Finansų rinkos pastaraisiais metais išgyveno tikrą transformaciją, o ilgą laiką buvęs nepopuliarus taupymo būdas – terminuotieji indėliai – vėl grįžo į gyventojų akiratį. Po ilgo nulinio ar net neigiamo palūkanų laikotarpio, Europos Centriniam Bankui (ECB) pakeitus pinigų politiką, komerciniai bankai ir kredito unijos pradėjo siūlyti vis patrauklesnes sąlygas tiems, kurie nori saugiai įdarbinti savo lėšas. Šiandieninėje ekonominėje aplinkoje indėliai tapo vienu iš stabiliausių būdų ne tik apsaugoti santaupas nuo infliacijos, bet ir uždirbti garantuotą grąžą be jokios rizikos prarasti pagrindinę investuotą sumą. Tačiau bankų pasiūlymai skiriasi drastiškai, todėl aklas pasirinkimas gali reikšti prarastus šimtus eurų potencialaus pelno.
Kodėl palūkanų normos šiuo metu yra tokios aukštos?
Norint suprasti, kodėl bankai staiga tapo tokie dosnūs, reikia pažvelgti į makroekonominius procesus. Pagrindinis veiksnys – kova su infliacija. Kai kainos kyla per greitai, centriniai bankai didina bazines palūkanų normas, siekdami „atvėsinti” ekonomiką. Tai reiškia, kad pinigai tampa brangesni: paskolos brangsta, bet tuo pačiu auga ir uždarbis už laikomus pinigus.
Lietuvoje veikiantys bankai konkuruoja dėl gyventojų lėšų. Kuo daugiau indėlių bankas pritraukia, tuo daugiau lėšų jis turi skolinimui verslui ar būsto paskoloms. Ši konkurencija sukuria palankią terpę vartotojams. Visgi, svarbu pastebėti, kad ne visi rinkos dalyviai reaguoja vienodai. Didieji bankai, turintys milžinišką likvidumo perteklių, dažnai neskuba kelti palūkanų taip greitai kaip mažesni rinkos žaidėjai ar kredito unijos.
Didieji bankai prieš kredito unijas ir specializuotus bankus
Analizuojant rinkos pasiūlymus, ryškėja aiški tendencija: didžiausios palūkanos dažniausiai siūlomos ne ten, kur dauguma gyventojų laiko savo kasdienes lėšas. Tradiciniai didieji bankai (pavyzdžiui, „Swedbank”, SEB ar „Luminor”) dažnai siūlo konservatyvesnes palūkanas, kurios gali svyruoti žemesniame rėžyje lyginant su rinka.
Tuo tarpu specializuoti bankai (dar vadinami „iššūkio bankais” arba „neobankais”) ir kredito unijos yra linkę mokėti žymiai daugiau. Šiuo metu rinkoje galima rasti pasiūlymų, viršijančių 3,5 ar net 4 procentų metines palūkanas. Kodėl taip yra? Mažesniems bankams reikia pritraukti kapitalą savo veiklai plėtoti, todėl jie yra priversti vilioti klientus geresnėmis sąlygomis. Kredito unijos taip pat dažnai siūlo aukščiausias rinkos normas, tačiau verta prisiminti, kad norint tapti unijos nariu, dažnai reikia sumokėti pajinį įnašą.
Kiek realiai galima uždirbti? Skaičiavimo pavyzdžiai
Kad geriau suprastume skirtumus, panagrinėkime konkretų pavyzdį. Tarkime, jūs turite 10 000 eurų santaupų, kurias galite įšaldyti 12 mėnesių laikotarpiui.
- Scenarijus A (Didysis bankas): Jei bankas siūlo 2,5 % metinių palūkanų, po metų uždirbsite 250 eurų (prieš mokesčius).
- Scenarijus B (Specializuotas bankas): Jei pasirenkate banką, siūlantį 4,0 % palūkanų, jūsų uždarbis sieks 400 eurų.
- Scenarijus C (Kredito unija): Su 4,2 % pasiūlymu uždirbtumėte 420 eurų.
Skirtumas tarp pirmojo ir trečiojo varianto yra 170 eurų per metus nuo tos pačios sumos. Tai akivaizdus įrodymas, kad lojalumas vienam bankui ne visada atsiperka finansiškai.
Terminas: kodėl ilgesnis laikotarpis ne visada geriau?
Istoriškai buvome įpratę, kad kuo ilgesniam laikui padedame indėlį, tuo didesnes palūkanas gauname. Tačiau dabartinėje ekonominėje situacijoje ši taisyklė turi išimčių. Kartais bankai siūlo geriausias sąlygas 12–24 mėnesių indėliams, o už ilgesnius (pvz., 3–5 metų) indėlius palūkanos gali būti netgi mažesnės.
Tai lemia bankų lūkesčiai dėl ateities. Jei bankai prognozuoja, kad po kelerių metų bazinės palūkanų normos kris, jie nenori įsipareigoti mokėti aukštų palūkanų ilgą laikotarpį. Todėl šiuo metu dažnai optimaliausia rinktis vidutinės trukmės (1 metų) indėlius arba taikyti vadinamąją „indėlių kopėčių” strategiją.
Indėlių kopėčių strategija
Tai metodas, leidžiantis subalansuoti likvidumą ir grąžą. Užuot padėję visą sumą penkeriems metams, jūs ją išskaidote:
- Dalis lėšų padedama 6 mėnesiams.
- Dalis lėšų – 12 mėnesių.
- Dalis lėšų – 18 ar 24 mėnesiams.
Pasibaigus trumpiausio indėlio terminui, jei palūkanos rinkoje vis dar aukštos arba pakilusios, jūs galite tą sumą vėl investuoti ilgesniam laikui. Taip užsitikrinate, kad reguliariai atgausite prieigą prie dalies savo pinigų.
Mokesčiai: valstybės „dalis” nuo jūsų uždarbio
Skaičiuojant būsimą pelną, negalima pamiršti mokesčių. Lietuvoje palūkanos, gautos už indėlius, yra laikomos B klasės pajamomis ir apmokestinamos 15 % gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Tačiau yra viena labai svarbi lengvata, kurią privalo žinoti kiekvienas indėlininkas.
500 eurų lengvata: Jei per mokestinius metus gautų palūkanų suma neviršija 500 eurų, mokesčio mokėti nereikia. Apmokestinama tik ta dalis, kuri viršija šią sumą. Pavyzdžiui, jei gavote 600 eurų palūkanų, 15 % GPM mokėsite tik nuo 100 eurų (t.y., 15 eurų mokesčių). Tai reiškia, kad smulkiesiems ir vidutiniams investuotojams indėliai dažnai yra visiškai neapmokestinami.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad bankai Lietuvoje patys neatskaičiuoja šio mokesčio išmokėjimo metu (nebent tai būtų numatyta specifinėse sutartyse, bet dažniausiai tai daroma deklaruojant pajamas). Gyventojas pats turi deklaruoti gautas pajamas metinėje pajamų deklaracijoje, o VMI automatiškai pritaiko lengvatą.
Saugumas: ar saugu laikyti pinigus mažesniuose bankuose?
Vienas dažniausių klausimų, kylančių ieškant geriausių palūkanų – ar saugu patikėti pinigus mažiau girdėtam bankui ar kredito unijai? Atsakymas slypi indėlių draudimo sistemoje.
Visi Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito unijos dalyvauja valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas” sistemoje. Tai reiškia, kad indėliai iki 100 000 eurų vienam asmeniui vienoje kredito įstaigoje yra apdrausti 100 %. Jei bankas ar unija bankrutuotų, valstybė įsipareigoja grąžinti indėlį ir sukauptas palūkanas (iki minėtos ribos). Todėl rizikos požiūriu nėra skirtumo, ar laikote 10 000 eurų didžiausiame šalies banke, ar mažame specializuotame banke, turinčiame licenciją – abiem atvejais jūsų pinigai yra vienodai saugūs.
Tačiau, jei jūsų santaupos viršija 100 000 eurų, protingiausia būtų jas išskaidyti per kelis skirtingus bankus, kad visa suma patektų po draudimo „skėčiu”.
Kaupiamieji indėliai vs. Terminuotieji indėliai
Ieškant geriausio pasiūlymo, svarbu nesumaišyti dviejų produktų. Terminuotasis indėlis „užrakina” jūsų pinigus sutartam laikui. Jei nutrauksite sutartį anksčiau laiko, dažniausiai prarasite visas sukauptas palūkanas (nors pagrindinę sumą atgausite).
Tuo tarpu kaupiamieji indėliai arba taupomosios sąskaitos suteikia daugiau lankstumo – pinigus galima įnešti ir išsiimti bet kada, tačiau už tai dažniausiai siūlomos gerokai mažesnės palūkanos. Jei tikslas yra maksimali grąža ir žinote, kad pinigų neprireiks metus ar dvejus, terminuotasis indėlis yra pranašesnis pasirinkimas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu nutraukti terminuotojo indėlio sutartį anksčiau laiko?
Taip, daugeliu atvejų sutartį nutraukti galima, tačiau tai kainuoja sukauptas palūkanas. Jūs atgausite savo įneštą sumą, bet bankas nemokės už laikotarpį, kurį pinigai išbuvo sąskaitoje. Kai kurie bankai gali taikyti ir papildomus administracinius mokesčius už sutarties nutraukimą, todėl visada atidžiai skaitykite sąlygas.
Kada geriausia fiksuoti palūkanas?
Tai priklauso nuo ECB sprendimų. Jei prognozuojama, kad palūkanų normos dar kils, galbūt verta palaukti arba rinktis trumpesnio termino indėlį. Jei manoma, kad palūkanos pasiekė piką ir netrukus pradės mažėti, tuomet verta „užfiksuoti” esamą aukštą tarifą kuo ilgesniam laikotarpiui.
Ar užsienio bankai (pvz., „Revolut”, „N26”) moka palūkanas už indėlius?
Taip, daugelis fintech bankų siūlo palūkanas už laikomus pinigus, tačiau sąlygos gali skirtis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei bankas registruotas ne Lietuvoje, mokesčių deklaravimo tvarka gali šiek tiek skirtis, nors ES erdvėje galioja panašios indėlių apsaugos taisyklės (iki 100 000 Eur).
Kas yra sudėtinės palūkanos ir ar jos taikomos indėliams?
Sudėtinės palūkanos yra tuomet, kai uždirbtos palūkanos pridedamos prie pagrindinės sumos ir kitą laikotarpį palūkanos skaičiuojamos jau nuo didesnės sumos. Terminuotiesiems indėliams tai dažniau taikoma, jei sutartis sudaroma ilgiau nei metams, o palūkanos išmokamos ne termino pabaigoje, bet periodiškai, ir jūs pasirenkate jas investuoti atgal.
Kaip teisingai pasirinkti indėlį šiandieninėje rinkoje?
Svarstant, kur dėti pinigus, nereikėtų aklai sekti tik didžiausiu skaičiumi reklamoje. Pirmiausia, įvertinkite savo likvidumo poreikius. Ar jums gali prireikti šių pinigų po 6 mėnesių? Jei taip, 24 mėnesių indėlis su aukštesne palūkanų norma jums netiks. Antra, patikrinkite, ar bankas netaiko papildomų sąskaitos atidarymo ar tvarkymo mokesčių, kurie galėtų „suvalgyti” dalį pelno. Tai ypač aktualu kredito unijose, kur reikia tapti nariu.
Galiausiai, pasinaudokite internetinėmis skaičiuoklėmis ir palyginkite bent 3-4 skirtingų įstaigų pasiūlymus. Skirtumas tarp 2 % ir 4 % iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nedidelis, tačiau esant didesnėms sumoms ir ilgesniam laikotarpiui, tai virsta apčiuopiamais pinigais, kurie gali padengti jūsų atostogų išlaidas ar tapti solidžiu priedu prie jūsų finansinės pagalvės. Rinka šiuo metu yra palanki taupytojams, tačiau šis „aukso amžius” gali tęstis ne amžinai, todėl sprendimų priėmimas laiku yra kritiškai svarbus.
