Ar kada nors jautėte, kad mėnesio pabaigoje sąskaitoje lieka gerokai mažiau pinigų, nei planavote, nors atrodo, kad didelių pirkinių neatlikote? Tai – klasikinė situacija, su kuria susiduria tūkstančiai Lietuvos šeimų. Finansų ekspertai pastebi, kad augant infliacijai ir pragyvenimo išlaidoms, gebėjimas tinkamai valdyti šeimos biudžetą tampa ne tik privalumu, bet ir būtinybe. Visgi, dažnas lietuvis vis dar vadovaujasi intuicija, o ne skaičiavimais, ir daro esmines klaidas, kurios ilgainiui kainuoja tūkstančius eurų. Finansų konsultantai atkreipia dėmesį, kad problema dažniausiai slypi ne pajamų dydyje, o įsišaknijusiuose įpročiuose ir psichologiniuose spąstuose, kuriuos atpažinti be profesionalo pagalbos gali būti sudėtinga.
Pirmoji klaida: „mentalinis“ biudžeto vedimas
Viena didžiausių klaidų, kurią įvardija ekspertai, yra pasitikėjimas savo atmintimi. Daugelis žmonių teigia, kad jie „maždaug žino“, kiek išleidžia maistui, kurui ar pramogoms. Tačiau realybė dažniausiai būna kitokia. Tyrimai rodo, kad žmonės linkę savo išlaidas mintyse sumažinti apie 20–30 procentų. Tai vadinama mentaliniu apskaitos vedimu, kuris yra itin nepatikimas.
Kai išlaidos nėra fiksuojamos raštu ar specialioje programėlėje, smulkūs pirkiniai pasimiršta. Pavyzdžiui, rytinė kava degalinėje, užkandis prie kasos ar impulsyvus pirkinys internetu dažnai neįtraukiami į bendrą mėnesio vaizdą. Finansų ekspertai pabrėžia: jei norite suvaldyti pinigus, privalote pradėti nuo faktų konstatavimo. Tai reiškia bent 2–3 mėnesius kruopščiai fiksuoti kiekvieną išleistą centą.
Smulkių išlaidų efektas arba „Latte“ faktorius
Dažnai manoma, kad šeimos biudžetą sugriauna dideli pirkiniai – naujas televizorius, atostogos ar automobilio remontas. Tačiau ekspertai teigia, kad finansinį stabilumą dažniausiai „suvalgo“ kasdienės, atrodytų, nereikšmingos išlaidos. Tai vadinama „Latte faktoriumi“, tačiau lietuviškame kontekste tai gali būti bet kas – nuo bandelių kepyklėlėje iki nereikalingų prenumeratų.
Paskaičiuokime: jei kasdien pietums mieste išleidžiate papildomus 3 eurus (lyginant su maisto gaminimu namuose) ir nusiperkate kavos už 2,5 euro, per darbo dieną tai sudaro 5,5 euro. Per mėnesį tai viršija 100 eurų, o per metus – 1200 eurų. Tai suma, už kurią galima solidžiai paatostogauti arba suformuoti pradinį investicijų portfelį.
Ekspertai pataria atkreipti dėmesį į šias dažnai ignoruojamas sritis:
- Prenumeratos: Peržiūrėkite savo banko išrašus. Ar tikrai žiūrite visas tris vaizdo transliacijų platformas? Ar naudojatės sporto klubo naryste, kurią apmokate automatiškai?
- Banko mokesčiai: Neretai žmonės moka už paslaugų planus, kurie neatitinka jų poreikių, arba moka didelius komisinius už pervedimus, kurių galima išvengti.
- Maisto švaistymas: Lietuviai vis dar išmeta daug maisto. Tai tiesioginis pinigų metimas į šiukšliadėžę. Planuojant meniu savaitei, galima sutaupyti iki 20% maistui skirto biudžeto.
Emocinis pirkimas ir nuolaidų medžioklė
Lietuvos prekybos centrai yra meistriškai įvaldę rinkodaros triukus, o pirkėjai dažnai patenka į „akcijų“ spąstus. Finansų ekspertė pabrėžia, kad pirkimas tik todėl, kad prekei taikoma 40% nuolaida, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės praranda pinigus. Jei daikto jums nereikėjo, bet nusipirkote jį su nuolaida, jūs nesutaupėte – jūs išleidote pinigus.
Emocinis pirkimas dažnai pasireiškia po sunkios darbo dienos arba kaip savęs apdovanojimas. Svarbu atskirti poreikius (tai, kas būtina išgyvenimui ir normaliam funkcionavimui) nuo norų (tai, kas suteikia trumpalaikį džiaugsmą). Prieš perkant brangesnį daiktą, rekomenduojama taikyti „24 valandų taisyklę“ – palaukti parą ir pažiūrėti, ar noras pirkti išliks toks pat stiprus.
Finansinės pagalvės nebuvimas
Gyvenimas nuo atlyginimo iki atlyginimo yra rizikinga strategija. Ekspertai pastebi, kad daugelis šeimų neturi sukaupę jokio rezervo nenumatytiems atvejams. Tai reiškia, kad sugedus automobiliui, netikėtai susirgus ar praradus darbą, tenka skolintis. Skolinimasis vartojimui, ypač greitieji kreditai ar kredito kortelės su didelėmis palūkanomis, yra tiesus kelias į finansinę duobę.
Rekomenduojama finansinė pagalvė turėtų sudaryti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Tai suteikia psichologinį saugumą ir leidžia išvengti brangaus skolinimosi krizinėse situacijose. Pradėti galima ir nuo mažų žingsnių – pavyzdžiui, automatiškai pervedant 5-10% pajamų į atskirą sąskaitą vos gavus atlyginimą.
Biudžeto planavimo metodas 50/30/20
Jei nežinote, nuo ko pradėti planuoti, finansų ekspertai dažnai rekomenduoja 50/30/20 taisyklę. Tai paprastas, bet efektyvus būdas paskirstyti savo pajamas, kad jos būtų valdomos atsakingai. Šis metodas padeda išlaikyti balansą tarp dabarties poreikių ir ateities tikslų.
- 50 proc. pajamų – būtinybei: Tai yra išlaidos, be kurių negalite gyventi. Į šią kategoriją patenka būsto paskola arba nuoma, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas, vaistai ir draudimas. Jei šios išlaidos viršija 50 proc., reikia ieškoti būdų jas mažinti arba didinti pajamas.
- 30 proc. pajamų – norams: Tai pinigai, skirti jūsų gyvenimo kokybei gerinti. Čia įeina pramogos, drabužiai (kurie nėra gyvybiškai būtini), kelionės, vakarienės restoranuose, hobiai ir prenumeratos. Tai lanksčiausia biudžeto dalis, kurią lengviausia koreguoti taupant.
- 20 proc. pajamų – taupymui ir skolų grąžinimui: Ši dalis turi būti skirta finansinės pagalvės kaupimui, investavimui į pensijų fondus arba greitesniam skolų grąžinimui. Būtent šie 20 procentų kuria jūsų ilgalaikę finansinę gerovę.
Svarbu suprasti, kad šios proporcijos yra gairės. Kiekviena šeima turi jas adaptuoti pagal savo situaciją. Pavyzdžiui, auginant mažus vaikus, būtinųjų išlaidų dalis gali būti didesnė, tačiau principas išlieka tas pats – kiekvienas euras turi turėti savo paskirtį.
Klaida dėl infliacijos ir pinigų nuvertėjimo
Dar viena klaida, kurią įvardija specialistai – pinigų laikymas „kojinėje“ arba paprastoje einamojoje sąskaitoje ilgą laiką. Esant aukštai infliacijai, grynieji pinigai praranda savo perkamąją galią. Nors finansinė pagalvė turi būti lengvai pasiekiama, didesnės santaupos turėtų būti įdarbintos.
Lietuviai vis dar konservatyviai žiūri į investavimą, tačiau laikyti tūkstančius eurų sąskaitoje, kuri negeneruoja jokios grąžos, yra finansiškai nenaudinga. Ekspertai siūlo pasidomėti mažos rizikos investavimo priemonėmis, vyriausybės obligacijomis ar bent jau indėliais, kurie gali bent iš dalies kompensuoti infliacijos poveikį.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kaip pradėti planuoti biudžetą, jei niekada to nedariau?
Pradėkite nuo paprasčiausio žingsnio – vieną mėnesį rinkite visus čekius ir fiksuokite visas išlaidas (net ir pačias mažiausias). Mėnesio pabaigoje suskirstykite jas į kategorijas (maistas, kuras, pramogos). Pamatę realų vaizdą, galėsite nuspręsti, kurias eilutes reikia koreguoti.
Ar verta naudoti biudžeto planavimo programėles?
Taip, programėlės labai palengvina procesą, nes daugelis jų gali būti susietos tiesiogiai su jūsų banko sąskaita ir automatiškai kategorizuoti išlaidas. Tai sutaupo laiko ir leidžia realiuoju laiku stebėti, ar neviršijate nustatyto limito.
Kaip kalbėtis apie pinigus su antra pusė?
Finansai yra viena dažniausių porų konfliktų priežasčių. Ekspertai pataria rengti „finansinius pasimatymus“ – kartą per mėnesį ramiai aptarti bendrus tikslus, išlaidas ir ateities planus. Svarbu ne kaltinti vienas kitą dėl išlaidų, o ieškoti bendrų sprendimų ir kompromisų.
Ką daryti, jei mano pajamos labai mažos ir 20% taupymui atrodo neįmanoma?
Jei 20% atrodo nepasiekiama, pradėkite nuo 1% ar 5%. Svarbiausia yra išsiugdyti įprotį. Net ir maža suma, atidedama reguliariai, ilgainiui virsta solidžiu rezervu. Be to, peržiūrėjus išlaidas, dažnai atsiranda rezervų, kurių anksčiau nepastebėjote.
Kaip užtikrinti ilgalaikę sėkmę
Biudžeto planavimas nėra vienkartinis veiksmas, tai – nuolatinis procesas. Viena iš paslapčių, kaip neprarasti motyvacijos, yra tikslų turėjimas. Taupyti tiesiog „juodai dienai“ yra nuobodu ir demotyvuoja. Tačiau taupyti konkrečiam tikslui – pavyzdžiui, nuosavam būstui, svajonių kelionei ar finansinei laisvei – yra kur kas lengviau.
Automatizavimas yra geriausias jūsų draugas. Nustatykite periodinius mokėjimus į taupomąją sąskaitą tą pačią dieną, kai gaunate atlyginimą. Taip jūs „susimokėsite sau“ pirmiausia, o likusius pinigus galėsite leisti drąsiau, žinodami, kad ateities fondas jau papildytas. Finansų ekspertė pabrėžia: klaidos yra natūrali proceso dalis. Jei vieną mėnesį nukrypote nuo plano, tai nėra priežastis viską mesti. Svarbiausia yra analizuoti, kodėl taip įvyko, ir kitą mėnesį stengtis to išvengti. Finansinis raštingumas – tai raumuo, kurį reikia treniruoti nuolat, o rezultatai pasimato ne per dieną, bet per kelerius metus.
