Susidūrimas su situacija, kai artimam žmogui – tėvams, seneliams ar sutuoktiniui – prireikia nuolatinės pagalbos, dažnai užklumpa netikėtai. Net jei senėjimo procesas buvo lėtas, krizinis momentas, kuomet suvokiama, jog žmogus nebegali saugiai gyventi vienas, sukelia didelį stresą ir pasimetimą. Šis laikotarpis artimiesiems būna emociškai sunkus ne tik dėl paties fakto, kad brangus žmogus gęsta, bet ir dėl biurokratinių džiunglių, kurias tenka įveikti norint užtikrinti orią senatvę. Dažnai žmonės nežino, kuo skiriasi slauga nuo globos, kur kreiptis dėl finansinės paramos ir kokie dokumentai yra būtini norint gauti vietą globos namuose ar profesionalią pagalbą į namus. Šio proceso išmanymas padeda sutaupyti brangaus laiko ir išvengti klaidų, kurios gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir artimojo sveikatą.
Pirmieji žingsniai: poreikių įvertinimas ir kreipimasis į specialistus
Prieš pradedant bet kokius oficialius veiksmus, būtina blaiviai įvertinti situaciją. Ar jūsų artimajam reikalinga tik buitinė pagalba (atnešti maisto, sutvarkyti namus), ar būtina nuolatinė medicininė priežiūra? Nuo šio atsakymo priklauso, kokiu keliu turėsite eiti.
Visas procesas prasideda nuo šeimos gydytojo. Tai yra pirmasis ir svarbiausias kontaktinis asmuo. Turite užregistruoti senyvą žmogų vizitui (arba iškviesti gydytoją į namus, jei asmuo nevaikšto) ir aiškiai išdėstyti problemas. Gydytojas įvertina sveikatos būklę ir paruošia siuntimą (forma Nr. 027/a) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (dabar funkcijos perduodamos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai) specialiesiems poreikiams nustatyti.
Svarbu žinoti, kad Lietuvoje skiriami du pagrindiniai specialiųjų poreikių lygiai, nuo kurių priklauso ir finansinės išmokos:
- Specialusis nuolatinės slaugos poreikis (anksčiau vadinta I grupe ar visiška negalia) – skiriamas asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė, visą parą trunkanti priežiūra ir kurie patys negali tenkinti savo gyvybinių poreikių.
- Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – skiriamas asmenims, kuriems nereikia nuolatinės slaugos, tačiau reikalinga kitų asmenų pagalba buityje, tvarkantis finansus ar orientuojantis aplinkoje.
Kreipimasis į savivaldybę ir socialinių paslaugų skyrių
Kai medicininė dalis pradėta tvarkyti, lygiagrečiai turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos (deklaruotos) savivaldybę arba seniūniją. Čia dirbantys socialiniai darbuotojai yra atsakingi už socialinių paslaugų poreikio nustatymą. Jums reikės užpildyti prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo.
Po prašymo pateikimo, socialinis darbuotojas privalo aplankyti senyvą žmogų jo namuose. Šio vizito tikslas – užpildyti socialinės globos poreikio vertinimo ankėtą. Vertinama viskas: ar asmuo gali pats pavalgyti, nusiprausti, judėti, ar orientuojasi laike ir erdvėje. Būkite atviri ir nebandykite pagražinti situacijos. Jei senolis prie svetimų žmonių „susikaupia” ir atrodo savarankiškesnis nei yra iš tikrųjų, artimieji privalo socialiniam darbuotojui paaiškinti realią situaciją (pvz., kad paliktas vienas pamiršta užsukti dujas ar išeina iš namų ir pasiklysta).
Pagalba į namus ar institucinė globa?
Gavus įvertinimą, savivaldybės komisija priima sprendimą, kokios paslaugos asmeniui priklauso. Dažniausiai pradedama nuo pagalbos į namus. Tai paslauga, kai socialinio darbuotojo padėjėjas lanko senjorą nustatytu grafiku (keliolika valandų per savaitę) ir padeda buityje. Tai idealus variantas, jei senjoras dar yra iš dalies savarankiškas ir kategoriškai atsisako palikti savo namus.
Tačiau, jei sveikatos būklė yra sunki (pvz., progresuojanti demencija, Alzheimerio liga ar po insulto), pagalbos į namus gali nepakakti. Tokiu atveju sprendžiama dėl ilgalaikės socialinės globos institucijoje (globos namuose). Eilės į valstybinius ar savivaldybės globos namus gali būti ilgos (nuo kelių mėnesių iki metų), todėl dokumentus reikia tvarkyti nedelsiant.
Integrali pagalba – alternatyva globos namams
Daugelyje savivaldybių teikiama integrali pagalba. Tai mobilios komandos (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas), kurios atvyksta į namus teikti kompleksinės pagalbos. Tai leidžia sunkios būklės ligoniams ilgiau išlikti namuose, gaunant profesionalią slaugą, ne tik buitinę pagalbą.
Finansinė pusė: kompensacijos ir mokėjimas už globą
Tai viena sudėtingiausių ir daugiausiai klausimų keliančių temų. Svarbu atskirti „slaugos pinigus” (tikslines kompensacijas) nuo mokėjimo už globos namus.
- Tikslinės kompensacijos: Jei asmeniui nustatomas slaugos ar priežiūros poreikis, jis iš „Sodros” (arba savivaldybės socialinės paramos skyriaus) gauna mėnesinę išmoką. Šie pinigai skirti artimiesiems samdyti pagalbą, pirkti priemones arba tiesiog kompensuoti laiko sąnaudas prižiūrint ligonį.
- Mokėjimas už globos namus: Jei nusprendžiama asmenį apgyvendinti valstybiniuose globos namuose, mokėjimo tvarka yra reglamentuota įstatymų.
- Asmuo moka 80% savo pajamų (pensijos, slaugos išmokų ir kt.).
- Likusius 20% pajamų asmuo pasilieka savo asmeninėms išlaidoms.
- Jei 80% asmens pajamų nepakanka padengti globos namų kainos (kuri gali siekti 1200–1600 Eur ir daugiau), likusią dalį dengia savivaldybė.
- Svarbu: Savivaldybė dengia skirtumą tik tuo atveju, jei asmuo neturi turto, viršijančio nustatytus normatyvus. Jei asmuo turi nekilnojamojo turto ar santaupų, viršijančių normatyvus, už globą gali tekti mokėti pilną kainą arba savivaldybė gali reikalauti padengti išlaidas iš turto realizavimo.
Teisinio veiksnumo klausimai
Kai senyvo amžiaus žmogus serga sunkiomis psichikos ligomis (pvz., pažengusi demencija) ir nebegali suvokti savo veiksmų, vien įgaliojimo tvarkyti pensiją ar turtą pas notarą neužtenka. Notaras negali patvirtinti įgaliojimo, jei mato, kad asmuo nesuvokia savo veiksmų. Tokiu atveju tenka kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (arba ribotai veiksniu) tam tikrose srityse ir globėjo paskyrimo.
Tai ilgas procesas, galintis trukti nuo 3 iki 6 mėnesių ar ilgiau. Jums reikės:
- Kreiptis į teismą su pareiškimu.
- Atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (kurią skiria teismas).
- Gauti teismo sprendimą, kuriuo paskiriamas oficialus globėjas.
Tik tapus oficialiu globėju teismo keliu, artimasis gali priimti sprendimus dėl senjoro gydymo, apgyvendinimo globos įstaigoje ir turto valdymo be paties senjoro sutikimo (nes jis to sutikimo duoti teisiškai nebegali).
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galiu gauti kompensaciją, jei slaugau tėvus pats namuose?
Tiesioginio „atlyginimo” už tėvų slaugą nėra, tačiau tėvams nustačius specialiuosius poreikius (slaugos ar priežiūros), jiems mokamos tikslinės kompensacijos. Šiuos pinigus šeima gali naudoti bendroms reikmėms. Taip pat, tam tikrais atvejais, vienas iš šeimos narių gali būti oficialiai įformintas kaip slaugytojas ar globėjas, tačiau tai dažniau susiję su darbo stažo kaupimu, o ne didelėmis pajamomis.
Kiek laiko galioja nustatyti specialieji poreikiai?
Priklausomai nuo sveikatos būklės, specialieji poreikiai gali būti nustatomi terminuotai (pvz., metams ar dvejiems) arba neterminuotai. Senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis, nepagydomomis ligomis, dažniausiai nustatoma neterminuotai.
Ar privačiuose globos namuose taip pat galima gauti savivaldybės kompensaciją?
Taip, jei savivaldybė negali pasiūlyti vietos savo pavaldumo įstaigoje, ji gali siųsti asmenį į privačius globos namus ir kompensuoti dalį kainos. Tačiau tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės biudžeto ir sutarčių su privačiomis įstaigomis. Visada būtina tai derinti su socialinės paramos skyriumi prieš pasirašant sutartį su privačiais namais.
Ką daryti, jei tėvai kategoriškai atsisako globos namų, bet namuose vieniems nesaugu?
Tai teisiškai ir etiškai sudėtinga situacija. Jei asmuo yra veiksnus, priverstinai jo apgyvendinti globos namuose negalima. Reikia bandyti tartis, pradėti nuo pagalbos į namus ar dienos centrų. Priverstinis apgyvendinimas galimas tik teismo sprendimu, pripažinus asmenį neveiksniu ir nustačius, kad palikimas namuose kelia grėsmę jo gyvybei.
Atokvėpio paslauga ir artimųjų emocinė sveikata
Rūpinimasis senstančiais artimaisiais yra maratonas, ne sprintas. Dažnai globėjai patiria „perdegimo sindromą”, kai nuolatinė įtampa, miego trūkumas ir atsakomybė sukelia depresiją ar fizinius negalavimus. Labai svarbu žinoti, kad egzistuoja laikino atokvėpio paslauga. Tai galimybė laikinai (nuo kelių parų iki mėnesio per metus) patalpinti prižiūrimą asmenį į globos įstaigą arba gauti intensyvesnę pagalbą namuose, kad nuolatiniai globėjai galėtų pailsėti, išvykti atostogų ar patys pasirūpinti savo sveikata.
Niekada nebijokite prašyti pagalbos. Kreipimasis į specialistus, psichologus ar tiesiog atviras pokalbis savitarpio pagalbos grupėse gali būti toks pat svarbus, kaip ir teisingai užpildyti dokumentai. Rūpindamiesi savo emocine būkle, jūs užtikrinate, kad galėsite kokybiškai pasirūpinti ir savo mylimu žmogumi, kai jam to labiausiai reikės. Planuokite procesus iš anksto, nepalikite visko paskutinei minutei, kai krizė jau bus ištikusi – taip išvengsite chaoso ir galėsite priimti geriausius sprendimus visai šeimai.
