Atvėsus orams ar aplinkoje padaugėjus virusinių susirgimų, daugelis mūsų skubame į vaistines ar prekybos centrus ieškoti stebuklingų priemonių, galinčių akimirksniu sustiprinti organizmo gynybines funkcijas. Imunitetas dažnai įsivaizduojamas kaip raumuo, kurį galima „užpumpuoti“ suvalgius saują vitaminų ar išgėrus imbiero arbatos, tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė. Imuninė sistema yra painus ląstelių, audinių ir organų tinklas, kuris veikia nuolat, o ne tik tada, kai pajuntame pirmuosius peršalimo simptomus. Deja, populiariojoje kultūroje ir reklamoje paplitę mitai dažnai klaidina žmones, skatindami imtis veiksmų, kurie ne tik neduoda naudos, bet ilgainiui gali net pakenkti natūraliam organizmo atsparumui. Norint išsaugoti sveikatą, būtina suprasti, kurios populiarios praktikos yra klaidingos.
1. Aklas pasitikėjimas maisto papildais ignoruojant mitybą
Viena dažniausių ir brangiausiai kainuojančių klaidų yra įsitikinimas, kad sintetiniai vitaminai gali visiškai kompensuoti prastą mitybą. Žmonės dažnai vartoja multivitaminų kompleksus tikėdamiesi, kad tai apsaugos nuo ligų, net jei jų kasdienis racionas susideda iš perdirbto maisto, cukraus ir pusgaminių. Tiesa ta, kad organizmas maistines medžiagas geriausiai įsisavina iš natūralaus maisto. Sintetiniai vitaminai dažnai pasižymi prastesniu biologiniu prieinamumu, o jų perteklius tiesiog pašalinamas iš organizmo arba, tam tikrais atvejais, gali sukelti toksinį poveikį.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į šiuos aspektus:
- Sinergija: Maiste esantys vitaminai ir mineralai veikia kartu su fitocheminėmis medžiagomis, kurios padeda organizmui juos įsisavinti. Pavyzdžiui, vitamino C poveikis yra stipresnis valgant apelsiną nei geriant tabletę, nes vaisiuje yra ir skaidulų bei flavonoidų.
- Perdozavimo rizika: Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K) kaupiasi organizme. Aklas jų vartojimas neatlikus kraujo tyrimų gali sukelti hipervitaminozę, kuri pasireiškia pykinimu, galvos skausmais ar net organų pažeidimais.
- Cukraus spąstai: Daugelis imunitetui skirtų guminukų ar sirupų sudėtyje turi didelį kiekį cukraus, kuris, paradoksalu, slopina imuninės sistemos veiklą ir skatina uždegiminius procesus.
2. Staigus ir ekstremalus grūdinimasis be pasiruošimo
Grūdinimasis, pavyzdžiui, maudynės lediniame vandenyje ar kontrastinis dušas, pastaruoju metu tapo itin madinga sveikatinimo priemone. Nors moksliškai įrodyta, kad laipsniškas pratinimasis prie šalčio gerina kraujotaką ir stiprina atsparumą ligoms, didžiausia klaida daroma tada, kai nepasiruošęs žmogus staiga patiria didelį šoką. Tai ypač pavojinga tiems, kurie jau jaučia pirmuosius ligos simptomus arba turi lėtinių širdies ir kraujagyslių sutrikimų.
Staigus šaltis sukelia didžiulį streso hormonų (kortizolio ir adrenalino) antplūdį. Jei organizmas yra nusilpęs, toks stresas ne „užkuria“ imunitetą, o jį laikinai nuslopina, atverdamas vartus infekcijoms. Grūdinimasis turi būti gyvenimo būdas, o ne vienkartinė akcija. Pradėti reikėtų nuo kūnui komfortiškos vėsesnės temperatūros, palaipsniui ją mažinant, ir tai daryti tik tada, kai jaučiatės visiškai sveiki.
3. Lėtinio streso ir miego trūkumo ignoravimas
Galite valgyti sveikiausią pasaulyje maistą ir vartoti brangiausius papildus, tačiau jei nuolat patiriate stresą ir neišsimiegate, jūsų imuninė sistema negalės funkcionuoti efektyviai. Tai yra viena iš dažniausiai ignoruojamų klaidų. Miegas yra tas laikas, kai organizmas „persikrauna“, o imuninė sistema gamina citokinus – baltymus, kurie kovoja su infekcijomis ir uždegimais.
Kai miego trūksta nuolat, organizme sumažėja natūralių ląstelių-žudikių (NK ląstelių) aktyvumas. Be to, lėtinis stresas palaiko nuolatinį aukštą kortizolio lygį. Nors trumpalaikis kortizolio padidėjimas padeda kovoti su uždegimu, ilgalaikis jo perteklius priverčia organizmą tapti „kurčiu“ jo signalams, todėl imuninė sistema nustoja reaguoti adekvačiai, o uždegiminiai procesai tampa nevaldomi. Poilsio režimas turėtų būti prioritetas Nr. 1 imuniteto stiprinimo strategijoje.
4. Žarnyno mikrobiotos nualinimas
Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 70–80 % imuninės sistemos ląstelių slypi mūsų žarnyne. Čia gyvenantys trilijonai bakterijų (mikrobiota) tiesiogiai bendrauja su imuninėmis ląstelėmis, mokydami jas atskirti savus audinius nuo svetimkūnių ir reguliuodami uždegiminį atsaką. Didžiausia klaida – manyti, kad imunitetas yra tik kvėpavimo takų reikalas.
Kas labiausiai kenkia žarnyno imunitetui?
- Antibiotikų vartojimas be rimtos priežasties: Virusinių infekcijų (tokių kaip gripas ar peršalimas) antibiotikai negydo, tačiau jie sunaikina gerąsias žarnyno bakterijas, palikdami organizmą pažeidžiamą kitoms infekcijoms.
- Skaidulų trūkumas: Gerosios bakterijos minta skaidulomis (prebiotikais), kurių gausu daržovėse, vaisiuose ir pilno grūdo produktuose. Jei mityboje dominuoja perdirbti produktai, gerosios bakterijos badauja ir nyksta.
- Perteklinė higiena: Nors rankų plovimas yra būtinas, perdėtas sterilumas ir agresyvių dezinfekcinių priemonių naudojimas buityje gali neigiamai paveikti mikrobiotos įvairovę, kuri būtina stipriam imunitetui.
5. Bandymas „padidinti“ imunitetą, kai jis turėtų būti „balansuojamas“
Pati sąvoka „imuniteto stiprinimas“ mediciniškai nėra visiškai tiksli. Jei imuninė sistema veikia per stipriai, tai gali sukelti alergijas, astmą arba autoimunines ligas (kai organizmas puola pats save). Daugelis žmonių daro klaidą vartodami imunostimuliatorius (pavyzdžiui, ežiuolės preparatus ar kitus augalinius ekstraktus) be pertraukų arba netinkamu metu.
Nuolatinis imuninės sistemos „botagavimas“ stimuliatoriais gali ją išbalansuoti. Tikslas turėtų būti ne maksimaliai aktyvi, o adekvati imuninė reakcija. Tai reiškia, kad sistema turi greitai reaguoti į virusą, bet taip pat greitai nusiraminti, kai pavojus praeina. Vietoj bandymų dirbtinai sukelti imuninį atsaką, reikėtų fokusuotis į imunomoduliaciją – organizmo gebėjimą pačiam reguliuoti savo gynybą, ką geriausiai užtikrina sveikas gyvenimo būdas, o ne tabletės.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar didelės vitamino C dozės padeda greičiau pasveikti?
Moksliniai tyrimai rodo, kad vitamino C vartojimas jau susirgus peršalimu neturi didelės įtakos ligos eigai daugumai žmonių. Jis gali šiek tiek sutrumpinti ligos trukmę, jei buvo vartojamas profilaktiškai nuolat, tačiau „smūginės“ dozės ligos metu dažniau sukelia skrandžio dirginimą nei stebuklingą pagijimą.
Ar galima sportuoti jaučiant peršalimo simptomus?
Galioja „kaklo taisyklė“. Jei simptomai yra virš kaklo (sloga, lengvas gerklės skausmas, čiaudulys) – lengva mankšta gali būti naudinga. Jei simptomai žemiau kaklo (kosulys, krūtinės spaudimas, raumenų skausmai) arba karščiuojate – sportuoti griežtai draudžiama, nes tai gali sukelti komplikacijas, įskaitant širdies raumens uždegimą.
Kiek laiko reikia vartoti probiotikus, kad sustiprėtų imunitetas?
Mikrobiotos atkūrimas yra ilgas procesas. Nors probiotikų papildai gali būti naudingi po antibiotikų kurso, ilgalaikiam efektui pasiekti svarbiausia yra nuolatinė, skaidulomis turtinga mityba. Vienkartinis probiotikų kursas neduos ilgalaikės naudos, jei nepakeisite mitybos įpročių.
Ar vaikai turi sirgti, kad sustiprėtų jų imunitetas?
Tam tikra prasme – taip. Vaikų imuninė sistema yra „neapmokyta“. Susidūrimas su virusais ir bakterijomis (darželyje, mokykloje) padeda organizmui sukurti imuninę atmintį. Tačiau tai nereiškia, kad reikia specialiai ieškoti ligų; svarbu užtikrinti, kad vaiko organizmas turėtų resursų (poilsio, maisto medžiagų) kovoti su infekcijomis.
Ilgalaikė strategija ir sąmoningas požiūris
Sveikata nėra sprintas, tai – maratonas. Didžiausia problema, su kuria susiduria šiuolaikinis žmogus, yra noras rasti greitą sprendimą sudėtingai problemai. Imuninė sistema yra neįtikėtinai protingas mechanizmas, kuris evoliucionavo tūkstančius metų tam, kad mus apsaugotų. Dažniausiai geriausia, ką galime padaryti, tai tiesiog netrukdyti jai dirbti savo darbo: mažinti toksinį krūvį, vengti žalingų įpročių ir įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus.
Vietoj brangių „imuniteto stiprintojų“, investuokite į kokybišką maistą, patogią pagalvę geresniam miegui ir laiką gryname ore. Reguliarus, vidutinio intensyvumo judėjimas, emocinės sveikatos higiena ir subalansuota mityba yra tie paprasti, bet patys efektyviausi pamatai, ant kurių statomas stiprus imunitetas. Atsisakę lūkesčio, kad sveikata slypi piliulėje, ir prisiėmę atsakomybę už kasdienius savo pasirinkimus, sukursite natūralų ir tvarų atsparumą, kuris tarnaus jums visus metus, nepriklausomai nuo sezono.
