Atšalus orams ir prasidėjus peršalimo ligų sezonui, vaistinių lentynos ima tuštėti akimirksniu. Dažnas iš mūsų, pajutęs pirmuosius gerklės perštėjimo simptomus ar tiesiog norėdamas apsisaugoti, griebiasi spalvingų buteliukų su užrašais „imunitetui stiprinti“. Tačiau medicinos ekspertai ir šeimos gydytojai vis dažniau įspėja: aklas vitaminų vartojimas ne tik gali būti nenaudingas, bet ir paploninti piniginę be jokio apčiuopiamo rezultato. Gydytojų bendruomenė pabrėžia, kad imunitetas nėra raumuo, kurį galima „užpumpuoti“ per savaitę, o sudėtinga sistema, reikalaujanti balanso, o ne dirbtinio skatinimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką iš tiesų verta turėti savo vaistinėlėje, o ką geriau palikti parduotuvės lentynoje.
Kodėl „imuniteto stiprinimas“ yra klaidinga sąvoka?
Prieš pradedant kalbėti apie konkrečius papildus, svarbu suprasti esminį principą. Gydytojai nuolat kartoja, kad imuninė sistema turi veikti balansuotu režimu. Jei imuninė sistema veikia per silpnai, mes susergame infekcinėmis ligomis. Tačiau jei ji veikia per stipriai ar agresyviai, prasideda autoimuninės ligos arba alergijos. Todėl tikslas yra ne „stiprinti“ (kas reikštų uždegiminių procesų skatinimą), o „reguliuoti“ ir palaikyti normalią funkciją.
Dauguma reklaminių šūkių apie imuniteto stiprinimą yra tiesiog rinkodaros triukai. Visgi, tam tikri mikroelementai yra statybinės medžiagos, be kurių mūsų gynybinės ląstelės negali tinkamai funkcionuoti. Štai ką apie tai sako mokslas ir medikai.
Geriausių sąrašas: kas iš tiesų veikia?
Remiantis naujausiais tyrimais ir gydytojų rekomendacijomis, tik keletas papildų turi įrodytą poveikį imuninei sistemai. Tai nereiškia, kad jie stebuklingai apsaugos nuo visų virusų, tačiau jų trūkumas organizme drastiškai padidina riziką susirgti.
1. Vitaminas D – imuninės sistemos karalius
Tai yra numeris vienas bet kurio gydytojo sąraše, ypač gyvenant Šiaurės Europoje. Vitaminas D techniškai yra ne vitaminas, o hormonas, kuris tiesiogiai veikia imuninių ląstelių aktyvumą. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys normalų vitamino D kiekį kraujyje, rečiau serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Ką svarbu žinoti:
- Dauguma Lietuvos gyventojų šaltuoju periodu turi vitamino D deficitą.
- Geriausia dozę pasirinkti atlikus kraujo tyrimą, nes perteklius gali būti toksiškas.
- Profilaktinė dozė suaugusiems dažniausiai svyruoja nuo 1000 iki 4000 TV (tarptautinių vienetų), priklausomai nuo kūno masės.
2. Cinkas – virusų blokatorius
Cinkas yra vienas iš nedaugelio elementų, kurio veikimas peršalimo metu yra moksliškai pagrįstas. Jis ne tik padeda gaminti naujas imunines ląsteles, bet ir gali trukdyti virusams daugintis organizme. Gydytojai dažnai rekomenduoja cinką vartoti ne tik profilaktiškai, bet ir jau susirgus – tai gali sutrumpinti ligos trukmę.
Rekomenduojama rinktis šias cinko formas dėl geresnio pasisavinimo:
- Cinko pikolinatas;
- Cinko bisglicinatas;
- Cinko gliukonatas (dažnas čiulpiamose tabletėse).
3. Vitaminas C – senas, bet ne visagalis
Nors vitaminas C yra populiariausias pasirinkimas, gydytojai vertina jį atsargiau. Jis neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu (kaip dažnai manoma), tačiau gali šiek tiek palengvinti simptomus ir sutrumpinti ligos laiką, jei vartojamas nuolat, o ne tik susirgus. Jis veikia kaip stiprus antioksidantas, saugantis ląsteles nuo oksidacinio streso uždegimo metu.
Kurių papildų vartoti neverta?
Gydytojai vis dažniau kalba apie tai, kad didelė dalis populiarių preparatų yra pinigų švaistymas arba suteikia tik placebo efektą. Štai keletas kategorijų, į kurias vertėtų žiūrėti kritiškai.
Multivitaminų kompleksai
Tai viena didžiausių vaistinių „apgaulių”. Nors idėja gauti viską vienoje tabletėje skamba puikiai, realybė kitokia. Multivitaminuose dažnai naudojamos pigios, prastai pasisavinamos medžiagų formos, o jų dozės yra per mažos, kad turėtų terapinį poveikį. Be to, kai kurie vitaminai slopina vienas kito pasisavinimą (pavyzdžiui, kalcis gali blokuoti geležį), todėl geriau vartoti tik tai, ko jums konkrečiai trūksta, atlikus kraujo tyrimus.
Guminukai imunitetui
Ypač populiarūs tarp vaikų ir jaunimo, tačiau gydytojai į juos žiūri skeptiškai. Didžiąją dalį guminuko sudaro cukrus, gliukozės sirupas ir dažikliai. Cukrus, kaip žinia, slopina imuninę sistemą ir skatina uždegiminius procesus. Tad vartodami saldžius vitaminus, viena ranka duodate naudos, o kita – kenkiate. Geriau rinktis kapsules, lašus ar purškalus be pridėtinio cukraus.
Ežiuolė ir kiti „stebuklingi“ žolelių ekstraktai
Nors ežiuolė (Echinacea) yra plačiai naudojama liaudies medicinoje, klinikiniai tyrimai rodo prieštaringus rezultatus. Kai kurie tyrimai nerodo jokio reikšmingo skirtumo tarp ežiuolės vartojimo ir placebo. Gydytojai pataria verčiau investuoti į kokybišką mitybą nei į brangius žolelių ekstraktus, kurių veikimas nėra galutinai įrodytas.
Žarnyno sveikata – paslėptas imuniteto raktas
Mažai kas susimąsto, kad apie 70-80% mūsų imuninių ląstelių gyvena žarnyne. Todėl gydytoja pabrėžia: jei jūsų virškinimo sistema sutrikusi, jokie sintetiniai vitaminai nepadės. Probiotikai (gerosios bakterijos) ir prebiotikai (skaidulos, kuriomis tos bakterijos minta) yra kur kas svarbesni imunitetui nei vitaminas C.
Norint palaikyti stiprų žarnyno barjerą prieš patogenus, į racioną būtina įtraukti:
- Raugintus produktus (kopūstus, agurkus, kimchi);
- Natūralų jogurtą ar kefyrą;
- Daug skaidulų turinčias daržoves ir pilno grūdo produktus.
Klaidos, kurios naikina vitaminų naudą
Net ir nusipirkus geriausius vitaminus, juos galima vartoti neteisingai. Gydytojai išskiria pagrindines klaidas, kurias daro pacientai:
- Neteisingas laikas: Vitaminą D ir kitus riebaluose tirpius vitaminus (A, E, K) būtina vartoti su riebiu maistu. Užgeriant juos tik vandeniu tuščiu skrandžiu, pasisavinimas gali būti artimas nuliui.
- Kava ir arbata: Taninai ir kofeinas blokuoja daugelio mikroelementų (ypač geležies, kalcio, cinko) pasisavinimą. Vitaminus reikėtų gerti bent valandą prieš arba po kavos pertraukėlės.
- Nereguliarus vartojimas: Imuninei sistemai reikia pastovumo. Išgėrus dvigubą dozę kartą per savaitę, efektas nebus toks pat, kaip vartojant nustatytą dozę kasdien.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Pacientai dažnai kreipiasi į gydytojus su panašiais klausimais. Štai atsakymai į pačius populiariausius:
Ar galima perdozuoti vitaminų imunitetui?
Taip, ir tai gali būti pavojinga. Vandenyje tirpūs vitaminai (kaip vitaminas C) dažniausiai pasišalina su šlapimu, tačiau per didelės dozės gali sudirginti skrandį ar inkstus. Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E) kaupiasi organizme, todėl jų perdozavimas gali sukelti toksinį poveikį kepenims ir kitiems organams.
Kada geriausia pradėti vartoti papildus prieš šaltąjį sezoną?
Geriausia pradėti rudenį, dar neprasidėjus ligų pikui. Pavyzdžiui, vitamino D lygiui atstatyti gali prireikti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, todėl pradėjus jį gerti tik susirgus, greito efekto tikėtis neverta.
Ar natūralūs vitaminai iš maisto geriau nei papildai?
Be abejonės. Organizmas evoliuciškai prisitaikęs pasisavinti medžiagas iš maisto. Tačiau gyvenant mūsų klimato zonoje gauti pakankamai vitamino D vien iš maisto ar saulės yra beveik neįmanoma, todėl šiuo atveju papildai yra būtini.
Praktinis veiksmų planas šaltajam sezonui
Apibendrinant gydytojų patarimus, nereikia bėgti į vaistinę ir pirkti visko iš eilės. Jūsų strategija turėtų būti apgalvota ir paremta faktais, o ne emocijomis. Pirmiausia, atlikite vitamino D tyrimą – tai bus geriausia investicija. Jei nustatomas trūkumas, vartokite gydytojo paskirtą dozę. Antra, savo vaistinėlėje turėkite cinko ir vitamino C, kuriuos galėtumėte pradėti vartoti pajutę pirmuosius peršalimo simptomus.
Tačiau svarbiausia – nepamirškite pagrindų, kurie nekainuoja nieko, bet veikia geriau už bet kokius papildus. Kokybiškas, bent 7–8 valandų miegas yra kritiškai svarbus, nes būtent miego metu gaminasi citokinai – baltymai, kovojantys su infekcijomis. Nuolatinis stresas ir miego trūkumas gali nualinti imuninę sistemą taip, kad jokie vitaminai nepadės. Tad prieš atidarydami piniginę papildams, pirmiausia pasirūpinkite savo poilsiu, subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu gryname ore.
