Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame energijos kainos nuolat svyruoja, o ekologinis sąmoningumas tampa ne tik mados reikalu, bet ir būtinybe, tinkamos šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų namų savininkams. Vis daugiau žmonių atsisako iškastinio kuro katilų ir gręžiasi į efektyvesnes, tvaresnes technologijas. Šilumos siurbliai per pastarąjį dešimtmetį tapo dominuojančia technologija naujos statybos ir renovuojamuose namuose Lietuvoje. Tačiau susidūrus su rinkos pasiūla, techninių parametrų gausa ir skirtingais gamintojų pažadais, paprastam vartotojui gali būti sunku susigaudyti. Norint investuoti protingai ir užsitikrinti komfortą dešimtmečiams, būtina suprasti ne tik veikimo principus, bet ir specifinius niuansus, kurie lemia sistemos efektyvumą konkrečiomis sąlygomis.
Pagrindiniai šilumos siurblių tipai: kurį pasirinkti?
Prieš gilinantis į technines charakteristikas, būtina aiškiai atskirti tris pagrindines šilumos siurblių kategorijas. Kiekviena iš jų turi savo privalumų ir yra skirta skirtingiems poreikiams bei biudžetams.
Oras-oras sistemos
Tai pati paprasčiausia ir mažiausių pradinių investicijų reikalaujanti sistema. Jos veikimo principas panašus į oro kondicionieriaus – šiluma imama iš lauko oro ir pučiama tiesiogiai į patalpas. Pagrindiniai privalumai:
- Maža kaina ir greitas montavimas (dažnai užtrunka vos vieną dieną).
- Vasarą veikia kaip oro kondicionierius, vėsindamas patalpas.
- Efektyviai valo orą, jei turi integruotus filtrus.
Tačiau ekspertai pabrėžia, kad ši sistema geriausiai tinka atviro išplanavimo būstams, sodo nameliams arba kaip papildomas šildymo šaltinis šalia jau esamos sistemos. Ji negali paruošti karšto vandens buitiniams poreikiams, o šilumos pasiskirstymas tarp atskirų kambarių gali būti netolygus.
Oras-vanduo sistemos
Tai populiariausias pasirinkimas Lietuvoje gyvenamiesiems namams. Ši sistema šilumą iš lauko oro perduoda į vandeninę šildymo sistemą – grindinį šildymą arba radiatorius, taip pat ruošia karštą vandenį. Rinkoje dominuoja du potipiai:
- Split (atskiras) tipas: sistema susideda iš lauko ir vidaus blokų, sujungtų freono vamzdeliais. Tai populiarus pasirinkimas, nes vandens sistema yra viduje ir nėra rizikos, kad ji užšals dingus elektrai.
- Monoblokas: visa įranga sumontuota viename lauko bloke, o į namą atvedami tik vandens vamzdžiai. Tai taupo vietą katilinėje ir dažnai pasižymi tylesniu veikimu bei paprastesniu montavimu (nereikia freono darbų), tačiau reikalauja apsaugos nuo užšalimo.
Geoterminis šildymas (Gruntas-vanduo)
Tai stabiliausia ir efektyviausia sistema, kurios veikimas mažiausiai priklauso nuo lauko oro temperatūros. Šiluma imama iš žemės gelmių per vertikalius gręžinius arba horizontalų kolektorių. Nors pradinė investicija yra didžiausia dėl žemės darbų, eksploatacinės išlaidos yra mažiausios, o įrangos ilgaamžiškumas – didžiausias. Tai idealus variantas didesnio ploto namams, kur ilgalaikė grąža yra prioritetas.
Svarbiausi techniniai parametrai: neapsigaukite skaičiuose
Renkantis įrenginį, daugelis pirkėjų žiūri tik į kainą ir galią, tačiau ekspertai pataria atkreipti dėmesį į efektyvumo rodiklius, kurie parodo realias būsimas išlaidas.
Vienas dažniausiai minimų rodiklių yra COP (Naudingumo koeficientas). Jis parodo, kiek šilumos pagaminama sunaudojus vieną kilovatvalandę elektros energijos tam tikru momentu. Pavyzdžiui, jei COP yra 4, tai reiškia, kad sunaudojus 1 kW elektros, gaunama 4 kW šilumos. Tačiau COP matuojamas esant specifinėms laboratorinėms sąlygoms (dažniausiai +7°C lauko temperatūrai), todėl jis neatskleidžia viso vaizdo.
Kur kas svarbesnis rodiklis yra SCOP (Sezoninis naudingumo koeficientas). Jis įvertina siurblio efektyvumą per visą šildymo sezoną, atsižvelgiant į klimato zoną. Lietuva priklauso šaltesnei klimato zonai, todėl visada reikalaukite, kad pardavėjas nurodytų SCOP rodiklį būtent mūsų regionui. Aukštesnis SCOP reiškia mažesnes sąskaitas už elektrą visą žiemą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į įrenginio galią prie žemų temperatūrų. Daugelis pigesnių modelių praranda didelę dalį savo nominalios galios, kai lauke temperatūra nukrenta iki -15°C ar -20°C. Kokybiškas šilumos siurblys turėtų išlaikyti stabilų šildymo pajėgumą net ir esant dideliems šalčiams, nenaudodamas pernelyg daug elektrinių tenų.
Namo energinė klasė ir šildymo sistemos suderinamumas
Šilumos siurblys negali būti vertinamas atskirai nuo paties pastato. Tai, kas tinka A++ klasės namui, gali būti katastrofiškas pasirinkimas senos statybos, prastai apšiltintam būstui.
Renovuojami ir senos statybos namai
Senuose namuose dažniausiai įrengta radiatorinė šildymo sistema. Standartiniai šilumos siurbliai efektyviausiai dirba ruošdami žemos temperatūros vandenį (35-45°C), kas idealiai tinka grindiniam šildymui. Radiatoriams dažnai reikia 55-65°C ar karštesnio vandens. Todėl seniems namams būtina rinktis aukštos temperatūros šilumos siurblius arba hibridines sistemas, kurios gali efektyviai pasiekti reikiamą temperatūrą. Bandymas pritaikyti standartinį žemos temperatūros siurblį prie senų ketaus radiatorių lems didžiules elektros sąnaudas ir šaltus namus.
Naujos statybos (A+ ir A++) namai
Šiuolaikiniuose namuose šilumos poreikis yra itin mažas. Čia didžiausia klaida – per galingo siurblio parinkimas. Jei įrenginys bus per galingas, jis nuolat „cikluos” (įsijungs ir išsijungs), kas trumpina kompresoriaus tarnavimo laiką ir didina elektros sąnaudas. Naujiems namams tikslus šilumos poreikio skaičiavimas yra kritiškai svarbus, kad įranga dirbtų tolygiai ir efektyviai.
Integruotas karšto vandens ruošimas
Šilumos siurbliai gali turėti integruotą karšto vandens talpą (dažnai vadinamą „šaldytuvu”) arba būti jungiami prie atskiro boilerio. Integruoti modeliai yra estetiškesni, užima mažiau vietos (apie 60×60 cm plotą) ir yra puikus pasirinkimas standartinei 3-5 asmenų šeimai. Jų talpa dažniausiai siekia 180–230 litrų.
Jei jūsų šeima didelė arba turite didelę vonią, kuriai pripildyti reikia daug karšto vandens vienu metu, geriau rinktis sistemą su atskiru, didesnės talpos (300 l ar daugiau) vandens šildytuvu. Svarbu paminėti, kad šilumos siurbliams skirti boileriai turi turėti padidinto ploto gyvatuką (šilumokaitį), kad vanduo būtų sušildomas greitai ir efektyviai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Renkantis šilumos siurblį kyla daugybė praktinių klausimų. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių, į kuriuos atsako šios srities specialistai.
- Ar šilumos siurblys veiks esant -25°C šalčiui?
Taip, šiuolaikiniai, mūsų klimatui pritaikyti šilumos siurbliai veikia ir prie -25°C ar net -30°C. Esant ekstremaliems šalčiams, įrenginys gali pasitelkti integruotą elektrinį šildytuvą (teną), kad kompensuotų šilumos trūkumą, tačiau tai būna tik kelios dienos per metus ir bendram sezono efektyvumui didelės įtakos neturi. - Kiek elektros sunaudoja šilumos siurblys?
Tai priklauso nuo namo ploto, šiluminės varžos ir vartojimo įpročių. Vidutiniškai, gerai apšiltintam 100-120 kv. m. namui šildymo ir karšto vandens ruošimo sąnaudos šalčiausiais mėnesiais gali siekti 40–80 eurų, tačiau tikslūs skaičiai visada yra individualūs. - Ar lauko blokas kelia daug triukšmo?
Triukšmo lygis yra svarbus parametras. Kokybiški įrenginiai veikia gana tyliai (apie 35-45 dB kelių metrų atstumu), kas prilygsta tyliam pokalbiui ar šaldytuvo veikimui. Tačiau pigesni modeliai gali būti triukšmingesni, todėl svarbu atsakingai parinkti montavimo vietą, kad ji netrukdytų nei jums, nei kaimynams. - Kokia yra šilumos siurblio tarnavimo trukmė?
Tinkamai prižiūrimas šilumos siurblys oras-vanduo tarnauja apie 15–20 metų. Geoterminių sistemų tarnavimo laikas yra ilgesnis – iki 25 metų ir daugiau, o patys gręžiniai gali tarnauti ir 50 metų.
Didžiausios klaidos montuojant ir eksploatuojant
Net ir pats brangiausias bei technologiškai pažangiausias šilumos siurblys nuvils, jei bus netinkamai sumontuotas arba eksploatuojamas. Viena dažniausių problemų – netinkama lauko bloko vieta. Montuojant jį ant sienos be kokybiškų antivibracinių padų, vibracija gali persiduoti į namo konstrukcijas ir sukelti nemalonų gaudesį viduje. Ekspertai rekomenduoja, esant galimybei, lauko bloką statyti ant atskiro pamato šalia namo, o ne kabinti ant fasado.
Kita kritinė klaida – hidraulinio balansavimo ignoravimas. Sumontavus siurblį, būtina sureguliuoti srautus visuose šildymo žieduose. Jei srautas per mažas, siurblys negalės atiduoti pagamintos šilumos, dažnai stabdys kompresorių ir rodys klaidas. Taip pat, vartotojai dažnai pamiršta apie būtiną techninę priežiūrą. Šilumokaičių valymas, filtrų keitimas ir freono slėgio tikrinimas turėtų būti atliekamas bent kartą per metus, geriausia – prieš šildymo sezoną.
Galiausiai, svarbu paminėti ir „protingo namo” valdymą. Dažnas vartotojas bando taupyti stipriai mažindamas temperatūrą nakčiai arba išvykstant į darbą. Šilumos siurbliams, ypač veikiantiems su grindiniu šildymu (kuris turi didelę inerciją), tokia strategija dažnai yra neefektyvi. Siurblys sunaudoja daugiau energijos bandydamas greitai pakelti temperatūrą, nei tiesiog palaikydamas ją stabilią. Pastovios temperatūros palaikymas dažniausiai yra ekonomiškiausias ir komfortiškiausias sprendimas.
