Tikriausiai kiekvienas iš mūsų yra atsidūręs situacijoje, kai pokalbis staiga nutrūksta, o ore pakimba sunki, spengianti tyla. Atrodo, kad praėjo visa amžinybė, nors laikrodis suskaičiavo vos kelias sekundes. Širdies ritmas padažnėja, delnai ima prakaituoti, o galvoje karštligiškai sukasi mintis: „Ką dabar pasakyti?“. Nepatogi tyla yra vienas didžiausių socialinių baimių šaltinių, galintis sugadinti ne tik pirmąjį pasimatymą, bet ir svarbų verslo susitikimą ar vakarėlį su naujais pažįstamais. Tačiau gera žinia ta, kad gebėjimas palaikyti sklandų pokalbį nėra įgimta magija ar talentas, prieinamas tik išrinktiesiems. Tai yra konkretus įgūdis, kurį galima išlavinti, perpratus tam tikras psichologines technikas ir bendravimo strategijas. Šiame straipsnyje mes ne tik apžvelgsime paviršutiniškus patarimus, bet ir giliai pasinersime į metodus, kurie padės jums tapti pašnekovu, su kuriuo norisi bendrauti.
Kodėl atsiranda tyla ir kodėl mes jos bijome?
Prieš pradedant mokytis konkrečių technikų, svarbu suprasti tylos prigimtį. Socialinėje psichologijoje nepatogi tyla dažnai siejama su „atstūmimo baimės“ mechanizmu. Kai pokalbis nutrūksta, mūsų smegenys tai interpretuoja kaip signalą, kad ryšys su kitu žmogumi trūkinėja, o tai evoliuciškai mums reiškia pavojų būti atskirtiems nuo grupės. Būtent todėl jaučiame fizinį diskomfortą.
Tačiau ne visa tyla yra bloga. Egzistuoja ir „jauki tyla“, kuri atsiranda tarp artimų žmonių, kai žodžiai nėra būtini ryšiui palaikyti. Mūsų tikslas – išmokti valdyti pokalbį taip, kad tyla taptų natūralia pertraukėle apmąstymams, o ne panikos šaltiniu. Norint tai pasiekti, reikia pakeisti savo požiūrį: pokalbis nėra egzaminas, kuriame turite teisingai atsakyti į klausimus. Tai yra teniso žaidimas, kuriame kamuoliukas (dėmesys) turi nuolat judėti iš vienos pusės į kitą.
1. Atvirų klausimų menas
Viena dažniausių klaidų, sukuriančių pokalbio aklavietes, yra uždari klausimai. Tai tokie klausimai, į kuriuos galima atsakyti vienu žodžiu: „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui, jei paklausite: „Ar tau patiko šis filmas?“, pašnekovas atsakys „Taip“, ir pokalbis vėl sustos. Norėdami to išvengti, turite transformuoti savo klausimus į atvirus.
Atviri klausimai paprastai prasideda žodeliais „kaip“, „kodėl“, „ką“ arba fraze „papasakok man apie…“. Jie priverčia pašnekovą pateikti ilgesnį atsakymą, kuriame jis atskleidžia savo nuomonę, jausmus ar patirtį. Tai suteikia jums naujų „kabliukų“, už kurių galite užsikabinti tęsdami pokalbį.
- Vietoj: „Ar tau patinka tavo darbas?“
- Klauskite: „Kas tavo darbe tave labiausiai motyvuoja arba, atvirkščiai, vargina?“
- Vietoj: „Ar seniai čia gyveni?“
- Klauskite: „Kaip pasikeitė šis rajonas nuo tada, kai čia atsikraustei?“
2. FORD metodas: Jūsų gelbėjimosi ratas
Kai protas visiškai ištuštėja ir atrodo, kad nėra apie ką kalbėti, į pagalbą ateina klasikinė bendravimo technika, vadinama FORD metodu. Tai akronimas, padedantis prisiminti keturias universalias temas, kuriomis žmonės dažniausiai mėgsta kalbėti.
F – Family (Šeima ir draugai)
Dauguma žmonių mėgsta kalbėti apie savo artimuosius. Galite klausti apie brolius ar seseris, apie tai, kur jie užaugo, ar dažnai susitinka su giminėmis. Jei žinote, kad žmogus turi vaikų, tai neišsemiama tema.
O – Occupation (Užsiėmimas)
Tai ne tik darbas. Tai gali būti studijos, savanorystė ar pagrindinė veikla. Klauskite ne tik „ką darai?“, bet ir „kaip pasirinkai šią sritį?“ arba „koks tavo darbo aspektas yra didžiausias iššūkis?“.
R – Recreation (Laisvalaikis ir pomėgiai)
Tai dažniausiai pati smagiausia dalis. Hobiai, kelionės, sportas, knygos, filmai, muzika. Žmonių akys sužimba, kai jie kalba apie tai, ką iš tikrųjų mėgsta daryti.
D – Dreams (Svajonės ir tikslai)
Tai gilesnė tema. Galite klausti apie ateities planus, apie tai, ką jie norėtų išmokti, kur norėtų nukeliauti, jei pinigai nebūtų problema. Tai padeda sukurti stipresnį emocinį ryšį.
3. Aktyvus klausymas ir „papūgos“ technika
Ironiška, bet geriausi pašnekovai dažnai yra tie, kurie kalba mažiausiai. Žmonės dievina būti išklausyti. Tačiau klausymas nėra tik tylėjimas, kol kitas kalba. Tai yra aktyvus dalyvavimas procese. Norint išvengti tylos, reikia klausytis ne tam, kad atsakytumėte, o tam, kad suprastumėte.
Viena efektyvi technika, padedanti parodyti susidomėjimą ir skatinanti pašnekovą tęsti, yra vadinamoji „papūgos“ technika arba atspindėjimas. Tai reiškia, kad jūs pakartojate paskutinius kelis pašnekovo pasakytus žodžius klausiamuoju tonu.
Pavyzdys:
Pašnekovas: „Savaitgalį buvau visiškai išsekęs po to žygio miške.“
Jūs: „Žygio miške?“
Pašnekovas: „Taip, mes su draugais nusprendėme išbandyti naują 20 kilometrų trasą, kuri pasirodė esanti daug sunkesnė…“
Šis paprastas pakartojimas skatina žmogų detalizuoti savo pasakojimą be didelių pastangų iš jūsų pusės.
4. Asociatyvus mąstymas ir pokalbio gijos
Įsivaizduokite, kad kiekvienas sakinys yra kaip medis su daugybe šakų. Kiekvienas paminėtas daiktavardis, veiksmažodis ar emocija yra potenciali nauja tema. Tai vadinama asociatyviu mąstymu arba pokalbio gijų kūrimu.
Jei pašnekovas sako: „Vakar vakarieniavau naujame italų restorane centre“, jūs turite bent kelias kryptis:
- Maistas: „Ką valgei? Aš dievinu itališką virtuvę, ypač picą.“
- Vieta (Centras): „Ar centre buvo daug žmonių? Seniai ten bebuvau vakare.“
- Naujovė: „Ar mėgsti išbandyti naujas vietas, ar dažniau renkiesi patikrintus variantus?“
- Restoranai bendrai: „Koks restoranas mieste tau yra pats geriausias?“
Treniruokite savo smegenis pagauti šiuos raktinius žodžius ir naudoti juos kaip trampliną į kitą temą.
5. Aplinkos panaudojimas kaip kontekstas
Kartais geriausios temos yra tiesiai prieš nosį. Jei pritrūkote idėjų, apsižvalgykite aplinkui. Kontekstas, kuriame esate, yra bendras vardiklis, jungiantis jus ir jūsų pašnekovą. Tai gali būti interjeras, muzika, maistas, kiti žmonės, ar net oro sąlygos (nors tai banalu, bet kartais veikia).
Užuot tiesiog konstatavę faktą („Gražus paveikslas“), paverskite tai istorija ar nuomone: „Šis paveikslas man primena vieną keistą parodą, kurioje buvau pernai. Ar tau patinka modernus menas, ar labiau klasika?“. Tai parodo jūsų pastabumą ir kviečia diskusijai. Komentuodami bendrą patirtį (pvz., ilgą eilę prie gėrimų ar konferencijos pranešėją), sukuriate „mes prieš situaciją“ jausmą, kuris suartina.
6. Nebijokite dalytis savo patirtimi
Pokalbis yra dvipusis eismas. Jei tik užduosite klausimus, tai primins tardymą. Kad išvengtumėte tylos ir sukurtumėte pasitikėjimą, turite dalytis informacija apie save. Tai vadinama savaiminiu atsiskleidimu.
Kai pašnekovas atsako į jūsų klausimą, susiekite jo atsakymą su savo patirtimi. „O, tu buvai Ispanijoje? Aš ten niekada nebuvau, bet visada svajojau pamatyti Barseloną dėl jos architektūros“. Tai ne tik užpildo eterį, bet ir suteikia pašnekovui galimybę užduoti klausimą jums. Svarbu išlaikyti balansą – neužgožkite kito žmogaus, bet ir nebūkite paslaptingas stebėtojas.
7. Sąžiningumas kaip strategija
Kartais pati geriausia strategija, kai atsiranda nepatogi tyla, yra ją pripažinti. Tai reikalauja drąsos, bet dažnai duoda puikių rezultatų. Jei jaučiate, kad pokalbis stringa, galite su šypsena pasakyti: „Aš visada šiek tiek jaudinuosi susipažindamas su naujais žmonėmis, tada mano galva tiesiog ištuštėja“.
Šis pažeidžiamumas dažniausiai akimirksniu ištirpdo įtampą. Žmonės vertina autentiškumą. Tikėtina, kad pašnekovas jaučiasi taip pat ir su palengvėjimu atsidus: „Aš irgi! Maniau, kad tik man taip atrodo“. Nuo tos akimirkos pokalbis taps daug natūralesnis ir atviresnis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ką daryti, jei aš esu intravertas ir greitai pavargstu nuo bendravimo?
Intravertiškumas nėra kliūtis geriems pokalbio įgūdžiams. Iš tikrųjų, intravertai dažnai yra geresni klausytojai. Svarbiausia – daryti pertraukas. Jei esate vakarėlyje, nueikite trumpam į vonios kambarį ar į balkoną pasikrauti energijos. Fokusuokitės į kokybę, o ne kiekybę – geriau vienas gilus pokalbis nei dešimt paviršutiniškų.
Ar galima iš anksto pasiruošti temas pokalbiui?
Taip, tai netgi rekomenduojama. Prieš eidami į renginį, peržiūrėkite dienos naujienas, prisiminkite kokį nors įdomų įvykį iš savo savaitės ar perskaitytą straipsnį. Turėti 2–3 „budinčias“ istorijas ar temas kišenėje suteikia pasitikėjimo savimi.
Kaip mandagiai užbaigti pokalbį, jei jis vis tiek nesiklijuoja?
Nereikia kankintis. Mandagus pasitraukimas yra menas. Galite naudoti tokias frazes kaip: „Buvo labai malonu su tavimi pabendrauti, bet turiu pasisveikinti su dar keliais žmonėmis“, „Eisiu pasiimti gėrimo/užkandžių“ arba „Nenoriu tavęs sulaikyti visą vakarą, ačiū už pokalbį“. Svarbu tai pasakyti su šypsena ir užtikrintai.
Ar kūno kalba turi įtakos tylos atsiradimui?
Didžiulę. Jei stovite sukryžiavę rankas, vengiate akių kontakto ar nuolat žiūrite į telefoną, jūs siunčiate signalą „nenoriu bendrauti“. Atvira poza, šypsena ir akių kontaktas skatina pašnekovą atsiverti ir kalbėti daugiau, taip mažinant tylos tikimybę.
Kasdienė praktika ir mažieji žingsniai
Perskaičius teoriją, svarbiausia dalis yra praktika. Pokalbio įgūdžiai yra tarsi raumuo – jei jų nenaudosite, jie atrofuosis. Jums nebūtina iškart eiti į didelius renginius. Pradėkite nuo mažų, mažos rizikos situacijų.
Pabandykite „mažo pokalbio“ (small talk) meną parduotuvėje su kasininku, lifte su kaimynu ar laukdami kavos. Išsikelkite tikslą – kiekvieną dieną užkalbinti bent vieną nepažįstamą žmogų ar užduoti vieną papildomą klausimą kolegai, su kuriuo paprastai tik pasisveikinate. Stebėkite, kurios temos veikia geriausiai, kaip žmonės reaguoja į atvirus klausimus. Ilgainiui pastebėsite, kad baimė dėl nepatogios tylos mažėja, o jūsų gebėjimas improvizuoti ir rasti bendrą kalbą su bet kuo tampa natūralia jūsų asmenybės dalimi. Bendravimas yra ne apie tobulumą, o apie ryšį, ir kiekviena pastanga jį užmegzti yra vertinga.
