Pastebėjus pirmuosius juodus, žalsvus ar pilkšvus taškelius ant vonios plytelių siūlių, palangių kampuose ar už spintos, daugelį apima nerimas. Pelėsis namuose yra ne tik estetinė problema, gadinanti interjerą ir sukelianti nemalonų kvapą, bet ir rimtas pavojaus signalas, įspėjantis apie netinkamą patalpų mikroklimatą. Nors pirmoji reakcija dažnai būna skubus paviršiaus nuvalymas drėgna šluoste, tai tėra laikinas sprendimas, kuris problemos neišsprendžia, o kartais ją net pablogina paskleidžiant sporas į orą. Norint atsikratyti šio įkyraus „įsibrovėlio” visam laikui, būtina suprasti jo atsiradimo priežastis, pasirinkti tinkamas naikinimo priemones ir, svarbiausia, įgyvendinti prevencinius pokyčius, kurie neleistų grybeliui vėl suvešėti.
Kodėl atsiranda pelėsis ir kur jis dažniausiai slepiasi?
Pelėsis yra mikroskopinis grybelis, kurio sporų yra visur aplink mus – tiek lauke, tiek patalpose. Tačiau tam, kad šios sporos pradėtų daugintis ir virstų matomomis kolonijomis, joms reikalingos specifinės sąlygos. Pagrindinis pelėsio katalizatorius yra drėgmė. Be jos grybelis negali egzistuoti. Dažniausiai pelėsis namuose atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių: per didelės santykinės oro drėgmės, prastos ventiliacijos ir nepakankamos šilumos izoliacijos (šilumos tiltelių).
Pelėsis mėgsta tamsias, drėgnas ir prastai vėdinamas vietas. Todėl dažniausiai jį aptinkame:
- Vonios kambaryje: Ant dušo kabinos silikono, plytelių siūlių, lubų kampuose. Čia drėgmė kaupiasi nuolat dėl garų ir vandens purslų.
- Virtuvėje: Aplink kriauklę, už šaldytuvo, spintelėse, kuriose laikomos šiukšliadėžės, ar prie langų, kur kaupiasi kondensatas.
- Miegamuosiuose: Ant išorinių sienų, ypač kampuose, už didelių baldų (spintų, lovų), kur oras negali laisvai cirkuliuoti.
- Rūsyje ir palėpėje: Dėl prastos hidroizoliacijos ar stogo pratekėjimų šios zonos yra idealios grybeliui veistis.
Pavojus sveikatai: kodėl negalima ignoruoti problemos
Pelėsio naikinimas nėra tik kosmetinis remontas – tai būtina priemonė šeimos sveikatai apsaugoti. Pelėsio sporos, patekusios į kvėpavimo takus, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Jautriausi pelėsio poveikiui yra vaikai, senyvo amžiaus žmonės bei asmenys, turintys nusilpusį imunitetą ar sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.
Ilgalaikis buvimas pelėsio pažeistose patalpose gali sukelti:
- Alergines reakcijas (čiaudulį, slogą, akių ašarojimą, odos bėrimus);
- Astmos priepuolius ar ligos paūmėjimą;
- Lėtinį bronchitą ir kitas kvėpavimo takų infekcijas;
- Galvos skausmus, nuovargį ir koncentracijos sutrikimus;
- Toksinį poveikį (kai kurios pelėsio rūšys, pavyzdžiui, juodasis pelėsis Stachybotrys chartarum, išskiria mikotoksinus).
Natūralios priemonės pelėsio naikinimui
Jei pelėsio židinys nėra didelis, nebūtina griebtis agresyvios chemijos. Daugelį veiksmingų priemonių galima rasti tiesiog virtuvėje. Šie metodai yra saugesni aplinkai ir namų gyventojams, tačiau reikalauja kruopštumo.
Baltasis actas
Tai viena efektyviausių natūralių priemonių. Tyrimai rodo, kad actas gali sunaikinti iki 82% pelėsio rūšių. Dėl savo rūgštinės terpės jis suardo grybelio struktūrą.
Naudojimas: Supilkite neatskiestą baltąjį actą į purkštuvą. Gausiai apipurkškite pelėsio pažeistas vietas ir palikite bent valandai. Vėliau nušveiskite paviršių šepečiu ir nuplaukite vandeniu. Acto kvapas išgaruos per kelias valandas.
Geriamoji soda
Soda yra puikus valiklis ir kvapų sugėriklis, be to, ji naikina pelėsį ir neleidžia jam atsinaujinti. Tai saugus pasirinkimas, jei namuose yra vaikų ar gyvūnų.
Naudojimas: Ištirpinkite pusę šaukštelio sodos vandenyje ir supilkite į purkštuvą. Apipurkškite paviršių ir nušveiskite. Po to dar kartą lengvai apipurkškite ir leiskite išdžiūti – tai sukurs apsauginį sluoksnį.
Arbatmedžio aliejus
Nors tai brangesnė priemonė, arbatmedžio aliejus pasižymi itin stipriomis priešgrybelinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Tai vienas geriausių natūralių fungicidų.
Naudojimas: Sumaišykite 1 arbatinį šaukštelį arbatmedžio aliejaus su stikline vandens. Supurškite pelėsį ir palikite. Šio tirpalo nuplauti nereikia – paliktas jis toliau veiks grybelį ir neleis jam ataugti.
Cheminės priemonės ir jų naudojimo ypatumai
Kai natūralios priemonės nepadeda arba pelėsio kolonijos yra įsisenėjusios, tenka pasitelkti cheminius valiklius. Rinkoje gausu specializuotų biocidų ir fungicidų, skirtų būtent pelėsio naikinimui. Tačiau svarbu žinoti esminį skirtumą tarp chloro pagrindo baliklių ir specializuotų priemonių.
Baliklis (Chloras): Dažnai manoma, kad chloras yra geriausias ginklas, tačiau tai ne visada tiesa. Chloras puikiai tinka neporėtiems paviršiams (plytelėms, stiklui, vonioms), nes jis nužudo paviršinį pelėsį. Tačiau ant porėtų paviršių (gipso kartono, medienos) chloras gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Chloro molekulės yra didelės ir lieka paviršiuje, o vanduo, esantis baliklyje, įsigeria giliai į medžiagą ir maitina ten esančias pelėsio šaknis. Rezultatas – pelėsis po kurio laiko atauga dar stipresnis.
Specializuoti fungicidai: Tai priemonės, sukurtos prasiskverbti giliai į medžiagą ir sunaikinti grybieną (šaknis). Renkantis tokią priemonę, būtina atidžiai perskaityti etiketę ir instrukcijas, ar ji tinka konkrečiam paviršiui.
Žingsnis po žingsnio: kaip saugiai pašalinti pelėsį
Norint efektyviai išvalyti pelėsį ir nepakenkti sau, laikykitės šios veiksmų sekos:
- Apsauga: Visada dėvėkite apsaugines pirštines, respiratorių (kad neįkvėptumėte sporų) ir apsauginius akinius. Pelėsio sporos dirginančiai veikia akis ir odą.
- Vėdinimas: Atidarykite langus toje patalpoje, kurioje dirbate, kad sumažintumėte cheminių medžiagų garų koncentraciją ir sporų kiekį ore.
- Paviršiaus paruošimas: Jei pelėsis yra ant tapetų ar gipso kartono, įvertinkite pažeidimo gylį. Jei pelėsis perėjo kiaurai, medžiagą teks pašalinti ir pakeisti nauja. Paviršinio pelėsio atveju – nuvalykite dulkes.
- Priemonės užpurškimas: Gausiai užpurškite pasirinktą (natūralų ar cheminį) valiklį. Leiskite jam veikti nurodytą laiką (nuo 15 minučių iki valandos).
- Mechaninis valymas: Naudokite šiurkščią kempinę ar šepetį ir kruopščiai nušveiskite pelėsį. Sunkiai pasiekiamoms vietoms (pvz., tarp plytelių) puikiai tinka senas dantų šepetėlis.
- Nuplovimas ir džiovinimas: Nuplaukite paviršių švariu vandeniu (jei naudojate ne arbatmedžio aliejų). Svarbiausia dalis – visiškai išdžiovinti vietą. Naudokite ventiliatorių ar plaukų džiovintuvą. Drėgmės likučiai paskatins greitą atsinaujinimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu tiesiog uždažyti pelėsį dažais?
Jokiu būdu. Dažymas ant pelėsio yra viena didžiausių klaidų. Dažai neužmuša grybelio, o tik jį paslepia. Po dažų sluoksniu pelėsis toliau sėkmingai dauginasi ir ilgainiui prasimuš per dažus, dažnai sukeldamas dažų lupimąsi. Prieš dažant būtina visiškai sunaikinti pelėsį ir naudoti gruntą su priešpelėsiniais priedais.
Kada reikėtų kreiptis į profesionalus?
Jei pelėsio pažeistas plotas yra didesnis nei 1 kvadratinis metras, jei įtariate, kad pelėsis yra įsimetęs į namo konstrukcijas, vėdinimo sistemas arba jei jaučiate stiprius sveikatos sutrikimus, geriausia kviesti specialistus. Jie turi įrangą nustatyti drėgmės šaltinius ir priemones giliam valymui.
Ar pelėsis ant drabužių išnaikinamas?
Taip, jei audinys nėra suiręs. Skalbkite drabužius aukščiausioje leistinoje temperatūroje, įpildami stiklinę acto arba specialaus dezinfekcinio skalbiklių priedo. Džiovinkite saulėje arba karštoje džiovyklėje.
Kodėl pelėsis atsiranda naujos statybos namuose?
Naujos statybos namai dažnai yra itin sandarūs. Jei rekuperacinė sistema neveikia tinkamai arba statybų metu nebuvo leista visiškai išdžiūti konstrukcijoms (statybinė drėgmė), drėgmė užrakinama viduje, sukuriant idealias sąlygas pelėsiui.
Sveiko mikroklimato palaikymas namuose
Sunaikinus matomą pelėsį, darbas nesibaigia. Norint, kad problema nepasikartotų, būtina pašalinti pagrindinę priežastį – perteklinę drėgmę. Ideali santykinė oro drėgmė namuose turėtų svyruoti tarp 40% ir 60%. Jei drėgmė viršija 60-70%, pelėsio atsiradimas yra beveik garantuotas.
Norėdami užtikrinti sveiką aplinką, pirmiausia investuokite į paprastą higrometrą (drėgmės matuoklį) – taip žinosite realią situaciją. Reguliarus vėdinimas yra kritiškai svarbus: atidarykite langus plačiai bent 5-10 minučių kelis kartus per dieną, sukurdami skersvėjį. Tai daug efektyviau nei laikyti langą „mikroventiliacijos” režimu visą dieną, nes taip tik atšaldomos sienos (ypač žiemą), kas skatina kondensaciją. Vonios kambaryje ir virtuvėje naudokite mechaninius ventiliatorius ir gartraukius kiekvieną kartą gamindami ar maudydamiesi. Jei natūralios priemonės nepadeda, elektrinis oro sausintuvas (drėgmės surinkėjas) gali tapti nepakeičiamu prietaisu, ypač pereinamuoju laikotarpiu rudenį ir pavasarį, kai šildymas dar neįjungtas, o lauke drėgna. Taip pat atitraukite baldus bent 5 cm nuo išorinių sienų, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti ir šildyti sienų paviršių, taip išvengiant kondensato susidarymo.
