Nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydymo įstaigas arba praleidžia darbo dienas, tačiau dar dažniau bandome šią problemą spręsti patys, namų sąlygomis. Nors lengvas diskomfortas dažnai praeina savaime, neteisingi veiksmai pirmosiomis dienomis gali ne tik pailginti gijimo procesą, bet ir paversti ūmų skausmą lėtine problema. Gydytojai neurologai ir kineziterapeutai pastebi, kad pacientai į kabinetą neretai atvyksta jau „pasigydę“ patys, tačiau jų taikyti metodai situaciją tik pablogino. Suprasti, ką daryti, o ko griežtai vengti, yra pirmas žingsnis link greitesnio pasveikimo ir stuburo sveikatos išsaugojimo.
Kodėl visiškas ramybės režimas yra didžiausias priešas
Viena labiausiai įsišaknijusių klaidų, kurią įvardija specialistai, yra įsitikinimas, kad skaudančią nugarą reikia „ilsinti“ gulint lovoje tol, kol skausmas visiškai praeis. Anksčiau tai buvo standartinė medicininė rekomendacija, tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis gulėjimas yra žalingas.
Kai mes visiškai nustojame judėti, mūsų raumenys pradeda silpnėti stebėtinai greitai – atrofija gali prasidėti jau po 24–48 valandų nejudrumo. Silpni raumenys negali tinkamai prilaikyti stuburo, todėl krūvis tarpslanksteliniams diskams ir sąnariams tik didėja. Be to, gulint sulėtėja kraujotaka, kuri yra būtina gijimo procesui ir uždegimo mažinimui.
Gydytojų rekomendacija: Išlaikykite tiek aktyvumo, kiek leidžia skausmas. Tai nereiškia, kad turite bėgti maratoną ar kilnoti svorius. Kalbama apie lengvą vaikščiojimą, lėtą judėjimą po namus ir pozicijos keitimą. Judėjimas skatina sąnarių tepimą ir medžiagų apykaitą pažeistuose audiniuose. Jei skausmas itin aštrus, gulėti rekomenduojama ne ilgiau kaip 1–2 dienas, o vėliau būtina pradėti judėti.
Šiluma ar šaltis: painiava, galinti sukelti komplikacijų
Daugelis žmonių, pajutę skausmą, intuityviai griebiasi karštos pūslės ar eina į karštą vonią, tikėdamiesi, kad tai atpalaiduos raumenis. Nors šiluma iš tiesų malšina lėtinį maudimą, ji gali būti pavojinga esant ūmiam uždegimui.
Gydytojai išskiria dvi pagrindines situacijas:
- Ūmus skausmas (trauma, staigus „surakinimas“): Pirmąsias 48–72 valandas paprastai vyksta uždegiminis procesas. Audiniai būna patinę, paraudę (net jei to nematyti išorėje). Dedant karštį, kraujagyslės plečiasi, todėl patinimas ir uždegimas tik didėja. Šiuo atveju šaltis yra geriausias draugas, nes jis mažina patinimą ir veikia kaip vietinis nuskausminamasis.
- Lėtinis skausmas (įtampa, maudimas): Jei skausmas tęsiasi ilgiau nei savaitę arba yra susijęs su raumenų spazmais, o ne ūmiu uždegimu, tuomet šiluma padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir pagerinti kraujotaką.
Neteisingas šių terapijų taikymas yra viena dažniausių klaidų gydantis namuose. Pavyzdžiui, kaitinant „šviežią“ nervo uždegimą, skausmas gali tapti nepakeliamas kitą rytą.
Neteisingas vaistų vartojimas ir dozavimas
Skausmą malšinantys vaistai yra dažniausias pasirinkimas, tačiau gydytojai įspėja apie keletą esminių klaidų. Pirmoji – tai vaistų vartojimas „pagal poreikį“, kai laukiama, kol skausmas taps nepakeliamas. Sergant ūmiu radikulitu ar esant stipriam uždegimui, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) rekomenduojama vartoti reguliariai kelias dienas, kad būtų nuosekliai slopinamas uždegimas, o ne tik maskuojamas skausmo pikas.
Antroji klaida – netinkamas vaistų derinimas arba viršijimas. Žmonės neretai naudoja tepalus, tabletes ir dar miltelius nuo skausmo vienu metu, neįvertindami, kad veiklioji medžiaga gali dubliuotis, kas smarkiai kenkia skrandžiui, inkstams ir kepenims.
Taip pat svarbu paminėti raumenis atpalaiduojančius vaistus (miorelaksantus). Jie dažnai yra būtini, kai nugarą „surakina“ raumenų spazmas, tačiau daugelis bando gydytis tik paprastais analgetikais (kaip ibuprofenas), kurie spazmo tiesiogiai neveikia. Dėl šios priežasties, jei paprasti vaistai nepadeda per 2–3 dienas, būtina konsultuotis su gydytoju dėl receptinių vaistų paskyrimo.
Agresyvūs pratimai ir tempimai per skausmą
Internete gausu vaizdo įrašų su pavadinimais „Pratimai nugaros skausmui panaikinti per 5 minutes“. Norėdami greito rezultato, žmonės pradeda daryti sudėtingus tempimo pratimus, atsilenkimus ar nugaros lenkimus, kai nugara dar yra ūmioje skausmo fazėje.
Gydytojai griežtai įspėja: joks pratimas neturi kelti skausmo. Jei atliekant judesį jaučiate aštrų, duriantį skausmą ar tirpimą kojoje, nedelsiant sustokite.
Ypač pavojingi yra šie veiksmai ūmiu periodu:
- Klasikiniai atsilenkimai (jie sukuria didžiulį spaudimą juosmeninei stuburo daliai).
- Gilus pasilenkimas į priekį tiesiomis kojomis (bandymas pasiekti kojų pirštus).
- Staigūs sukamieji judesiai liemeniu.
- Masažo volų (angl. foam rollers) naudojimas tiesiai ant juosmens slankstelių.
Neteisingi pratimai gali pastūmėti tarpslankstelinį diską dar labiau, paverčiant nedidelį išvaržos išsigaubimą rimta problema, reikalaujančia operacijos. Kineziterapija yra auksinis gydymo standartas, tačiau ji turi būti taikoma individualiai ir tik praėjus ūmiam skausmo periodui.
Netinkama miego ir darbo aplinka
Gydant nugarą namuose, dažnai pamirštama aplinka, kurioje praleidžiame daugiausiai laiko – lova ir darbo vieta. Jei visą dieną bandote gydytis vaistais, bet 8 valandas sėdite ant minkštos sofos su nešiojamuoju kompiuteriu ant kelių, gydymas bus neefektyvus.
Sėdėjimas yra didžiausia apkrova juosmeniui. Jei dirbate namuose ir skauda nugarą, stenkitės dirbti stovėdami (jei įmanoma) arba darykite pertraukas kas 20 minučių. Kitas kritinis momentas – miegojimas ant pilvo. Tai blogiausia poza kaklui ir juosmeniui, nes stuburas yra nenatūraliai išlenkiamas, o kaklas pasukamas dideliu kampu.
Patarimas miegui: Jei skauda nugarą, pabandykite miegoti ant šono, tarp kelių įsidėję pagalvę. Tai išlygina dubens padėtį ir nuima įtampą nuo juosmens. Jei mėgstate miegoti ant nugaros, pasidėkite pagalvę po keliais – tai sumažins natūralų juosmens išlinkimą ir leis raumenims atsipalaiduoti.
Kada savigyda tampa pavojinga?
Nors dauguma nugaros skausmų yra mechaninės kilmės ir nepavojingi gyvybei, egzistuoja „raudonosios vėliavos“, kurias ignoruoja savarankiškai besigydantys pacientai. Gydytojai ragina nedelsiant kreiptis į priėmimo skyrių arba specialistą, jei pasireiškia šie simptomai:
- Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai: Negalėjimas pasišlapinti arba atvirkščiai – nelaikymas. Tai gali rodyti „arklio uodegos“ sindromą – rimtą nervų spaudimą, reikalaujantį skubios operacijos.
- „Krentanti pėda“: Pastebėjote, kad einant viena pėda kliūva, sunku ją pakelti, arba jaučiate staigų vienos kojos silpnumą.
- Skausmas ramybės būsenoje ir naktį: Jei skausmas nepraeina pakeitus pozą ir nuolat vargina naktį, tai gali signalizuoti apie uždegiminę ligą ar kitus rimtus susirgimus.
- Karščiavimas: Nugaros skausmas kartu su temperatūra gali reikšti stuburo infekciją.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Kiek laiko normalu jausti nugaros skausmą?
Ūmus nugaros skausmas paprastai trunka nuo kelių dienų iki 4–6 savaičių. Jei skausmas tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių, jis laikomas lėtiniu. Svarbu pastebėti tendenciją: jei po 3–4 dienų savijauta bent šiek tiek negerėja, verta pasitarti su gydytoju.
Ar galiu naudoti šildančius tepalus?
Šildantys tepalai su kapsaicinu ar bičių nuodais veikia dirgindami odos receptorius ir taip „atitraukia“ dėmesį nuo gilesnio skausmo, be to, gerina kraujotaką. Tačiau, kaip ir su karšta pūsle, jų nerekomenduojama naudoti pirmosiomis dienomis po ūmios traumos ar esant stipriam uždegimui, nes tai gali padidinti audinių patinimą.
Ar padės masažas, kai labai skauda?
Ūmiu periodu stiprus, gilus masažas yra nerekomenduojamas. Uždegimo apimti raumenys į masažą gali sureaguoti dar didesniu spazmu – tai apsauginė organizmo reakcija. Švelnus, atpalaiduojantis glostymas gali padėti, tačiau intensyvią terapiją reikėtų atidėti vėlesniam laikui, kai aštrus skausmas atlėgs.
Ar būtina daryti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT)?
Daugeliu atvejų – ne. Gydytojai pabrėžia, kad MRT tyrimas dažnai parodo pakitimus (išvaržas, ataugas), kurie žmogui net nekelia skausmo, tačiau sukelia nereikalingą stresą ir baimę judėti („nocebo“ efektas). Tyrimas skiriamas tik tada, kai įtariama specifinė patologija arba planuojama intervencija.
Prevencija ir kasdieniai įpročiai
Sėkmingas nugaros skausmo valdymas namuose prasideda ne tada, kai jau skauda, o tada, kai jaučiamės gerai. Didžiausia klaida po pasveikimo – grįžimas prie senų įpročių, kurie ir sukėlė problemą. Stuburas mėgsta judesio įvairovę. Mūsų kūnai nėra sukurti sėdėti 8 valandas biure, tada sėdėti automobilyje ir galiausiai gulėti ant sofos.
Ilgalaikė nugaros sveikata remiasi į tris stulpus: ergonomiką, reguliarų fizinį aktyvumą (ypač giluminių raumenų stiprinimą) ir streso valdymą. Taip, stresas vaidina didžiulį vaidmenį nugaros skausmams, nes lėtinė įtampa verčia mus nesąmoningai įtempti pečių juostos ir juosmens raumenis. Todėl gydytojai vis dažniau rekomenduoja ne tik mankštą, bet ir psichohigienos priemones – meditaciją, kvėpavimo pratimus ar tiesiog pasivaikščiojimus gamtoje. Atsiminkite, kad geriausias vaistas nugarai yra judėjimo džiaugsmas ir saikas visame kame – nuo vaistų vartojimo iki fizinio krūvio.
