Susidūrus su artimojo liga ar staigia negalia, šeimos nariai dažnai patiria ne tik emocinį šoką, bet ir finansinį bei organizacinį pasimetimą. Slaugos paslaugos Lietuvoje yra apipintos daugybe mitų: vieni mano, kad viskas kainuoja milžiniškus pinigus, kiti – kad valstybė niekuo nepadeda. Tačiau tiesa ta, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema numato platų nemokamų slaugos paslaugų spektrą, apie kurį daugelis gyventojų tiesiog nežino arba sužino per vėlai. Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems asmenims priklauso ne tik gydymas ligoninėje, bet ir slauga namuose, kompensacinės priemonės bei finansinės išmokos, skirtos palengvinti ligonio priežiūrą. Svarbiausia – žinoti, kokių veiksmų imtis ir į kokias duris belstis, kad ši pagalba pasiektų jūsų namus.
Kas tiksliai slepiasi po sąvoka „nemokama slauga“?
Kalbėdami apie slaugą, žmonės dažniausiai įsivaizduoja lovoje gulintį ligonį ir prie jo budinčią slaugę. Tačiau valstybės finansuojama sistema yra kur kas platesnė ir apima keletą skirtingų sričių. Norint gauti maksimalią naudą, būtina suprasti skirtumus tarp šių paslaugų rūšių, nes joms taikomi skirtingi reikalavimai ir finansavimo mechanizmai.
Iš esmės nemokamą pagalbą galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas:
- Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN) – tai medikų komandos vizitai į paciento namus atlikti procedūrų, kurias paprastai atlieka ligoninėse (lašelinės, žaizdų perrišimas, pragulų profilaktika).
- Stacionari slauga ir palaikomasis gydymas – tai gydymas slaugos ligoninėse, kurį valstybė pilnai kompensuoja tam tikrą laikotarpį per metus.
- Paliatyvioji pagalba – skirta sunkiai sergantiems pacientams, kurių liga yra progresuojanti ir nepagydoma, siekiant užtikrinti kuo geresnę gyvenimo kokybę.
Svarbu pabrėžti, kad šios paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, todėl pacientui ar jo artimiesiems tiesiogiai už medikų darbą ar pagrindines priemones mokėti nereikia, jei kreipiamasi į įstaigą, sudariusią sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK).
Specialiųjų poreikių nustatymas: teisinis pagrindas gauti išmokas
Prieš pradedant organizuoti fizinę slaugą, būtina sutvarkyti biurokratinius formalumus, kurie garantuoja ne tik paslaugas, bet ir finansinę paramą – vadinamuosius „slaugos pinigus“. Daugelis žmonių painioja neįgalumą su specialiaisiais poreikiais. Pensinio amžiaus žmonėms nustatomas ne darbingumo lygis, o būtent specialieji poreikiai.
Specialieji poreikiai skirstomi į dvi pagrindines grupes, nuo kurių priklauso gaunamos tikslinės kompensacijos dydis:
- Nuolatinės slaugos poreikis – tai būklė, kai asmeniui reikalinga nuolatinė specialistų ar artimųjų pagalba, jis negali savarankiškai tenkinti fiziologinių poreikių, judėti ar orientuotis aplinkoje. Tai atitinka sunkią negalią.
- Nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – tai lengvesnė forma, kai asmeniui reikia pagalbos buityje, tvarkantis finansus ar atliekant tam tikrus veiksmus, tačiau jis nėra visiškai priklausomas nuo kito asmens.
Šių poreikių nustatymas yra kritinis žingsnis, nes jis atveria kelią gauti tikslines kompensacijas. Šios lėšos gali būti naudojamos samdyti privačią slaugę, pirkti geresnes higienos priemones ar tiesiog padengti kitas su liga susijusias išlaidas.
Ambulatorinė slauga namuose (ASPN): komanda jūsų namuose
Viena vertingiausių, bet vis dar per mažai išnaudojamų paslaugų Lietuvoje yra ambulatorinė slauga namuose. Tai nėra socialinė paslauga (kaip maisto atnešimas), tai – sveikatos priežiūros paslauga. Nuo 2020 metų šios paslaugos prieinamumas buvo gerokai išplėstas.
Norint gauti šią paslaugą, pacientui nebūtina turėti nustatyto specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, tačiau turi būti indikacijos, kurias nustato šeimos gydytojas (pavyzdžiui, pacientas po insulto, turintis judėjimo negalią, pragulų riziką ir pan.).
Į namus atvyksta ne tik bendrosios praktikos slaugytojas, bet visa komanda:
- Slaugytojas – atlieka injekcijas, lašines infuzijas, paima kraują tyrimams, prižiūri žaizdas, stomą, keičia kateterius.
- Slaugytojo padėjėjas – rūpinasi asmens higiena (prausimas, sauskelnių keitimas), balinių keitimu, padeda slaugytojui procedūrų metu.
- Kineziterapeutas – padeda atstatyti ar palaikyti judėjimo funkcijas, moko artimuosius, kaip taisyklingai vartyti ligonį, kad patys negautų traumų.
Svarbu žinoti: slaugos paslaugas namuose gali teikti tas pats pirminės sveikatos priežiūros centras (poliklinika), prie kurio pacientas yra prisirašęs, arba kita įstaiga, su kuria poliklinika yra sudariusi sutartį. Pacientui šios paslaugos yra nemokamos, o jų kiekis per metus gali siekti net iki 104 vizitų, o tam tikrais atvejais – ir daugiau.
Slaugos ligoninės: 120 dienų taisyklė
Kai slaugos namuose nebepakanka arba artimieji laikinai negali užtikrinti priežiūros, galima pasinaudoti stacionariomis slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugomis. Tai yra vadinamosios slaugos ligoninės arba slaugos skyriai bendrojo profilio ligoninėse.
Esminė taisyklė, kurią privalo žinoti kiekvienas: Valstybinė ligonių kasa apmoka iki 120 dienų slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.
Šiuo laikotarpiu pacientui nemokamai suteikiama:
- Gydytojo priežiūra ir konsultacijos;
- Slaugos procedūros visą parą;
- Maitinimas;
- Vaistai ir būtinosios slaugos priemonės (sauskelnės, tvarsčiai).
Daugelis nežino, kad 120 dienų terminas nėra „nuosprendis“. Jei paciento būklė išlieka sunki, o limitas išnaudotas, galima kreiptis į savivaldybę dėl socialinės globos finansavimo arba tęsti slaugą mokamai. Taip pat egzistuoja paliatyvioji pagalba stacionare, kuriai netaikomas griežtas 120 dienų ribojimas, tačiau ji skirta tik specifinėms, terminalinėms būklėms.
Žingsnis po žingsnio: instrukcija, kaip gauti valstybės finansuojamą pagalbą
Procesas gali pasirodyti painus, tačiau laikantis aiškios sekos, biurokratines kliūtis įveikti daug lengviau. Štai ką turite daryti:
- Kreipkitės į šeimos gydytoją. Tai yra pradinis taškas. Turite aiškiai įvardinti, kad artimojo būklė pablogėjo ir jam reikalinga slauga. Gydytojas įvertins būklę pagal Bartelio indeksą (funkcinio savarankiškumo testą) ir kitus kriterijus.
- Gaukite siuntimą (forma Nr. 027/a). Šeimos gydytojas parengia medicininius dokumentus, kurių reikia tiek slaugos paslaugoms namuose gauti, tiek specialiesiems poreikiams nustatyti.
- Specialiųjų poreikių nustatymas. Gydytojas elektroniniu būdu perduoda dokumentus agentūrai (anksčiau vadinta NDNT, dabar funkcijos perimamos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros). Jums arba agentūros darbuotojams gali tekti užpildyti prašymą. Sprendimas dėl slaugos ar priežiūros poreikio paprastai priimamas per 15–20 darbo dienų.
- Kreipimasis dėl ASPN. Jei nusprendėte slaugyti ligonį namuose, su šeimos gydytojo siuntimu kreipkitės į savo poliklinikos administraciją arba registratūrą, prašydami skirti ambulatorinę slaugą namuose.
- Kreipimasis į savivaldybę dėl išmokų. Gavus pažymą apie nustatytus specialiuosius poreikius, būtina kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl tikslinės kompensacijos (pinigų) išmokėjimo.
Techninės pagalbos priemonės: nepirkite patys, kol nepasidomėjote
Slauga neįsivaizduojama be funkcinių lovų, čiužinių nuo pragulų, neįgaliojo vežimėlių ar vaikštynių. Didelė klaida, kurią daro artimieji – skuba pirkti šias priemones už pilną kainą vaistinėse ar internete.
Lietuvoje veikia Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC). Su gydytojo pažyma (išrašu) galima gauti šias priemones nemokamai arba su labai didele kompensacija. Pavyzdžiui, funkcinė slaugos lova ar vežimėlis gali būti suteikiami panaudos teise. Jei norima priemonę įsigyti patiems, galima gauti kompensaciją, tačiau tik tuo atveju, jei pirkimas atliekamas po to, kai gaunamas leidimas kompensacijai. Todėl visada pirmiausia konsultuokitės su TPNC specialistais savo regione.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie nemokamą slaugą
Čia pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla susidūrus su slaugos realybe.
Ar galiu gauti slaugos paslaugas namuose, jei pacientas serga demencija, bet fiziškai juda?
Taip, ambulatorinė slauga namuose teikiama ne tik gulintiems pacientams. Asmenims, turintiems sunkių psichikos sutrikimų ar demenciją, taip pat gali būti reikalingos slaugytojo paslaugos (pvz., vaistų suleidimas, būklės stebėjimas), tačiau tam reikalingas gydytojo psichiatro arba šeimos gydytojo įvertinimas ir siuntimas.
Kiek laiko tenka laukti vietos slaugos ligoninėje?
Tai priklauso nuo konkrečios įstaigos ir regiono. Didžiuosiuose miestuose eilės gali siekti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Tačiau pacientas turi teisę rinktis bet kurią slaugos ligoninę Lietuvoje, turinčią sutartį su TLK. Jei jūsų miesto ligoninėje vietų nėra, verta pasidomėti rajoninėmis ligoninėmis – ten eilės dažnai būna trumpesnės, o paslaugų kokybė – gera.
Ar slaugos pinigai (tikslinė kompensacija) turi būti naudojami tik oficialioms paslaugoms apmokėti?
Ne. Tikslinė kompensacija slaugai ar priežiūrai yra mokama pačiam asmeniui (arba jo įgaliotam atstovui). Įstatymai griežtai nereglamentuoja, kur tiksliai tie pinigai turi būti išleisti, ir nereikalauja rinkti čekių. Tai yra pagalba šeimai, kurią galima naudoti maistui, vaistams, komunaliniams mokesčiams ar kuro išlaidoms, atsiradusioms dėl dažno važinėjimo pas ligonį.
Ar šeimos narys gali gauti atlyginimą už artimojo slaugą?
Tiesioginio „atlyginimo“ iš valstybės šeimos narys negauna. Tačiau slaugos tikslinė kompensacija, kurią gauna ligonis, dažnai traktuojama kaip finansinė parama šeimai. Be to, darbingo amžiaus asmenys, kurie negali dirbti, nes slaugo asmenį su nustatytu specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu, gali būti draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir sveikatos draudimu. Dėl to reikia kreiptis į „Sodrą“.
„Atokvėpio“ paslauga – pagalba ne tik ligoniui, bet ir artimiesiems
Viena didžiausių naujovių ir vis dar per mažai žinoma galimybė yra „Laikino atokvėpio“ paslauga. Valstybė supranta, kad nuolatinė slauga namuose yra alinantis darbas, kuris gali trukti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Artimieji dažnai „perdega“, suserga depresija ar patys patiria sveikatos sutrikimų.
Atokvėpio paslauga leidžia artimiesiems trumpam atsitraukti nuo slaugymo pareigų – išvykti atostogų, tvarkyti asmeninius reikalus ar tiesiog pailsėti. Tuo metu ligoniu pasirūpina specialistai. Ši paslauga gali būti teikiama:
- Ligonio namuose – specialistas atvyksta ir būna su ligoniu sutartą valandų skaičių.
- Institucijoje – ligonis laikinai paguldomas į socialinės globos įstaigą.
Svarbiausia žinoti, kad atokvėpio paslauga gali būti finansuojama savivaldybės lėšomis (iki tam tikro valandų skaičiaus per metus, dažniausiai apie 720 valandų). Norint pasinaudoti šia galimybe, reikia kreiptis į savo savivaldybės socialinių paslaugų centrą ar socialinės paramos skyrių. Tai nėra gėda ar prabanga – tai būtina priemonė, siekiant išsaugoti slaugančiojo asmens sveikatą ir gebėjimą toliau rūpintis savo artimuoju. Nepasidrovėkite reikalauti šios pagalbos, nes ji teisėtai jums priklauso.
