Pastaraisiais metais pasaulis ir Lietuva išgyveno daugybę sukrėtimų – nuo pandemijos padarinių iki geopolitinių įtampų bei ekonominio nestabilumo. Nors gali pasirodyti, kad situacija stabilizuojasi, įvairių sričių analitikai ir ekspertai siunčia aiškią žinutę: atsipalaiduoti dar per anksti. Artimiausiu metu gyventojų laukia reikšmingi pokyčiai, kurie palies ne tik asmeninius finansus ar nekilnojamąjį turtą, bet ir kasdienius įpročius, darbo rinką bei technologinį saugumą. Šie įspėjimai nėra skirti panikai kelti, bet veikiau raginimas laiku pasiruošti būsimoms transformacijoms, kurios, tikėtina, bus ilgalaikės ir struktūrinės.
Finansinis sektorius: palūkanų normos ir mokesčių reformos
Viena opiausių temų, kurią nuolat akcentuoja ekonomistai, yra finansinė aplinka. Europos Centriniam Bankui (ECB) priimant sprendimus dėl bazinių palūkanų normų, daugelis gyventojų, turinčių būsto paskolas, jau pajuto išaugusią finansinę naštą. Nors infliacijos rodikliai rodo lėtėjimo ženklus, ekspertai įspėja, kad grįžimo į nulinių palūkanų erą artimiausiu metu tikėtis neverta. Tai reiškia, kad gyventojai turi iš naujo įvertinti savo mokumo galimybes ir, svarbiausia, atsakingiau planuoti ilgalaikius įsipareigojimus.
Be paskolų brangimo, Lietuvoje vis garsiau kalbama apie mokesčių sistemos pertvarką. Tarptautinės organizacijos ir vietos ekspertai pabrėžia, kad norint išlaikyti viešojo sektoriaus kokybę ir gynybos finansavimą, pokyčiai mokesčių sistemoje yra neišvengiami. Tai gali apimti:
- Nekilnojamojo turto mokestį: Diskusijos dėl visuotinio NT mokesčio modelio vis dar tęsiasi, tačiau tikėtina, kad mokesčių bazė plėsis, o tai tiesiogiai palies didžiąją dalį būsto savininkų.
- Taršos mokesčius: Siekiant įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus, gali brangti taršių automobilių eksploatacija bei didėti akcizai kurui.
- Individualios veiklos apmokestinimą: Planuojami pakeitimai gali suvienodinti mokesčių naštą tarp dirbančiųjų pagal darbo sutartis ir savarankiškai dirbančių asmenų.
Energetinis efektyvumas ir tvarumo reikalavimai
Energetika išlieka viena iš kritinių sričių, kurioje laukia didžiausios transformacijos. Nors energetinė nepriklausomybė iš esmės užtikrinta, dėmesys dabar krypsta į vartojimo efektyvumą ir gamybą. Gyventojams tai reiškia ne tik galimybę, bet ir būtinybę investuoti į atsinaujinančią energetiką bei būsto renovaciją. Ekspertai pastebi, kad ateityje nerenovuoti, žemos energinės klasės pastatai taps vis mažiau patrauklūs rinkoje, o jų išlaikymo kaštai drastiškai augs dėl anglies dioksido mokesčių ir brangstančių išteklių.
Valstybė ir toliau skatins saulės elektrinių įsirengimą bei nutolusius gaminančius vartotojus, tačiau keičiasi paramos mechanizmai ir elektros tinklų pralaidumo taisyklės. Vartotojai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Dinaminiai elektros planai: Vis daugiau vartotojų pereina prie su birža susietų planų. Tai reikalauja keisti vartojimo įpročius – pavyzdžiui, elektromobilį krauti ar buitinę techniką naudoti tuomet, kai elektros kaina rinkoje yra mažiausia.
- Kaupimo įrenginiai: Vien saulės elektrinės ant stogo gali nebepakakti. Ateities energetika namų ūkiuose bus neatsiejama nuo baterijų ir kaupiklių, kurie leis subalansuoti gamybą ir vartojimą.
- Renovacijos prievolė: Europos Sąjungos direktyvos numato griežtėjančius reikalavimus pastatų energiniam naudingumui, todėl senos statybos daugiabučių gyventojai gali susidurti su privalomais renovacijos sprendimais.
Darbo rinka ir dirbtinio intelekto įtaka
Technologijų srities ekspertai vieningai sutaria: dirbtinis intelektas (DI) ir automatizacija artimiausiu metu sukels revoliuciją darbo rinkoje. Tai nereiškia, kad visi neteks darbų, tačiau darbo pobūdis keisis iš esmės. Rutininės užduotys, duomenų analizė, tekstų kūrimas ir klientų aptarnavimas vis dažniau bus patikimi algoritmams. Gyventojams tai signalas, kad mokymasis visą gyvenimą (angl. lifelong learning) tampa nebe privilegija, o būtinybe išlikti konkurencingiems.
Ypač dideli pokyčiai prognozuojami šiose srityse:
- Kūrybinės industrijos: DI įrankiai jau dabar generuoja vaizdus ir tekstus, todėl specialistams teks išmokti dirbti su šiais įrankiais, o ne konkuruoti su jais.
- Programavimas ir IT: Nors programuotojų poreikis išliks, keisis jų darbo specifika – daugiau dėmesio bus skiriama architektūrai ir problemų sprendimui, o ne paprastam kodo rašymui.
- Logistika ir transportas: Automatizuotos valdymo sistemos ir savivaldis transportas ilgainiui keis vairuotojų ir sandėlio darbuotojų poreikį.
Kibernetinio saugumo grėsmės
Didėjant skaitmenizacijai, auga ir kibernetinių nusikaltimų skaičius. Saugumo ekspertai įspėja gyventojus apie naujas sukčiavimo formas, kurios tampa vis sudėtingesnės ir sunkiau atpažįstamos. Naudodami dirbtinį intelektą, sukčiai gali suklastoti artimųjų balsus, kurti įtikinamus vaizdo įrašus (angl. deepfakes) ar generuoti itin tikroviškus fišingo (duomenų viliojimo) laiškus.
Artimiausiu metu gyventojai turės tapti daug atidesni savo skaitmeninei higienai. Bankai ir institucijos diegs papildomus saugumo saugiklius, tačiau silpniausia grandimi visada išlieka žmogus. Būtina suprasti, kad asmens duomenys yra naujoji valiuta, todėl jų apsauga turi tapti prioritetu. Tai apima dviejų faktorių autentifikacijos naudojimą visur, kur tik įmanoma, bei kritišką požiūrį į bet kokius netikėtus prašymus pervesti pinigus ar atskleisti prisijungimo kodus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Atsižvelgiant į informacijos gausą ir numatomus pokyčius, pateikiame atsakymus į dažniausiai gyventojams kylančius klausimus.
Ar artimiausiu metu nukris būsto paskolų palūkanos?
Nors rinkos tikisi palūkanų mažėjimo, ekspertai prognozuoja, kad procesas bus lėtas. Staigaus grįžimo prie nulinių palūkanų normų artimiausiu metu nenumatoma, todėl rekomenduojama finansus planuoti konservatyviai, įvertinant dabartinį Euribor lygį.
Kaip geriausia apsaugoti savo santaupas nuo infliacijos?
Laikyti grynus pinigus ar lėšas einamojoje sąskaitoje – neefektyvu. Ekspertai pataria diversifikuoti investicijas: dalį lėšų skirti indėliams, obligacijoms ar akcijoms, priklausomai nuo rizikos tolerancijos. Taip pat verta investuoti į savo kvalifikacijos kėlimą, kas ilgainiui didina pajamas.
Ar verta dabar investuoti į saulės elektrinę?
Taip, nepaisant besikeičiančių elektros kainų, nuosava generacija išlieka vienu geriausių būdų užsitikrinti energetinį saugumą ir mažesnes sąskaitas ilguoju laikotarpiu. Tačiau rekomenduojama kartu svarstyti ir kaupimo įrenginių įsigijimą.
Kokie specialistai bus paklausiausi po 5 metų?
Didžiausia paklausa numatoma sveikatos priežiūros, atsinaujinančios energetikos, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto valdymo bei emocinio intelekto reikalaujančiose srityse, kurių technologijos negali visiškai pakeisti.
Kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių?
Niekada neatskleiskite savo Smart-ID, mobiliojo parašo ar bankininkystės kodų telefonu. Bankai ir policija niekada neprašo tokių duomenų. Kilus įtarimui, patys nutraukite pokalbį ir perskambinkite oficialiu įstaigos numeriu.
Praktiniai žingsniai adaptacijai prie naujos realybės
Pokyčiai, kad ir kokie bauginantys jie atrodytų iš pirmo žvilgsnio, visada atveria ir naujų galimybių. Svarbiausia – nelaukti, kol situacija privers keistis, o imtis iniciatyvos patiems. Ekspertai rekomenduoja susidaryti asmeninį veiksmų planą, kuris padėtų amortizuoti būsimus smūgius ir pasinaudoti atsiveriančiomis perspektyvomis.
Pirmasis žingsnis turėtų būti finansinės pagalvės peržiūra. Rekomenduojama turėti sukaupus sumą, lygią bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžiui. Tai suteiks psichologinį saugumą ir manevro laisvę netikėtai praradus darbą ar susidūrus su sveikatos problemomis. Taip pat svarbu peržiūrėti savo draudimo sutartis ir įsitikinti, kad jos atitinka dabartines turto vertes ir rizikas.
Antrasis žingsnis – nuolatinis kompetencijų atnaujinimas. Nesvarbu, kokioje srityje dirbate, technologinis raštingumas tampa baziniu reikalavimu. Domėjimasis dirbtinio intelekto įrankiais, kurie gali palengvinti jūsų darbą, gali tapti jūsų karjeros pranašumu. Be to, „minkštieji” įgūdžiai – bendravimas, kritinis mąstymas, lankstumas – tampa vis vertingesni automatizuotame pasaulyje.
Galiausiai, svarbu ugdyti psichologinį atsparumą. Neapibrėžtumas tampa nauja norma, todėl gebėjimas greitai adaptuotis, nepulti į paniką ir priimti racionalius sprendimus stresinėse situacijose bus vienas svarbiausių ateities įgūdžių. Sekite patikimus informacijos šaltinius, venkite emocijomis grįstų antraščių ir sprendimus priimkite remdamiesi faktais bei ilgalaike perspektyva.
