Vasara ir ankstyvas ruduo daugelį lietuvių vilioja į gamtą – pievas, pamiškes ir laukymės, kurios šiuo metų laiku džiugina spalvų bei kvapų gausa. Žolininkystė, laukinių augalų rinkimas arbatai ar prieskoniams, tampa vis populiaresniu užsiėmimu, leidžiančiu ne tik atsipalaiduoti, bet ir papildyti namų vaistinėlę natūraliomis gėrybėmis. Tačiau ši idilė slepia ir mirtiną pavojų, apie kurį daugelis net nenutuokia arba, dar blogiau, jį ignoruoja. Tarp nekaltų ramunių, kmynų ir laukinių morkų neretai stiebiasi augalas žudikas – dėmėtoji mauda. Jos išvaizda apgaulinga, o panašumas į valgomuosius skėtinius augalus yra stulbinantis, todėl klaida renkant žoleles gali kainuoti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę.
Biologinis portretas: kaip atrodo šis klastingas augalas?
Dėmėtoji mauda (lot. Conium maculatum) priklauso salierinių šeimai, kuriai taip pat priskiriami tokie visiems puikiai pažįstami augalai kaip krapai, petražolės, morkos ar kmynai. Būtent šis giminingumas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl mauda taip dažnai supainiojama su naudingais augalais. Tai dvimetis augalas, kuris pirmaisiais metais suformuoja lapų skrotelę, o antraisiais metais išaugina aukštą, neretai net 2 metrus siekiantį stiebą.
Augalas mėgsta drėgnas, azoto turtingas dirvas. Jį dažnai galima sutikti pakelėse, dykvietėse, sąvartynuose, pamiškėse, o kartais – ir apleistuose daržuose ar soduose. Mauda žydi baltais, skėtį primenančiais žiedynais, kurie vizualiai mažai skiriasi nuo kitų šios šeimos atstovų. Tačiau yra keletas esminių požymių, kurie privalo tapti pavojaus signalu kiekvienam gamtos mylėtojui.
Pagrindiniai atpažinimo požymiai
Norint išvengti mirtinos klaidos, būtina atkreipti dėmesį į šias detales:
- Stiebas: Tai bene ryškiausias skiriamasis bruožas. Dėmėtosios maudos stiebas yra tuščiaviduris, plikas (be plaukelių), melsvo atspalvio, o svarbiausia – apatinėje dalyje nusėtas raudonai violetinėmis dėmėmis. Būtent dėl šių dėmių augalas ir gavo savo pavadinimą.
- Lapai: Jie labai panašūs į petražolių ar morkų lapus – plunksniški, sudėtingi, trikampio formos. Patrynus lapą tarp pirštų, juntamas nemalonus kvapas.
- Kvapas: Tai dar vienas svarbus indikatorius. Dėmėtoji mauda skleidžia specifinį, atstumiantį kvapą, kuris dažnai lyginamas su pelių šlapimo tvaiku. Tai gamtos būdas įspėti apie pavojų, tačiau nepatyrę rinkėjai šį kvapą gali ignoruoti.
Kodėl dėmėtoji mauda tokia pavojinga?
Šio augalo toksiškumas yra legendinis. Visose augalo dalyse – šaknyse, stiebe, lapuose, žieduose ir sėklose – kaupiasi mirtini alkaloidai, iš kurių stipriausias ir pavojingiausias yra koniinas. Savo cheminiu poveikiu koniinas yra panašus į nikotiną, tačiau veikia daug stipriau ir destruktyviau.
Patekęs į organizmą, koniinas blokuoja nervinių impulsų perdavimą raumenims. Tai sukelia laipsnišką paralyžių. Pavojingiausia tai, kad nuodai veikia periferinę nervų sistemą, o žmogaus sąmonė dažniausiai išlieka šviesi iki pat pabaigos. Mirtis ištinka dėl kvėpavimo raumenų paralyžiaus – žmogus tiesiog uždūsta, negalėdamas įkvėpti, nors jo smegenys vis dar veikia.
Svarbu pabrėžti, kad nuodingas yra ne tik augalo valgymas. Ilgiau liečiant maudą, ypač jei oda pažeista ar drėgna, nuodai gali rezorbuotis ir per odą. Taip pat pavojinga, jei vaikai iš tuščiavidurių stiebų sumano pasigaminti dūdeles – toks žaidimas gali baigtis sunkia intoksikacija.
Su kuo dažniausiai painiojama mauda?
Didžiausia rizika kyla dėl to, kad dėmėtoji mauda auga tose pačiose vietose kaip ir daugelis valgomųjų augalų. Štai pagrindiniai augalai-dvyniai, kuriuos lengva supainioti:
Laukinė morka (Daucus carota)
Nors laukinė morka yra valgoma (jos šaknis), ji dažnai auga šalia maudos. Pagrindinis skirtumas – laukinės morkos stiebas yra apaugęs smulkiais plaukeliais (jis šiurkštus), o maudos – visiškai lygus. Be to, laukinės morkos žiedyno viduryje dažnai (nors ne visada) būna vienas tamsiai raudonas žiedelis, o patrinti lapai kvepia morkomis, ne pelėmis.
Paprastasis kmynas (Carum carvi)
Kmynai yra vienas populiariausių prieskonių Lietuvoje. Jų lapai panašūs į maudos, tačiau kmynų lapų skiltelės yra siauresnės. Kmynų sėklos turi specifinį, malonų aromatą, kurį visi pažįstame iš duonos gaminių, tuo tarpu maudos sėklos irgi vizualiai panašios, bet neturi to būdingo kmynų kvapo.
Krūminis builis (Anthriscus sylvestris)
Tai labai dažnas pamiškių augalas, kurio jauni lapai kartais naudojami maistui. Builio stiebas yra briaunotas ir dažniausiai plaukuotas apatinėje dalyje, neturi ryškių violetinių dėmių (nors kartais gali būti rausvas ties bambliais, bet ne taškuotas kaip maudos).
Apsinuodijimo simptomai ir eiga
Apsinuodijimo simptomai pasireiškia gana greitai – paprastai per 20–60 minučių po augalo suvartojimo. Priklausomai nuo suvalgyto kiekio ir žmogaus organizmo būklės, reakcija gali būti žaibiška. Pagrindiniai požymiai, kuriuos būtina atpažinti nedelsiant:
- Degimo pojūtis burnoje ir gerklėje;
- Gausus seilėtekis;
- Pykinimas ir vėmimas;
- Vyzdžių išsiplėtimas ir regėjimo sutrikimai;
- Galūnių tirpimas ir sunkumas (kojose jaučiamas silpnumas);
- Sutrikusi koordinacija (žmogus gali atrodyti lyg apsvaigęs nuo alkoholio);
- Sunkėjantis kvėpavimas.
Procesui progresuojant, prasideda raumenų paralyžius. Jis kyla nuo kojų aukštyn, kol pasiekia diafragmą ir tarpšonkaulinius raumenis, atsakingus už kvėpavimą.
Pirmoji pagalba: sekundės yra svarbios
Įtarus, kad žmogus (arba jūs patys) suvartojo dėmėtosios maudos, laukti simptomų pasireiškimo negalima. Veikti reikia žaibiškai:
- Nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą (tel. 112). Dispečeriui aiškiai pasakykite, kad įtariate apsinuodijimą dėmėtąja mauda (arba nežinomu augalu).
- Aktyvintoji anglis. Jei turite po ranka, duokite nukentėjusiajam didelį kiekį aktyvintosios anglies. Ji gali padėti absorbuoti dalį nuodų skrandyje, kol šie nepateko į kraujotaką. Dozė turi būti didelė (suaugusiam žmogui – 50–100 g, vaikams mažesnė).
- Vėmimo sukėlimas. Tai daryti galima tik tuo atveju, jei žmogus yra sąmoningas ir tik gavus medikų rekomendaciją telefonu. Jei žmogus praranda sąmonę, vėmimo sukelti negalima dėl užspringimo pavojaus.
- Kvėpavimo stebėjimas. Jei nukentėjusysis nustoja kvėpuoti, nedelsiant pradėkite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus, kol atvyks medikai. Tai kritinis momentas, nes koniinas žudo būtent per kvėpavimo funkcijos sustabdymą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Atsakome į populiariausius klausimus, kylančius žmonėms, besidomintiems laukiniais augalais ir jų pavojais.
Ar džiovinant dėmėtąją maudą nuodai išnyksta?
Ne, tai yra labai pavojingas mitas. Nors džiovinimo metu dalis toksinų gali suirti, didžioji dalis alkaloidų, įskaitant koniiną, išlieka stabilūs. Džiovinta mauda, patekusi į arbatos mišinį, yra tokia pat mirtina kaip ir šviežia.
Ar gyvūnai jaučia šį augalą ir jo vengia?
Dauguma laukinių gyvūnų instinktyviai vengia maudos dėl jos kvapo. Tačiau naminiai gyvuliai (karvės, arkliai, avys) kartais apsinuodija, ypač pavasarį, kai žolės dar mažai, arba jei mauda patenka į šieną. Džiovintame šiene specifinis kvapas susilpnėja, todėl gyvuliai gali neatskirti nuodingo augalo.
Kiek augalo reikia suvalgyti, kad apsinuodijimas būtų mirtinas?
Mirtina dozė yra labai maža. Manoma, kad suaugusiam žmogui mirtina dozė gali būti vos 6–8 švieži lapai arba nedidelis kiekis sėklų, šaknų. Vaikams mirtina dozė yra dar mažesnė. Koniinas yra ypač toksiškas – vos 0,15–0,2 gramo gryno koniino yra mirtina dozė.
Ar galima apsinuodyti tiesiog būnant šalia augalo?
Tiesiog stovint šalia augalo neapsinuodysite. Tačiau intensyviai ravint didelius maudos plotus be pirštinių, ypač karštą dieną, gali pasireikšti lengvi intoksikacijos simptomai (galvos skausmas, pykinimas) dėl lakiųjų medžiagų ir kontakto su oda.
Saugaus elgesio gamtoje taisyklės
Geriausias būdas apsisaugoti – vadovautis auksine žolininkų taisykle: niekada nerinkite, nelieskite ir nevalgykite augalo, jei nesate 100% tikri dėl jo rūšies. Abejonė – tai ženklas sustoti. Šiais laikais populiarios mobiliosios programėlės augalams atpažinti dažnai klysta, ypač skirdamos salierinių šeimos augalus, todėl aklai jomis pasitikėti negalima.
Jei mėgstate rinkti kmynus ar laukines morkas, visada atidžiai apžiūrėkite kiekvieną augalą. Maudos „maskuotė” yra tobula tik iš pirmo žvilgsnio. Atidus žvilgsnis į dėmėtą, lygų stiebą ir uoslės testas gali išgelbėti gyvybę. Taip pat mokykite vaikus, kad gamtoje negalima į burną dėti jokių augalų, uogų ar šaknų nepasitarus su suaugusiaisiais. Gamtos pažinimas turi eiti ranka rankon su atsargumu ir pagarba joje glūdintiems pavojams.
