Pasaulio ir Lietuvos ekonomika pastaruosius kelerius metus priminė amerikietiškuosius kalnelius, kuriuose staigius nuosmukius keitė netikėti atsigavimai, o infliacijos šuolius – griežtos centrinių bankų priemonės. Artėjant 2026 metams, daugelis tikisi stabilizacijos ir aiškesnės krypties, tačiau ekonomikos ekspertai ir analitikai įspėja, kad šie metai gali tapti lūžio tašku. Tai laikotarpis, kai paaiškės, ar po pandemijos ir geopolitinių sukrėtimų įgyvendintos reformos davė vaisių, ar pasaulis visgi žengia į ilgalaikės stagnacijos ir naujų struktūrinių problemų erą. Nors panikai pagrindo nėra, budrumas yra būtinas kaip niekada anksčiau, nes tradiciniai ekonomikos modeliai, kuriais rėmėmės dešimtmečius, pradeda rodyti savo ribotumą.
Geopolitinė fragmentacija ir prekybos karai
Viena didžiausių grėsmių, kurią ekspertai įvardija 2026 metams, yra tolesnė pasaulio ekonomikos fragmentacija. Globalizacija, kuri dešimtmečius skatino pigių prekių judėjimą ir infliacijos mažėjimą, patiria didžiulį spaudimą. Auganti įtampa tarp didžiųjų pasaulio galių – JAV, Kinijos ir Europos Sąjungos – verčia verslą persvarstyti savo tiekimo grandines. Sąvoka „friend-shoring“ (gamybos perkėlimas į draugiškas valstybes) tampa nebe teorija, o būtinybe.
Kodėl tai pavojinga 2026-aisiais? Iki šių metų daugelis ilgalaikių tiekimo sutarčių baigsis, o naujosios bus sudaromos jau pasikeitusiomis sąlygomis. Tai gali lemti:
- Kaštų augimą: Gamybos perkėlimas arčiau namų arba į politiškai stabilesnes, bet brangesnes šalis neišvengiamai padidins galutinę produkcijos kainą.
- Prekių trūkumą: Protekcionistinė politika, kai valstybės riboja tam tikrų žaliavų ar technologijų eksportą, gali sukelti specifinių komponentų deficitą.
- Rinkų užsidarymą: Eksportuojančioms šalims, tokioms kaip Lietuva, gali tapti sunkiau pasiekti tam tikras Rytų rinkas, todėl konkurencija Vakaruose taps dar aštresnė.
Centrinių bankų politika: ar pinigai vėl bus pigūs?
Daugelis gyventojų ir verslų su nerimu stebi Europos Centrinio Banko (ECB) veiksmus. Po palūkanų normų šuolio 2023–2024 metais, tikimasi, kad 2026-ieji atneš „naująją normą“. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad grįžimas prie nulinių palūkanų normų yra mažai tikėtinas, nebent įvyktų gili pasaulinė recesija.
2026 metais prognozuojama, kad EURIBOR ir kitos bazinės palūkanų normos nusistovės ties vadinamuoju „neutraliu lygiu“, kuris nebeskatina, bet ir nebestabdo ekonomikos. Visgi, pagrindinė grėsmė čia slypi skolų aptarnavimo kaštuose. Valstybės ir įmonės, kurios per pandemiją pasiskolino dideles sumas, 2026 metais gali susidurti su refinansavimo iššūkiais. Jei ekonomikos augimas bus lėtas, o palūkanos išliks vidutiniame lygyje (apie 2,5–3 proc.), tai gali sukelti nemokumo bangą silpnesniuose sektoriuose.
Infliacijos „uodega“
Nors pati infliacija 2026 metais turėtų būti suvaldyta ir priartėti prie 2 proc. tikslo, egzistuoja „antrosios bangos“ rizika. Ją gali išprovokuoti darbo užmokesčio augimas, viršijantis našumą, bei energetinių išteklių kainų svyravimai. Jei centriniai bankai per anksti atlaisvins vadžias, kainų augimas gali vėl įsibėgėti, verčiantis vėl griežtinti politiką ir taip sukeliantis ekonominį „trūkčiojimą“.
Lietuvos darbo rinkos demografinė duobė
Lietuvai 2026 metai bus ypač svarbūs dėl demografinių priežasčių. Darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimas tampa ne tik statistine eilute, bet ir realiu stabdžiu verslo plėtrai. Ekspertai įvardija darbo jėgos trūkumą kaip vieną pagrindinių grėsmių šalies konkurencingumui.
Ši problema turi kelias dimensijas:
- Senstanti visuomenė: Į pensiją išeina gausios kartos atstovai, o į darbo rinką įsilieja mažesnis jaunimo skaičius. Tai didina spaudimą socialinės apsaugos sistemai ir reikalauja didesnių mokesčių iš dirbančiųjų.
- Kvalifikacijos neatitikimas: Technologinis progresas reikalauja naujų įgūdžių, kurių švietimo sistema nespėja suteikti. 2026 m. šis atotrūkis gali tapti kritinis, stabdantis aukštos pridėtinės vertės investicijų atėjimą.
- Atlyginimų ir našumo žirklės: Dėl darbuotojų trūkumo atlyginimai kyla sparčiau nei darbo našumas. Tai mažina Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą tarptautinėse rinkose, kur kainos faktorius išlieka svarbus.
Technologinis lūžis: dirbtinis intelektas ir kibernetinis saugumas
Iki 2026 metų dirbtinis intelektas (DI) bus nebe naujovė, o integruota verslo procesų dalis. Nors tai atveria didžiules galimybes efektyvumo didinimui, tai taip pat kelia sistemines grėsmes. Viena iš jų – darbo vietų transformacija. Ekspertai prognozuoja, kad būtent 2026-aisiais pamatysime pirmuosius ryškius ženklus, kai automatizacija pradės keisti ne tik fizinį, bet ir protinį darbą dirbančius specialistus.
Kibernetinis saugumas tampa ekonominio stabilumo garantu. Didėjant skaitmenizacijai, auga ir kibernetinių atakų rizika. Valstybinės institucijos, bankai ir energetikos įmonės tampa pagrindiniais taikiniais. Sėkminga ataka prieš kritinę infrastruktūrą 2026 metais galėtų padaryti milijardinę žalą ir paralyžiuoti dalį ekonomikos. Investicijos į skaitmeninį atsparumą tampa nebe pasirinkimu, o privaloma sąnauda, mažinančia įmonių pelningumą.
Energetika ir Žaliojo kurso kaina
2026 metai yra svarbus tarpinis finišas Europos Sąjungos Žaliojo kurso tikslų įgyvendinime. Nors perėjimas prie atsinaujinančios energetikos ilgainiui mažina priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, trumpuoju laikotarpiu tai reikalauja milžiniškų investicijų į infrastruktūrą.
Ekspertai įspėja apie galimą „žaliosios infliacijos“ (angl. greenflation) efektą. Griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, CO2 mokesčiai ir būtinybė modernizuoti gamybą didina verslo kaštus. Be to, elektros tinklų pralaidumo problemos gali stabdyti naujų saulės ir vėjo parkų prijungimą, sukeliant kainų nestabilumą tam tikrais laikotarpiais. Lietuvai, siekiančiai tapti elektrą eksportuojančia šalimi, 2026-ieji parodys, ar sinchronizacija su Vakarų Europos tinklais ir vietinė generacija veikia sklandžiai, ar visgi kyla techninių trikdžių, galinčių paveikti pramonę.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Norint geriau suprasti, kaip šios makroekonominės prognozės gali paveikti asmeninius finansus ir kasdienį gyvenimą, pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie 2026-uosius metus.
Ar 2026 metais numatoma nekilnojamojo turto krizė?
Dauguma ekspertų neprognozuoja drastiškos griūties, tačiau rinkos stagnacija yra labai tikėtina. Aukštesnės nei dešimtmečio vidurkis palūkanų normos ribos pirkėjų galimybes, todėl kainų augimas turėtų sustoti arba minimaliai koreguotis. Didžiausia rizika kyla komerciniam NT sektoriui, kuriam įtaką daro nuotolinio darbo tendencijos ir e-komercija.
Kaip keisis atlyginimai 2026 metais?
Atlyginimai turėtų ir toliau augti, tačiau lėčiau nei 2022–2024 metais. Pagrindinis veiksnys bus darbo jėgos trūkumas. Specialistų, turinčių specifines, sunkiai automatizuojamas kompetencijas, pajamos augs sparčiausiai. Tuo tarpu sektoriuose, kuriuos lengva automatizuoti, atlyginimų augimas gali visiškai sustoti.
Kur geriausia investuoti artėjant 2026 metams?
Atsižvelgiant į prognozuojamą nestabilumą, ekspertai rekomenduoja diversifikaciją. Vertybinių popierių rinkose patraukliai gali atrodyti įmonės, turinčios stiprų balansą ir mažą įsiskolinimą. Taip pat, obligacijos gali vėl tapti saugiu uostu, generuojančiu stabilią grąžą. Investicijos į savo kvalifikaciją ir sveikatą išlieka geriausia priemone apsisaugoti nuo ekonominių sukrėtimų.
Ar saugu laikyti santaupas bankuose?
Taip, Europos bankinė sistema yra griežtai reguliuojama ir turi aukštus kapitalo reikalavimus. Indėlių draudimas galioja sumoms iki 100 000 eurų viename banke. 2026 metais bankų palūkanos už indėlius vis dar turėtų būti patrauklios, nors galbūt ir šiek tiek mažesnės nei piko metu.
Strateginis pasiruošimas ir asmeninis atsparumas
Apžvelgus ekspertų įvardintas grėsmes 2026 metams, tampa akivaizdu, kad laukimas ir pasyvumas nėra tinkama strategija nei verslui, nei gyventojams. Ekonominė aplinka tampa vis labiau dinamiška, o tai reikalauja didesnio lankstumo. Sėkmė lydės tuos, kurie sugebės greitai adaptuotis prie besikeičiančių žaidimo taisyklių.
Verslui tai reiškia būtinybę diversifikuoti ne tik pardavimo rinkas, bet ir tiekimo šaltinius, taip pat nuolat investuoti į našumo didinimą. Automatizacija ir procesų skaitmenizacija yra vienintelis kelias išspręsti darbuotojų trūkumo problemą išlaikant konkurencingą savikainą. Taip pat svarbu kaupti finansinius rezervus, kurie leistų išgyventi trumpalaikius paklausos svyravimus ar žaliavų kainų šuolius.
Gyventojams ekspertai pataria peržiūrėti savo finansinius įsipareigojimus ir įvertinti, ar jie bus tvarūs net ir esant didesnėms palūkanoms ar laikinai praradus pajamas. „Finansinės pagalvės“ turėjimas (rekomenduojama 3–6 mėnesių išlaidų dydžio) 2026 metais bus ne prabanga, o būtinybė. Be to, nuolatinis mokymasis ir naujų įgūdžių įgijimas yra geriausias draudimas nuo darbo rinkos pokyčių, kuriuos atneš dirbtinis intelektas ir technologinė kaita. Ateitis priklauso tiems, kurie jai ruošiasi šiandien, o ne tiems, kurie tikisi, kad rytojus bus lygiai toks pat kaip vakar.
