Sprendimas vykti dirbti į Vokietiją slaugytoja ar senelių prižiūrėtoja dažnai priimamas ne tik dėl finansinių motyvų, bet ir dėl noro išbandyti save kitoje aplinkoje. Tačiau didžiausia kliūtis, su kuria susiduria daugelis moterų ir vyrų iš Lietuvos, yra kalbos barjeras. Vokiečių kalba yra sudėtinga, o jos mokymasis reikalauja laiko ir pastangų, kurių kartais tiesiog nėra. Būtent todėl darbo pasiūlymai rusakalbėse šeimose tampa itin paklausūs ir dažnai laikomi „auksiniu bilietu“ pradedančiosioms slaugėms. Visgi, darbas tokioje šeimoje turi savo specifinį koloritą, nerašytas taisykles ir emocinį krūvį, kuris kardinaliai skiriasi nuo darbo tradicinėje vokiečių šeimoje. Tai nėra tik kalbos klausimas – tai visiškai kitokia kultūrinė ir buitinė patirtis, kurią verta išanalizuoti dar prieš kraunantis lagaminus.
Kas sudaro rusakalbių šeimų bendruomenę Vokietijoje?
Norint suprasti, kur važiuojate dirbti, būtina suvokti, kas yra jūsų potencialūs darbdaviai. Dažnas klaidingai mano, kad tai tik neseniai atvykę imigrantai. Iš tikrųjų, didžioji dalis rusakalbių senjorų Vokietijoje priklauso vadinamajai „Spätaussiedler“ (vėlyvųjų persikėlėlių) grupei. Tai etniniai vokiečiai, kurie gyveno buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje (Rusijoje, Kazachstane, Ukrainoje) ir po 1990-ųjų masiškai grįžo į istorinę tėvynę.
Šie žmonės dažnai yra išlaikę specifinį mentalitetą. Nors jie gyvena Vokietijoje jau 20 ar 30 metų, jų namuose laikas tarsi sustojęs. Čia dominuoja rusiška televizija, rusiška virtuvė ir posovietinis požiūris į tarpusavio santykius bei hierarchiją. Kita grupė – tai žydų tautybės imigrantai, atvykę pagal specialias programas. Abiem atvejais senjorai dažnai jaučiasi patogiau kalbėdami rusiškai, nes senatvėje gimtoji arba jaunystės kalba tampa dominuojanti, o vokiečių kalbos įgūdžiai dėl ligų ar demencijos gali regresuoti.
Kalbos niuansai: ar tikrai nereikia vokiečių kalbos?
Pagrindinis mitas – jei šeima rusakalbė, vokiečių kalbos nereikės visiškai. Nors kasdienis bendravimas su senoliu vyks rusiškai (arba lietuvių-rusų kalbų mišiniu, jei abi pusės tai supranta), aplinka vis tiek yra vokiška. Štai keli aspektai, kuriuos svarbu įvertinti:
- Dokumentacija ir medicina: Vaistų receptai, gydytojų išrašai ir slaugos tarnybų dokumentai bus vokiečių kalba. Jums reikės bent minimalių pagrindų, kad suprastumėte vaistų dozavimą ar skubios pagalbos instrukcijas.
- Vaikai ir anūkai: Nors senolis kalba rusiškai, jo vaikai dažnai jau yra integravęsi ir tarpusavyje kalba vokiškai. Kartais pasitaiko situacijų, kai vaikai su slauge nori bendrauti vokiškai arba angliškai, norėdami išlaikyti tam tikrą atstumą ar profesionalumą.
- Avarinės situacijos: Iškvietus greitąją pagalbą, medikai kalbės vokiškai. Gebėjimas paaiškinti situaciją bent elementariais sakiniais yra didelis privalumas ir saugumo garantas.
Buitis ir virtuvė: kotletai prieš sumuštinius
Vienas ryškiausių skirtumų tarp darbo vokiečių ir rusakalbių šeimose yra mityba. Tradiciniai vokiečiai vakarienei dažnai renkasi „Abendbrot“ – šaltus užkandžius, duoną, sūrį. Tuo tarpu rusakalbėse šeimose maisto kultas yra labai stiprus.
Čia iš slaugės dažnai tikimasi rimto gaminimo. Sriubos (barščiai, šiupininė), kotletai, balandėliai, blynai, košės – tai kasdienybė. Jei vokiečių šeimoje galite „praslysti“ su pusfabrikačiais ar paprastais makaronais, čia senjorai dažnai yra gurmanai savo tradicinės virtuvės atžvilgiu.
Ką tai reiškia slaugei?
- Daugiau laiko praleisite virtuvėje. Gaminimas bus laikomas viena iš pagrindinių jūsų pareigų, o ne tik papildomu darbu.
- Produktų pirkimas gali skirtis. Dažnai teks lankytis „Mix Markt“ ar kitose specializuotose parduotuvėse, ieškant grikių, specifinės varškės ar rusiškų saldainių.
- Griežtesnė kritika. Jei barščiai „ne tokie kaip mamos“, galite sulaukti tiesioginių pastabų. Vokiečiai dažniausiai būna mandagesni ir nutyli, jei maistas nepatinka, o rusakalbiai senjorai emocijas reiškia atviriau.
Mentalitetas ir emocinis ryšys: nuo „savos“ iki tarnaitės
Darbas rusakalbėse šeimose pasižymi dideliu emociniu intensyvumu. Čia retai būna šaltas, formalus bendravimas, koks būdingas vokiškai kultūrai. Santykiai dažnai tampa labai artimi, beveik giminšiki, tačiau tai turi dvi puses.
Iš vienos pusės, jūs galite tapti „savu žmogumi“. Jums bus siūloma valgyti kartu prie vieno stalo (vokiečių šeimose slaugės dažnai valgo atskirai), būsite vaišinama, gausite dovanų. Senjorai norės išsipasakoti, aptarti politines aktualijas (dažniausiai žiūrint rusiškus kanalus), dalintis prisiminimais apie sovietmetį.
Iš kitos pusės, ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo čia greitai išsitrina. Kadangi esate „sava“, iš jūsų gali būti tikimasi daugiau nei numatyta sutartyje:
- Darbas be aiškių pertraukų. Jei senjorui liūdna, jis gali norėti bendrauti ir vėlai vakare, ignoruodamas jūsų poilsio laiką.
- Namų ruoša. Gali būti tikimasi generalinio tvarkymo, langų valymo ar net sodo darbų, motyvuojant tuo, kad „mes juk viena šeima“.
- Tiesioginė kritika. Posovietinio auklėjimo žmonės dažnai neturi Vakarų Europai būdingo politkorektiškumo. Pastabos dėl aprangos, svorio ar darbo greičio gali būti išsakomos tiesmukai, kartais net grubiai.
Televizija ir informacinis fonas
Tai aspektas, kurio daugelis neįvertina, bet jis sudaro didelę dalį kasdienybės. Rusakalbiai senjorai Vokietijoje dažnai gyvena informaciniame burbule. Jų namuose nuolat įjungtas televizorius su rusiškais kanalais. Slaugei tai reiškia, kad ji visą dieną girdės specifinį turinį: pokalbių laidas, koncertus, žinias.
Jei jūsų politinės pažiūros skiriasi, tai gali tapti konflikto židiniu. Patyrusių slaugių patarimas – vengti politinių diskusijų. Dažnai senjorai jaučiasi vieniši ir nori tiesiog pasiginčyti, todėl neutrali pozicija yra geriausias būdas išsaugoti ramią darbo atmosferą.
Gyvenimo sąlygos: namas ar butas?
Dar vienas skirtumas – gyvenamoji vieta. Vokiečių senjorai dažnai gyvena nuosavuose namuose užmiesčiuose ar mažuose miesteliuose. Tuo tarpu „Spätaussiedler“ šeimos dažniau gyvena didmiesčių daugiabučių rajonuose.
Tai turi savo pliusų ir minusų. Gyvenimas bute reiškia mažiau ploto tvarkymui, nėra sodo darbų, o parduotuvės dažniausiai yra pasiekiamos pėsčiomis. Tačiau slaugei skirtas kambarys bute gali būti mažesnis, o privatumas – labiau ribotas nei dideliame nuosavame name, kur slaugė gali turėti visą atskirą aukštą ar priestatą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie darbą būtent rusakalbėse šeimose Vokietijoje.
Ar tiesa, kad rusakalbės šeimos moka mažiau?
Tai yra populiarus mitas. Atlyginimas dažniausiai priklauso ne nuo tautybės, o nuo paciento būklės sunkumo (Pflegegrad) ir sutarties sąlygų su agentūra. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šeimos bando derėtis tiesiogiai arba prašo papildomų paslaugų be papildomo užmokesčio, apeliuodamos į „draugiškus santykius“. Svarbu laikytis agentūros nustatytų taisyklių.
Ar man reikės gaminti maistą visai šeimai, jei senjoras gyvena su vaikais?
Pagal taisykles, jūs turite rūpintis tik pacientu ir jo aplinka. Tačiau rusakalbėse šeimose, kurios gyvena kartu (kelių kartų modelis), riba dažnai išsitrina. Gali būti tikimasi, kad pagaminsite didesnį puodą sriubos visiems. Čia svarbu iš pat pradžių nustatyti ribas, tačiau daryti tai diplomatiškai.
Kaip elgtis, jei senjoras nuolat žiūri man nepriimtinas TV laidas?
Tai yra paciento namai ir jo teisė rinktis laisvalaikį. Geriausia strategija – turėti savo ausines, planšetę ar knygą. Kai jūsų pagalba nereikalinga, mandagiai pasišalinkite į savo kambarį. Bandymas perauklėti senjorą ar perjungti kanalą sukels tik nereikalingą konfliktą.
Ar lengviau gauti darbą rusakalbėje šeimoje?
Taip, konkurencija čia kiek mažesnė tarp slaugių, kurios puikiai moka vokiškai (jos renkasi vokiečių šeimas), tačiau didelė tarp tų, kurios nemoka vokiškai. Visgi, tokių šeimų poreikis yra didelis, todėl darbo pasiūlymą gauti yra palyginti nesunku.
Pasirengimas sėkmingam bendradarbiavimui
Vykstant dirbti į rusakalbę šeimą Vokietijoje, svarbiausia yra tinkamas psichologinis nusiteikimas. Reikia suprasti, kad patekote į savotišką kultūrinį hibridą – žmonės gyvena pagal Vokietijos įstatymus, bet pagal Rytų Europos papročius. Sėkmė čia priklauso ne tiek nuo jūsų slaugos diplomų, kiek nuo gebėjimo kurti santykį, būti kantriai ir „ūkiškai“.
Tokiose šeimose labai vertinamas nuoširdumas, darbštumas ir gebėjimas skaniai gaminti. Jei sugebėsite užmegzti šiltą ryšį su senoliu, dažnai tapsite ne tik darbuotoja, bet ir patikėtine, kuriai atleidžiamos mažos klaidos. Tačiau kartu turite būti tvirta – neleiskite, kad familiarumas taptų pretekstu išnaudojimui. Aiškus darbo ir poilsio režimas yra būtinas, net jei šeimininkai kviečia vėlyvai arbatai su pyragu. Galiausiai, šis darbas yra puiki tarpinė stotelė – galimybė užsidirbti ir apsiprasti Vokietijoje, kol (jei planuojate) pramoksite vokiečių kalbos ir galėsite rinktis iš platesnio darbo pasiūlymų spektro.
