Šlapimo tyrimas yra vienas dažniausiai atliekamų, pigiausių, tačiau kartu ir informatyviausių laboratorinių tyrimų medicinoje. Nors daugeliui pacientų tai atrodo tik eilinė profilaktinės patikros dalis, gydytojai pabrėžia, kad šis paprastas testas veikia kaip „langas“ į bendrą organizmo būklę. Jis leidžia įvertinti ne tik inkstų bei šlapimo takų veiklą, bet ir pastebėti ankstyvuosius sisteminių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas ar kepenų sutrikimai, požymius. Deja, neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai ignoruoja nedidelius nukrypimus nuo normos, manydami, kad tai laikina arba nereikšminga, nors būtent šie rodikliai gali signalizuoti apie tyliai besivystančią patologiją. Norint suprasti savo sveikatą, būtina žinoti, ką reiškia pagrindiniai tyrimo parametrai ir kodėl gydytojai į juos žiūri taip atidžiai.
Fizinės šlapimo savybės: ką matome plika akimi?
Prieš atliekant cheminę analizę ar mikroskopinį tyrimą, laboratorijoje įvertinamos fizinės šlapimo savybės. Nors šiuolaikiniai analizatoriai tai atlieka automatiškai, spalva ir skaidrumas vis dar yra svarbūs pirminiai rodikliai.
Spalva. Normalus šlapimas turėtų būti nuo šviesiai geltonos iki gintarinės spalvos. Spalvos pokyčiai gali būti susiję su vartojamais skysčiais, maistu ar vaistais, tačiau kartais tai ligos požymis:
- Tamsiai rudas ar „alaus spalvos“ šlapimas gali rodyti kepenų problemas (pvz., hepatitą) arba didelę dehidrataciją.
- Raudonas arba rausvas atspalvis, jei nevalgėte burokėlių ar uogų, gali reikšti kraujo buvimą (hematuriją), kas yra rimtas signalas kreiptis į urologą.
- Drumstas šlapimas dažniausiai siejamas su šlapimo takų infekcija, pūliais arba dideliu druskų (kristalų) kiekiu.
Cheminis šlapimo tyrimas: juostelės paslaptys
Dažniausiai pirminis tyrimas atliekamas naudojant diagnostines juosteles, kurios reaguoja į tam tikras medžiagas šlapime. Šie rodikliai yra kritiškai svarbūs diagnozuojant ligas ankstyvoje stadijoje.
Santykinis tankis (SG)
Šis rodiklis parodo inkstų gebėjimą koncentruoti šlapimą. Norma svyruoja nuo 1,010 iki 1,025. Jei tankis nuolat mažas, tai gali reikšti, kad inkstai prarado gebėjimą koncentruoti šlapimą (inkstų nepakankamumas) arba pacientas vartoja labai daug skysčių. Tuo tarpu labai didelis tankis dažniausiai rodo dehidrataciją, cukrinį diabetą (dėl cukraus kiekio šlapimas tampa „sunkesnis“) arba širdies nepakankamumą.
Šlapimo rūgštingumas (pH)
Šlapimo pH parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Nors jis priklauso nuo mitybos (augalinė mityba šarmina, mėsiška – rūgština), nuolatiniai nuokrypiai yra svarbūs formuojantis inkstų akmenims. Pavyzdžiui, rūgštinėje terpėje lengviau formuojasi uratiniai akmenys, o šarminėje – fosfatiniai. Gydytojai šį rodiklį vertina skirdami dietą ar vaistus akmenligės profilaktikai.
Baltymas šlapime (Proteinurija)
Tai vienas svarbiausių rodiklių, kurio negalima ignoruoti. Sveiko žmogaus šlapime baltymo neturėtų būti arba gali būti randami tik pėdsakai (pvz., po didelio fizinio krūvio, karščiavimo ar streso). Tačiau nuolatinis baltymo radimas rodo inkstų filtracinio barjero pažeidimą.
Baltymas šlapime gali atsirasti dėl:
- Glomerulonefrito (inkstų kamuolėlių uždegimo);
- Diabetinės nefropatijos (inkstų pažeidimo dėl cukrinio diabeto);
- Hipertenzijos sukeltų inkstų pažeidimų;
- Šlapimo takų infekcijų.
Gydytoja pabrėžia, kad net nedidelis baltymo kiekis, jei jis aptinkamas pakartotinai, reikalauja papildomų tyrimų, nes tai yra pirmasis lėtinės inkstų ligos pranašas.
Gliukozė
Gliukozės šlapime neturi būti. Inkstai veikia taip, kad visą gliukozę grąžina atgal į kraują. Jei ji atsiranda šlapime, tai dažniausiai reiškia, kad gliukozės koncentracija krauje viršijo „inkstų slenkstį“ (paprastai apie 10 mmol/l). Tai yra klasikinis nekontroliuojamo cukrinio diabeto požymis. Retesniais atvejais gliukozė šlapime atsiranda esant normaliam cukraus kiekiui krauje – tai vadinama inkstiniu diabetu, kai pažeidžiama inkstų kanalėlių funkcija.
Mikroskopinis nuosėdų tyrimas: kas slepiasi giliau?
Jei automatinis analizatorius parodo nukrypimus, arba gydytojui kyla įtarimų, atliekamas mikroskopinis šlapimo nuosėdų tyrimas. Čia laboratorijos specialistai ieško ląstelių ir darinių, kurie papasakoja apie uždegimus ar struktūrinius pakitimus.
Leukocitai
Padidėjęs leukocitų skaičius (leukociturija) yra pagrindinis šlapimo takų infekcijos (pūslės ar inkstų uždegimo) rodiklis. Norma vyrams ir moterims šiek tiek skiriasi, tačiau didelis jų kiekis beveik visada reikalauja gydymo. Jei leukocitų daug, bet bakterijų nerandama, gydytojai gali įtarti specifines infekcijas (pvz., lytiškai plintančias ligas arba tuberkuliozę).
Eritrocitai (Raudonieji kraujo kūneliai)
Eritrocitai šlapime gali būti dviejų tipų: švieži (nepakitę) ir išplauti (pakitę). Tai padeda gydytojui nustatyti kraujavimo šaltinį:
- Nepakitę eritrocitai dažniausiai ateina iš apatinių šlapimo takų. Priežastys: cistitas, akmenligė judant akmeniui, šlapimo pūslės navikai ar traumos.
- Išplauti (pakitę) eritrocitai rodo, kad kraujas praėjo pro inkstų filtrą, t. y. problema yra pačiuose inkstuose (pvz., glomerulonefritas).
Svarbu žinoti, kad net keli eritrocitai regėjimo lauke, jei tai kartojasi, reikalauja urologo arba nefrologo konsultacijos, siekiant atmesti onkologinius susirgimus.
Bakterijos ir grybeliai
Sveiko žmogaus šlapimas pūslėje yra sterilus. Bakterijų atsiradimas (bakteriurija) rodo infekciją. Svarbu atskirti užteršimą (kai bakterijos patenka nuo odos neteisingai paimant mėginį) nuo tikrosios infekcijos. Jei kartu su bakterijomis randama daug leukocitų ir jaučiami simptomai (skausmas, dažnas šlapinimasis), diagnozuojamas uždegimas. Grybeliai šlapime dažniausiai atsiranda po ilgo antibiotikų vartojimo arba sergant cukriniu diabetu.
Kristalai (Druskos)
Nuosėdose dažnai randama įvairių druskų kristalų: oksalatų, uratų, fosfatų. Pavieniai kristalai nėra liga – tai gali priklausyti nuo suvalgyto maisto ar išgerto vandens kiekio. Tačiau didelis jų kiekis ir nuolatinis radimas signalizuoja apie akmenligės riziką arba jau esančius akmenis inkstuose.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Pacientams dažnai kyla klausimų, kaip teisingai pasiruošti tyrimui ir kaip interpretuoti tam tikras situacijas. Štai atsakymai į dažniausius klausimus:
Ar būtina šlapimo tyrimą atlikti nevalgius?
Griežto reikalavimo būti nevalgius bendrajam šlapimo tyrimui nėra (skirtingai nei kraujo tyrimui), tačiau rekomenduojama ryte nevartoti daug skysčių ar dažančių produktų, kad šlapimas nebūtų pernelyg praskiestas. Svarbiausia – higiena ir rytinis laikas.
Kodėl reikalaujama būtent rytinio šlapimo?
Rytinis šlapimas yra labiausiai koncentruotas. Per naktį inkstai sukaupia medžiagas, todėl rytiniame mėginyje lengviausia aptikti patologinius elementus (baltymus, bakterijas, ląsteles), kurių dieną, geriant daug vandens, galima ir nepastebėti.
Ką reiškia „vidurinė porcija“ ir kodėl ji svarbi?
Imant mėginį, pirmąją čiurkšlę reikia nuleisti į tualetą, o į indelį surinkti tik vidurinę dalį. Pirmoji porcija „nuplauna“ bakterijas ir ląsteles nuo šlaplės angos ir lytinių organų odos. Jei paimsite visą šlapimą, tyrimas gali klaidingai parodyti infekciją, kurios iš tikrųjų nėra.
Ar galima atlikti tyrimą mėnesinių metu?
Nerekomenduojama. Menstruacijų metu į šlapimą beveik neišvengiamai patenka kraujo (eritrocitų), o tai iškreipia rezultatus. Geriausia palaukti kelias dienas po mėnesinių pabaigos.
Ką daryti, jei tyrimas rodo pakitimus, bet jaučiuosi gerai?
Daugelis inkstų ligų (lėtinis inkstų nepakankamumas, ankstyvos stadijos navikai) nesukelia jokio skausmo. Jei tyrimas rodo nuokrypius, būtina jį pakartoti po savaitės ar dviejų. Jei pokyčiai išlieka – privaloma tolesnė diagnostika (echoskopija, specifiniai kraujo tyrimai).
Inkstų sveikatos stebėsena ir profilaktika
Šlapimo tyrimo rodikliai nėra tik skaičiai lape – tai tiesioginis mūsų organizmo filtravimo sistemos atspindys. Gydytojai rekomenduoja bendrąjį šlapimo tyrimą atlikti bent kartą per metus, net ir neturint jokių nusiskundimų. Vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija ar turintiems giminėje inkstų ligų atvejų, šiuos tyrimus reikėtų atlikti dažniau.
Laiku pastebėti pakitimai, tokie kaip mikroalbuminurija (labai mažas baltymo kiekis) ar mikroskopinė hematurija, leidžia sustabdyti ligą dar jai nepradėjus griauti inkstų audinio. Svarbu atsiminti, kad vienkartinis „blogas“ tyrimas dar nėra nuosprendis – tai signalas, kad organizmui reikia dėmesio. Gavus rezultatus, niekada nereikėtų užsiimti savidiagnostika ar naršyti internete ieškant baisiausių scenarijų. Tikslų atsakymą ir gydymo planą gali pateikti tik šeimos gydytojas, įvertinęs visumą: kraujo tyrimus, paciento savijautą bei gretutines ligas.
