Susidūrimas su artimojo liga, staigia negalia ar senatvės sukeltais sveikatos sutrikimais šeimai dažnai tampa didžiuliu emociniu ir finansiniu iššūkiu. Daugelis žmonių, slaugančių savo tėvus ar sutuoktinius namuose, net nežino, kad jiems priklauso platus valstybės finansuojamų paslaugų spektras. Lietuvoje galiojanti sveikatos apsaugos sistema užtikrina, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems asmenims, atitinkantiems tam tikrus kriterijus, slaugos paslaugos būtų teikiamos nemokamai. Tačiau biurokratiniai procesai ir informacijos trūkumas dažnai atbaido pacientus nuo kreipimosi dėl pagalbos. Svarbu suprasti, kad nemokama slauga nėra tik stacionarus gydymas ligoninėje – tai ir pagalba namuose, medicininės procedūros, kineziterapija bei socialinė globa. Žinodami tikslius žingsnius, galite žymiai palengvinti savo ir savo artimųjų kasdienybę.
Kas yra specialieji slaugos poreikiai ir kam jie nustatomi?
Prieš pradedant tvarkyti dokumentus, būtina suprasti skirtumą tarp medicininės slaugos ir socialinės globos, nes nuo to priklauso, kokią pagalbą ir kokio dydžio išmokas galite gauti. Lietuvoje specialieji poreikiai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas, kurios dažnai painiojamos:
- Specialusis nuolatinės slaugos poreikis (SPS-1 arba SPS-2). Tai būklė, kai asmeniui reikalinga nuolatinė medicinos specialistų pagalba, jis negali savarankiškai tenkinti fiziologinių poreikių, judėti ar orientuotis aplinkoje. Dažniausiai tai susiję su sunkia negalia, paralyžiumi, vėlyvomis demencijos stadijomis ar onkologinėmis ligomis.
- Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Šiuo atveju asmeniui reikia pagalbos buityje, tvarkant finansus ar atliekant kasdienius veiksmus, tačiau intensyvi medicininė intervencija nėra būtina visą parą.
Nemokama slauga ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija dažniausiai priklauso asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tai gali būti senyvo amžiaus žmonės (pensininkai), darbingo amžiaus asmenys su sunkia negalia arba vaikai, turintys sunkų neįgalumą.
Pirmas žingsnis: kreipimasis į šeimos gydytoją
Visas procesas prasideda gydymo įstaigoje, prie kurios asmuo yra prisirašęs. Nereikia iš karto kreiptis į valstybines agentūras – be gydytojų išvadų procesas nepajudės. Šeimos gydytojas yra pagrindinis koordinatorius, kuris įvertina paciento būklę.
Vizito metu arba gydytojui atvykus į namus (jei pacientas negali judėti), atliekamas išsamus sveikatos būklės vertinimas. Gydytojas pildo specialų siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (dabar šias funkcijas perima Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra). Svarbu žinoti, kad vertinant slaugos poreikį, dažniausiai naudojamas Barthel indeksas. Tai skalė, kuria matuojamas asmens savarankiškumas:
- Gebėjimas valgyti ir gerti savarankiškai.
- Asmens higienos palaikymas (prausimasis, tualeto naudojimas).
- Judėjimas (persikėlimas iš lovos į vežimėlį, vaikščiojimas).
- Apsirengimas ir nusirengimas.
Jei Barthel indeksas yra žemas (paprastai mažiau nei 20–25 balai), tai rodo visišką priklausomybę nuo aplinkinių ir yra pagrindas nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. Gydytojas taip pat gali paskirti papildomas konsultacijas (neurologo, psichiatro ar chirurgo), kad diagnozė būtų kuo tikslesnė. Kuo išsamiau aprašoma būklė, tuo mažiau kyla klausimų vertinimo komisijai.
Ambulatorinė slauga namuose: paslaugos, kurias galite gauti neišeidami iš namų
Viena iš vertingiausių, bet vis dar nepakankamai išnaudojamų galimybių Lietuvoje, yra ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN). Tai nėra tiesiog socialinio darbuotojo apsilankymas. Tai profesionali medicininė pagalba, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Gavus šeimos gydytojo siuntimą slaugai namuose, pas pacientą atvyksta specialistų komanda. Įprastai komandą sudaro:
- Slaugytojas: atlieka injekcijas, lašinių statymą, žaizdų ir pragulų perrišimą, ima kraują tyrimams, prižiūri stomą ar kateterį.
- Slaugytojo padėjėjas: padeda atlikti higienos procedūras, keisti patalynę, maitinti pacientą.
- Kineziterapeutas: padeda išsaugoti judėjimo funkcijas, atlieka mankštas po insulto ar traumų, moko artimuosius, kaip taisyklingai vartyti ligonį.
Svarbu pabrėžti, kad šios paslaugos yra nemokamos. Priklausomai nuo nustatyto poreikio lygio, pacientui gali priklausyti nuo 52 iki 104 ar daugiau apsilankymų per metus. Jei pacientui reikalinga paliatyvioji pagalba (sergant nepagydoma liga progresuojančioje stadijoje), vizitų skaičius neribojamas ir pagalba teikiama intensyviau.
Stacionari slauga: kada rinktis slaugos ligoninę?
Kai slauga namuose tampa per sudėtinga arba artimieji nebegali užtikrinti reikiamos priežiūros 24 valandas per parą, galima pasinaudoti stacionariomis paslaugomis. Tai yra vadinamosios slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės.
Kiekvienam PSD draustam asmeniui per kalendorinius metus priklauso iki 120 dienų nemokamo gydymo slaugos ligoninėje. Šį laikotarpį apmoka Teritorinės ligonių kasos (TLK). Pacientui nereikia mokėti už gydymą, slaugą, maitinimą ar vaistus, kurie yra būtini stacionaro metu.
Ką daryti pasibaigus 120 dienų terminui?
Tai vienas dažniausių klausimų. Pasibaigus valstybės finansuojamam terminui, jei paciento būklė nepagerėjo ir jam toliau reikalinga nuolatinė priežiūra, galimi keli scenarijai:
- Šeima moka už paslaugas privačiai pagal ligoninės nustatytus įkainius.
- Pacientas perkeliamas į socialinės globos namus (čia mokėjimo tvarka kitokia – dalį moka pats asmuo iš pensijos, dalį savivaldybė, jei asmens turtas neviršija normatyvų).
- Slauga tęsiama namuose, pasitelkiant ambulatorinę pagalbą.
Finansinė parama: slaugos išlaidų tikslinė kompensacija
Be fizinių paslaugų, valstybė teikia ir finansinę pagalbą. Nustačius specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, asmeniui skiriama tikslinė kompensacija. Tai piniginė išmoka, kuri mokama kas mėnesį, nepriklausomai nuo gaunamos pensijos dydžio.
2023–2024 metais šios išmokos dydžiai buvo indeksuojami. Asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio slaugos poreikis (SPS-1), išmoka yra didžiausia, nes jų būklė sunkiausia. Šie pinigai skirti padengti išlaidas, susijusias su ligonio priežiūra: sauskelnėms, vaistams, samdomai slaugei, specialiems maisto papildams ar transportui. Norint gauti šią išmoką, gavus pažymą apie nustatytą poreikį, būtina kreiptis į „Sodrą” arba savivaldybės socialinės paramos skyrių.
Techninės pagalbos priemonės
Nemokama slauga apima ne tik žmogaus darbą, bet ir priemones, kurios būtinos kokybiškam gyvenimui. Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC) aprūpina pacientus funkcinėmis lovomis, čiužiniais nuo pragulų, neįgaliųjų vežimėliais, vaikštynėmis ir tualeto kėdėmis.
Norint gauti šias priemones nemokamai arba su didele kompensacija, reikia:
- Gauti šeimos gydytojo arba gydytojo reabilitologo išrašą (Forma 027/a), kuriame nurodyta reikiama priemonė.
- Kreiptis į artimiausią Techninės pagalbos neįgaliesiems centro padalinį arba savivaldybę.
- Kai kurias priemones galima gauti iš karto, kitų gali tekti palaukti eilėje.
Svarbu paminėti, kad slaugos lovos ir čiužiniai nuo pragulų yra vienos paklausiausių priemonių, todėl jomis pasirūpinti verta iš anksto, vos tik pastebima, kad ligonio mobilumas drastiškai mažėja.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Pacientams ir jų artimiesiems dažnai kyla specifinių klausimų, susijusių su praktiniu slaugos organizavimu. Žemiau pateikiami atsakymai į aktualiausius klausimus.
Ar galiu pasirinkti bet kurią slaugos ligoninę Lietuvoje?
Taip, pacientas turi teisę rinktis bet kurią slaugos ligoninę Lietuvoje, kuri turi sutartį su Teritorine ligonių kasa, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tačiau populiariose įstaigose dažnai būna ilgos laukimo eilės, todėl rekomenduojama užsiregistruoti iš anksto arba ieškoti vietų rajoninėse ligoninėse, kurios dažnai teikia ne mažiau kokybiškas paslaugas.
Ar slauga namuose kainuoja papildomai?
Privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims, turintiems gydytojo siuntimą, bazinės slaugos paslaugos namuose yra nemokamos. Tačiau tam tikros medicininės priemonės (pvz., specifiniai tvarsčiai, vaistai, sauskelnės) gali būti kompensuojamos tik iš dalies arba jas turi nusipirkti pats pacientas. Paslaugos teikėjas negali reikalauti mokesčio už tai, kas apmokama iš PSDF lėšų.
Kiek laiko užtrunka neįgalumo ir slaugos poreikio nustatymas?
Nuo visų dokumentų pateikimo agentūrai (anksčiau NDNT), sprendimas paprastai priimamas per 15–20 darbo dienų. Jei atvejis sudėtingas ir reikia papildomų tyrimų ar vizitų į namus, procesas gali užtrukti ilgiau. Svarbu dokumentus pateikti tvarkingai, kad nereikėtų jų tikslinti.
Ar dirbantis artimasis gali gauti „biuletenį” slaugai?
Taip, jei šeimos nariui reikalinga skubi slauga dėl ligos paūmėjimo, dirbantis artimasis gali gauti nedarbingumo pažymėjimą slaugai. Įprastai jis išduodamas iki 7 kalendorinių dienų, tačiau esant tam tikroms indikacijoms (pvz., sunkioms ligoms), terminas gali būti kitoks. Ilgalaikei slaugai „biuletenis” nėra išduodamas – tam skiriama tikslinė kompensacija samdyti pagalbai ar patiems artimiesiems.
Kaip pasirinkti tinkamiausią paslaugų teikėją
Kai jau turite visus reikiamus dokumentus – gydytojo siuntimą, nustatytą specialųjį poreikį ir patvirtinimą dėl kompensacijos – susiduriate su paskutiniu, bet itin svarbiu etapu: paslaugų teikėjo pasirinkimu. Tai galioja tiek renkantis slaugą namuose teikiančią įstaigą, tiek stacionarią slaugos ligoninę. Svarbu suprasti, kad kokybė gali skirtis, nors finansavimas yra vienodas.
Renkantis slaugos namuose komandą, pasidomėkite, kaip dažnai jie realiai atvyksta pas pacientus. Nors teisės aktai numato maksimalų vizitų skaičių, kai kurios įstaigos dėl krūvio gali siūlyti retesnius apsilankymus. Klauskite, ar komandoje yra kineziterapeutas, nes judesys yra gyvybiškai svarbus gulintiems ligoniams, norint išvengti raumenų atrofijos ir kontraktūrų. Taip pat verta pasiteirauti, ar įstaiga bendradarbiauja su paliatyviosios pagalbos specialistais, jei ligos eiga to reikalautų ateityje.
Jei nusprendėte rinktis stacionarią slaugos ligoninę, geriausia rekomendacija – apsilankyti joje gyvai. Atkreipkite dėmesį ne tik į palatų remontą, bet ir į kvapą koridoriuose (nemalonus kvapas dažnai rodo prastą higieną ir retą sauskelnių keitimą), personalo bendravimą su pacientais bei užimtumo veiklas. Pasidomėkite, koks yra personalo ir pacientų santykis naktį – tai kritinis laikas, kai pagalbos reikia labiausiai. Taip pat išsiaiškinkite dėl papildomų mokesčių: kai kurios įstaigos gali prašyti priemokų už „pagerintas sąlygas” ar papildomą maitinimą. Skaidrumas ir aiškios sutarties sąlygos yra pagrindinis rodiklis, kad įstaiga veikia sąžiningai ir orientuojasi į paciento gerovę.
