Atvėsus orams, pradėjus siautėti virusams ir drėgmei persmelkus iki kaulų, daugelis mūsų nejučiomis pradedame ieškoti būdų, kaip sustiprinti imunitetą ar greičiau įveikti pirmuosius peršalimo simptomus. Nors vaistinių lentynos lūžta nuo modernių preparatų, sirupų ir tablečių, vis dažniau atsigręžiame į laiko patikrintą liaudies išmintį. Tarp daugybės natūralių priemonių viena daržovė užima ypatingą, kone karališką vietą kovoje su kvėpavimo takų ligomis. Tai – paprastasis, bet neprastas juodasis ridikas. Jo aštrus kvapas ir specifinis skonis gali patikti ne visiems, tačiau gydomosios savybės yra neginčijamos. Ši šakniavaisinė daržovė, neretai vadinama „žiemos auksu“, yra vienas galingiausių gamtinių antibiotikų, kurį teisingai paruošus, galima sėkmingai naudoti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų gydymui namų sąlygomis.
Kodėl juodasis ridikas toks veiksmingas kovoje su kosuliu?
Juodasis ridikas nėra tik paprasta daržovė, tinkama salotoms. Tai tikra biologiškai aktyvių medžiagų bomba. Jo efektyvumą gydant peršalimo ligas, bronchitą ar tiesiog įkyrų kosulį lemia unikali cheminė sudėtis, kurioje gausu medžiagų, veikiančių tiesiogiai ligos sukėlėjus.
Pagrindinė ridiko jėga slypi eteriniuose aliejuose ir glikoziduose. Būtent jie suteikia daržovei tą aštrų, kartais net akis graužiantį kvapą ir skonį. Tačiau medicininiu požiūriu svarbiausia medžiaga yra rafaninas – natūralus antibiotikas, pasižymintis stipriu antimikrobiniu poveikiu. Jis padeda stabdyti bakterijų dauginimąsi ir slopina uždegiminius procesus kvėpavimo takuose.
Be to, juodajame ridike gausu šių elementų:
- Lizocimas: Tai fermentas, kuris ardo bakterijų sieneles, taip veikdamas kaip pirminė organizmo apsauga nuo infekcijų.
- Vitaminas C: Stiprus antioksidantas, būtinas imuninei sistemai stiprinti ir kovai su virusais.
- Kalis ir magnis: Šie mineralai svarbūs širdies veiklai, kuri ligos metu patiria didesnį krūvį.
- Siera: Būtent sieros junginiai padeda skystinti gleives, todėl ridikas yra puiki atsikosėjimą lengvinanti priemonė (ekspektorantas).
Kai ridiko sultys sumaišomos su medumi, gaunamas sinerginis efektas: medus ne tik pagerina skonį, bet ir pats veikia kaip antibakterinė, raminanti priemonė, padedanti „atrakinti“ geriausias ridiko savybes ir greičiau ištraukti sultis iš daržovės ląstelių.
Klasikinis receptas: „Ridiko puodynė“ su medumi
Tai populiariausias ir estetiškiausias būdas paruošti vaistą, kurį daugelis prisimena iš vaikystės. Šis metodas leidžia išgauti koncentruotą sirupą tiesiai pačioje daržovėje, išvengiant papildomų indų naudojimo.
Gamybos eiga žingsnis po žingsnio:
- Pasiruošimas: Paimkite vidutinio dydžio, kietą ir nepažeistą juodąjį ridiką. Kruopščiai jį nuplaukite po tekančiu vandeniu, galite naudoti šepetėlį, kad pašalintumėte visus žemės likučius. Nulupinėti odelės nereikia.
- Pjovimas: Nupjaukite ridiko viršūnėlę (apie 2–3 cm) – ji pasitarnaus kaip „dangtelis“.
- Išskaptavimas: Atsargiai, naudodami aštrų peiliuką ar šaukštelį, išskaptuokite ridiko vidų, suformuodami duobutę. Svarbu nepradurti sienelių ir dugno – palikite apie 1,5–2 cm storio sieneles.
- Medaus įdėjimas: Į suformuotą duobutę įdėkite 1–2 šaukštus natūralaus medaus (geriausia – liepų ar grikių, nes jie taip pat naudingi peršalus). Svarbu: nepripildykite ridiko iki pat viršaus. Būtina palikti vietos, nes ridikas išskirs sultis, kurios susimaišys su medumi ir tūris padidės.
- Brandininimas: Uždenkite ridiką nupjauta viršūnėle. Kad daržovė stabiliai stovėtų, galite ją įstatyti į stiklinę ar dubenėlį. Palikite kambario temperatūroje (ne šaldytuve!) tamsesnėje vietoje mažiausiai 4–6 valandoms, o geriausia – per naktį.
Ryte rasite pilną ridiką skysto, aromatingo sirupo. Tai ir yra jūsų vaistas. Išgėrus sirupą, į tą patį ridiką galima vėl įdėti šiek tiek medaus, tačiau po 2–3 kartų ridikas paprastai „išsikvepia“ ir suglemba, tad reikės imti naują daržovę.
Greitasis būdas: Ridikas kubeliais
Jei neturite laiko laukti per naktį arba norite pagaminti didesnį kiekį vaisto visai šeimai, šis metodas yra efektyvesnis, nes sultys išsiskiria greičiau dėl didesnio sąlyčio ploto su medumi.
Kaip paruošti:
- Nuplaukite ir nulupkite juodąjį ridiką (šiuo atveju odelę rekomenduojama pašalinti).
- Supjaustykite daržovę nedideliais kubeliais arba sutarkuokite stambia tarka.
- Sudėkite susmulkintą ridiką į stiklainį ar keraminį indą.
- Užpilkite medumi (santykiu maždaug 1 dalis medaus ir 3 dalys ridiko).
- Išmaišykite, uždenkite (galima tiesiog marle ar dangteliu) ir palikite šiltai 2–4 valandoms.
- Atsiradusį skystį nukoškite arba vartokite tiesiai iš indo, palikdami ridiko gabalėlius toliau mirkti.
Alternatyva alergiškiems: Ridikas su cukrumi
Nors medus sustiprina ridiko poveikį, ne visi gali jį vartoti. Žmonėms, alergiškiems bičių produktams, arba labai mažiems vaikams (kuriems medus nerekomenduojamas dėl botulizmo rizikos ar alergijos), puikiai tinka ir paprastas cukrus.
Procesas analogiškas greitajam būdui: supjaustytą ridiką gausiai apibarstykite cukrumi. Cukrus, veikdamas osmosinio slėgio principu, taip pat efektyviai ištraukia sultis iš daržovės. Norėdami sveikesnės alternatyvos, vietoj baltojo cukraus galite naudoti rudąjį cukrų arba natūralius sirupus (pvz., agavų), tačiau klasikinis cukrus dažniausiai užtikrina geriausią sulčių išsiskyrimą.
Vartojimas ir dozavimas: kaip nepakenkti?
Nors tai natūralus produktas, juodojo ridiko sultys yra labai koncentruotos ir biologiškai aktyvios, todėl jas vartoti reikia saikingai, tarsi vaistą, o ne kaip gėrimą.
Suaugusiems: Rekomenduojama gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną. Geriausia vartoti po valgio arba tarp valgių, kad aštrus skystis nedirgintų tuščio skrandžio gleivinės.
Vaikams: Vaikams šis vaistas dažniausiai duodamas nuo 2–3 metų amžiaus (dėl medaus ir eterinių aliejų poveikio). Dozė turėtų būti mažesnė – po 1 arbatinį šaukštelį 2–3 kartus per dieną. Jei vaikas atsisako gerti dėl aštraus skonio, pradėkite nuo kelių lašų, po truputį didindami kiekį, arba įmaišykite sirupą į šiltą (ne karštą!) arbatą.
Gydymo kursas paprastai trunka tol, kol išnyksta varginantis kosulys, tačiau nerekomenduojama ridiko sulčių vartoti ilgiau nei 3–4 savaites be pertraukos, kad neapsunkintumėte virškinimo sistemos.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galima ridiko sultis gerti nėštumo metu?
Su juoduoju ridiku nėštumo metu reikia elgtis atsargiai. Eteriniai aliejai ir aktyviosios medžiagos gali didinti gimdos tonusą. Nors nedidelis kiekis peršalimo metu gali būti saugus, prieš vartojant būtina pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju. Žindymo laikotarpiu taip pat reikia stebėti kūdikio reakciją, nes ridikas gali pakeisti motinos pieno skonį.
Kiek laiko galioja paruoštas sirupas?
Kadangi tai produktas be konservantų, geriausia jį suvartoti per 24 valandas (jei laikoma kambario temperatūroje) arba per 2–3 dienas (jei laikoma šaldytuve). Visgi, veiksmingiausias yra šviežiai išsiskyręs sirupas, todėl geriau gaminti mažesnėmis porcijomis kasdien.
Ką daryti su likusiu ridiko minkštimu?
Jei gaminote sirupą „kubelių“ metodu, likęs ridikas tampa sausas ir beskonis, nes atidavė visas sultis, todėl jį geriausia išmesti. Jei naudojote „puodynės“ metodą, ridiko sienelės dar kurį laiką išlieka sultingos, bet po kelių užpylimų medumi jas taip pat tenka išmesti.
Ar šis vaistas tinka esant sausam kosuliui?
Taip, ridiko ir medaus sirupas ypač tinka esant sausam, dirginančiam kosuliui, nes jis skystina gleives ir padeda joms pasišalinti (skatina atsikosėjimą), taip pat ramina sudirgusią gerklę.
Kada geriau susilaikyti: kontraindikacijos
Nors juodasis ridikas yra puiki priemonė, jis tinka ne visiems. Dėl savo agresyvios cheminės sudėties, jis gali sudirginti tam tikrus organus. Šio vaisto reikėtų vengti arba vartoti labai atsargiai, jei:
- Sergate skrandžio ligomis: Turint padidėjusį rūgštingumą, gastritą, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą, ridiko aštrumas gali sukelti paūmėjimą ir skausmą.
- Turite problemų su inkstais ar kepenimis: Ūminio uždegimo metu (pvz., sergant glomerulonefritu) ridiko vartoti negalima.
- Yra širdies sutrikimų: Žmonėms, neseniai patyrusiems infarktą ar kenčiantiems nuo stenokardijos, didelis eterinių aliejų kiekis gali būti nepageidaujamas.
- Esate alergiški: Alergija kryžmažiedžiams augalams yra reta, bet galima. Taip pat, kaip minėta, svarbu atkreipti dėmesį į alergiją medui.
Kaip teisingai išsirinkti ir laikyti ridikus žiemą
Norint paruošti kokybišką vaistą, labai svarbu pasirinkti tinkamą žaliavą. Parduotuvėje ar turguje ieškokite vidutinio dydžio ridikų. Per dideli ridikai dažnai būna peraugę, jų vidus gali būti porėtas, sausas ar net tuščiaviduris („kamštinis”), o tokiame ridike sulčių bus labai mažai. Maži ridikai gali būti dar nesukaupę visų naudingųjų medžiagų.
Geras ridikas turi būti:
- Kietas: Paspaudus neturi likti įdubimų, jis turi jaustis sunkus savo dydžiui.
- Lygia odele: Venkite daržovių su giliais įtrūkimais, pelėsio žymėmis ar minkštomis dėmėmis.
- Su „uodegėle”: Ilga, nenudžiūvusi šaknelė rodo, kad daržovė yra šviežesnė ir geriau išsilaikiusi.
Parsinešus namo, jei neketinate ridiko naudoti iškart, laikykite jį vėsioje vietoje. Geriausia – šaldytuvo daržovių skyriuje, įdėtą į popierinį maišelį arba perforuotą plastikinį maišelį, kad daržovė „kvėpuotų“, bet neišdžiūtų. Tinkamai laikomi juodieji ridikai savo gydomąsias savybes gali išlaikyti visą žiemą, iki pat pavasario, todėl tai yra vienas patikimiausių vaistų, kurį visada verta turėti savo namų vaistinėlėje – tiksliau, šaldytuve.
