvalgo” didelę dalį sudėtinių palūkanų sukuriamos vertės. Todėl lyginant fondus, ekspertai išskiria šiuos aspektus:
- Administravimo mokesčių lubos: Lietuvoje II pakopos pensijų fondų mokesčiai yra reguliuojami ir palaipsniui mažinami, tačiau III pakopoje laisvės yra daugiau. Būtent čia dažnai slepiasi didžiausi skirtumai.
- Paslėpti mokesčiai: Kai kurie fondai gali taikyti įstojimo, išstojimo ar keitimo mokesčius. Ekspertų vertinimu, geriausi fondai yra tie, kurie netaiko jokių papildomų mokesčių, išskyrus metinį valdymo mokestį.
- Sėkmės mokestis: Kai kurie aktyviai valdomi fondai taiko sėkmės mokestį, jei viršija tam tikrą indeksą. Analizės rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokie mokesčiai retai kada atsiperka klientui, nes rinkas aplenkti nuolat yra itin sudėtinga.
Tad atsakant į klausimą, kur kaupti apsimoka labiausiai, pirmasis atsakymas yra paprastas – ten, kur mokesčiai yra mažiausi, nes tai yra vienintelis rodiklis, kurį galite kontroliuoti ir garantuoti 100 procentų.
Pasyvus ar aktyvus valdymas: ką rodo ilgalaikiai duomenys?
Diskusija tarp aktyvaus investavimo (kai fondo valdytojai bando parinkti geriausias akcijas ir aplenkti rinką) ir pasyvaus investavimo (kai fondas tiesiog seka rinkos indeksą) Lietuvoje tampa vis aštresnė. Ekspertų palyginimas atskleidžia įdomią tendenciją, kuri vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Indeksiniai fondai dažniausiai laimi
Daugybė tyrimų patvirtina, kad per ilgą laikotarpį (10, 20 ar daugiau metų) pasyviai valdomi indeksiniai fondai dažniausiai aplenkia aktyviai valdomus fondus. Taip yra dėl dviejų priežasčių:
- Žmogiškasis faktorius ir klaidos: Aktyvūs valdytojai gali priimti klaidingus sprendimus bandydami nuspėti rinkos svyravimus, tuo tarpu indeksiniai fondai tiesiog „perka visą rinką”.
- Kaštai: Aktyvus valdymas reikalauja didelių analitikų komandų, o tai didina fondo sąnaudas, kurios perkeliamos ant klientų pečių.
Todėl ekspertai vis dažniau rekomenduoja rinktis tuos fondus, kurie seka plačius pasaulinius akcijų indeksus (pavyzdžiui, MSCI World). Tokiuose fonduose jūsų pinigai yra investuojami į tūkstančius didžiausių pasaulio įmonių, taip maksimaliai išskaidant riziką.
Gyvenimo ciklo fondai: kaip sistema veikia už jus?
Nuo 2019 metų Lietuvoje veikia gyvenimo ciklo fondų sistema. Tai reiškia, kad kaupimo bendrovės privalo priskirti dalyvį fondui, atitinkančiam jo amžių. Tai iš esmės pakeitė „apsimokėjimo” sąvoką, nes sumažino riziką pasirinkti netinkamą strategiją.
Ekspertų vertinimu, geriausi valdytojai šioje sistemoje yra tie, kurie:
- Išlaiko maksimalią akcijų dalį kuo ilgiau: Jauniems žmonėms (iki 45-50 metų) naudingiausia turėti beveik 100 proc. akcijų portfelį, nes akcijos istoriškai generuoja didžiausią grąžą. Kai kurie konservatyvesni valdytojai per anksti pradeda didinti obligacijų dalį, taip sumažindami potencialų pelną.
- Turi aiškią ir skaidrią turto alokaciją: Vartotojui turi būti aišku, į kokius regionus investuojama. Geriausiai vertinami tie fondai, kurie neapsiriboja vienu regionu (pvz., tik Europa), bet investuoja globaliai, įskaitant JAV ir besivystančias rinkas.
Papildomas kaupimas: II pakopa prieš III pakopą
Norint maksimaliai padidinti būsimą pensiją, ekspertai lygina ne tik konkrečius fondus, bet ir pačias kaupimo sistemas. II ir III pakopos pensijų fondai turi esminių skirtumų, kurie lemia, kur kaupti apsimoka labiausiai priklausomai nuo jūsų pajamų.
II pakopos privalumai: Čia didžiausią vertę sukuria valstybės paskata. Jei kaupiate maksimaliai (3 proc. nuo savo atlyginimo), valstybė prideda 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Mažiau uždirbantiems asmenims ši valstybės priemoka sudaro labai ženklią įmokos dalį, todėl grąža „ant popieriaus” yra momentinė ir garantuota.
III pakopos privalumai: Tai savanoriškas kaupimas, kuris patraukliausias dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos. Susigrąžinant iki 20 proc. nuo įmokėtų lėšų, investicijų grąža automatiškai padidėja. Ekspertai pabrėžia, kad didesnes pajamas gaunantiems asmenims III pakopa dažnai yra pelningesnė dėl šios mokestinės lengvatos, su sąlyga, kad pasirenkamas fondas su mažais administravimo mokesčiais.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Pensijų kaupimo tema yra apipinta mitais ir neaiškumais. Pateikiame ekspertų atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, kurie padės priimti galutinį sprendimą.
1. Ar galiu bet kada pakeisti pensijų fondų valdytoją?
Taip, II pakopos pensijų fondo valdytoją galite keisti. Jei keičiate fondą tos pačios bendrovės viduje, tai paprastai nieko nekainuoja. Pereinant į kitą bendrovę, senasis valdytojas gali taikyti nedidelį išėjimo mokestį (jei toks numatytas sutartyje), tačiau dauguma bendrovių stengiasi šių mokesčių netaikyti, kad pritrauktų klientus. Ekspertai pataria tai daryti, jei jūsų dabartinio fondo mokesčiai yra didesni nei rinkos vidurkis arba rezultatai nuolat atsilieka nuo indekso.
2. Kas nutinka su sukauptais pinigais mirties atveju?
II pakopoje sukauptas turtas yra paveldimas. Jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visa sukaupta suma atitenka paveldėtojams. Jei asmuo jau buvo išėjęs į pensiją, paveldimumas priklauso nuo pasirinkto išmokėjimo būdo (pvz., standartinio anuiteto atveju pinigai nėra paveldimi, tačiau atidėtojo anuiteto atveju – paveldimi). III pakopos lėšos yra visada paveldimos.
3. Ar saugu kaupti privačiuose fonduose, jei bankrutuos valdytojas?
Pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo valdymo įmonės turto. Tai reiškia, kad jei pati valdymo įmonė (bankas ar fondų valdytojas) bankrutuoja, jūsų pensijų fonde esantys vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos) niekur nedingsta. Jie tiesiog perduodami valdyti kitai įmonei. Didžiausia rizika yra ne valdytojo bankrotas, o rinkų svyravimai.
4. Ar galiu sustabdyti kaupimą, jei pritrūksta pinigų?
II pakopoje kaupimą galima laikinai sustabdyti (padaryti „atostogas”) iki 12 mėnesių per visą kaupimo laikotarpį. III pakopoje esate laisvesni – galite bet kada nutraukti įmokas ar keisti jų dydį be jokių sankcijų, tiesiog nustosite gauti GPM lengvatą už neįmokėtas sumas.
5. Kurią dalį pajamų rekomenduojama skirti pensijai?
Finansų ekspertai dažnai vadovaujasi taisykle, kad oriai senatvei reikia užsitikrinti apie 70-80 proc. buvusių pajamų. „Sodros“ pensija paprastai užtikrina tik apie 30-40 proc. Todėl rekomenduojama pensijai (II ir III pakopose bei kitomis investicijomis) skirti bent 10-15 proc. mėnesinių pajamų.
Reguliari fondo veiklos peržiūra ir strategijos atnaujinimas
Nors pensijų kaupimas dažnai vadinamas „padėk ir pamiršk” procesu, toks požiūris nėra visiškai teisingas, jei siekiate maksimalaus rezultato. Rinka keičiasi, atsiranda naujų žaidėjų, o seni fondai gali keisti savo kainodarą ar strategiją. Todėl ekspertai rekomenduoja bent kartą per metus atlikti savo pensijų fondo „higieninį patikrinimą”.
Tai nereiškia, kad turėtumėte reaguoti į trumpalaikius rinkos kritimus ir paniškai keisti fondus – tokie veiksmai dažniausiai atneša nuostolių. Peržiūra turėtų būti orientuota į fundamentalius rodiklius: ar jūsų fondo mokesčiai vis dar konkurencingi? Ar pasirinkta gyvenimo ciklo stadija atitinka jūsų realią rizikos toleranciją? Pavyzdžiui, kai kurie žmonės jaučiasi galintys rizikuoti daugiau nei numato standartinis amžiaus algoritmas, todėl jiems verta rinktis „jaunesnį” fondą su didesne akcijų dalimi net ir būnant vyresnio amžiaus.
Galiausiai, svarbu vertinti ne tik patį fondą, bet ir bendrą savo finansinę situaciją. Didėjant atlyginimui, turėtų didėti ir įmokos į III pakopą, siekiant maksimaliai išnaudoti valstybės teikiamas lengvatas. Ekspertų išvada vienareikšmiška: labiausiai apsimoka kaupti ten, kur mažos sąnaudos derinamos su plačia diversifikacija, o pats kaupėjas aktyviai domisi procesu, bet pasyviai reaguoja į rinkos triukšmą.
