VAISTŲ ADMINISTRAVIMAS

Vaistų administravimo tema skirta skaitytojus supažindinti su vaistų administravimo procesu ir principais teikiant ambulatorines slaugos paslaugas pacientų namuose. Šios temos metu skaitytojai bus supažindinti su:

  • Vaistų naudojimo ir apskaitos politika;
  • Bendraisiais vaistų administravimo principais;
  • Išduodamų vaistų dokumentavimu;
  • Medikamentais, kuriuos slaugytojas gali skirti savarankiškai esant ūmioms būklėms.

Vaistų administravimas yra svarbus procesas sveikatos priežiūros paslaugų teikime, nes leidžia užtikrinti teikiamų paslaugų saugą. Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas vaistų administravimo procesas, bendrosios praktikos slaugytojai turi būti gerai susipažinę su farmakologijos kursu, vaistų skyrimo ir veikimo principai, indikacijomis ir kontraindikacijomis. Deja, praktika rodo, kad nemažai slaugytojų tokių žinių stokoja, jos yra nepakankamos arba į vaistų administravimą žiūrima kaip į gydytojo-paciento-paciento artimųjų santykį. Būtent toks požiūris ir vaistų administravimo žinių stoka gali įtakoti klaida vaistų vartojime, taip pasireiškiant nepageidaujamiems įvykiams, susijusiems su vaistinių preparatų naudojimu. Vaistų administravimo klaidas gali įtakoti ne tik žinių stoka arba jų visiškas nebuvimas, bet ir kitokios priežastys (1 pav.).

1 pav. Vaistų administravimo klaidų priežastys

Šaltinis: sudaryta autoriaus

Mokslinėje literatūroje pateikiama įvairių vaistų administravimo klaidų pavyzdžių. Vaistų derinimui (sisteminis vaisto pripažinimas galiojančiu bei jo vartojimo patvirtinimas medicininėje istorijoje) priklauso paciento tuo metu vartojamų vaistų lyginimas su kitais jo vartojamais vaistais ir į šią atsakomybę reikia žvelgti griežtai, stebėti bet kokį paciento būklės pakitimą. Kartais suderinimo klaidų įvyksta dėl prastos transkripcijos, dokumentacijos klaidų, komunikacijos, slaugytojų darbo krūvio bei darbo eigos sutrikimų. Kitos administravimo spragos – tai klaidingas vaistų administravimas, per didelė ar per maža administruojamų vaistų dozė, klaidingai interpretuotas administruojamų vaistų laikas, tačiau neatitikčių priežastys iš esmės yra tos pačios. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) duomenimis, apytiksliai nuo 1 iki 2 proc. hospitalizuojamų pacientų nukenčia dėl vaistų administravimo klaidų, o pacientų hospitalizacija dėl to pailgėja nuo 4 iki 10 dienų. M. H. Lizer ir M. L. Brackbill (2007) atliktame moksliniame tyrime, kuriame buvo atsižvelgiama į vaistų tipą (skystos, kietos vaistų formos) ir vaistų dozių klaidas, pastebėta, kad vienam pacientui hospitalizacijos laikotarpiu pasitaikydavo apytiksliai 2,9 klaidos. Klaidų pasiskirstymas procentais: 48 proc. – supainioti vaistai (panaši vaistų pakuotė, pavadinimas), 31 proc. – praleistas vaistų suleidimo laikas, visai nesuleistas vaistas ar netinkama vaisto suleidimo dozė, 13 proc. – vaistai paskirti ne tuo laiku ir dubliuojasi su kitais vaistais farmakologiniu veikimu, taip mažinant gydymo efektyvumą, 8 proc. – kitos priežastys (slaugos personalo skubotumas, nuovargis, vienu metu daugiau nei vienos funkcijos atlikimas) (Naujalytė ir kt., 2019; Durham, 2019; Brady et al., 2009; Jarman et al., 2002).

Sveikatos priežiūros organizacijos, teikiančios ambulatorines slaugos paslaugos namuose, privalo vadovautis bendraisiais vaistų administravimo principais ir Lietuvoje galiojančiais teisės aktais. Vienas iš pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių preparatų laikymą, įtraukimą į apskaitą sveikatos priežiūros įstaigose yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašas, kuriame nurodyta, kad:

  • Šiuo tvarkos aprašo privalo vadovautis visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, įsigyjančios vaistus, nepriklausomai nuo to ar įstaiga turi vaistininką ar už vaistus atsakingu yra paskirtas kitas asmuo;
  • Asmens sveikatos priežiūros įstaigos vaistų gali įsigyti tik iš tų juridinių asmenų, kurios turi licenciją, suteikiančia gaminti ar užsiimti didmeninio platinimo veikla;
  • Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti užtikrintas pakankamas vaistų kiekis (ne per mažas ir ne per didelis);
  • Asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už vaistinių preparatų užsakymą, priėmimą, vaistinių preparatų pakuočių apsaugos priemonių tikrinimą, vaistinių preparatų laikymą, apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje;
  • Priimant vaistinius preparatus būtina patikrinti ar:
    • vaistinius preparatus galima identifikuoti;
    • vaistiniai preparatai buvo transportuojami tinkamomis sąlygomis;
    • vaistiniai preparatai nebuvo suteršti kitais gaminiais;
    • pervežimo metu vaistiniai preparatai nebuvo išpilti, išbarstyti;
    • gauta lydimuosiuose dokumentuose nurodyta siunta;
    • yra vaistinių preparatų siuntą patvirtinantys dokumentai, kuriuose nurodytas vaistinio preparato pavadinimas, stiprumas ir farmacinė forma, serija, kiekis, tiekėjo pavadinimas ir adresas;
    • priimtinas vaistinių preparatų tinkamumo terminas;
    • vaistiniai preparatai registruoti ar kitais teisės aktais leisti vartoti Lietuvoje;
    • vaistinių preparatų ženklinimas atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus.
  • Vaistiniai preparatai laikomi rakinamoje, pašaliniams asmenims neprieinamoje patalpoje, pagal vaistų gamintojo nurodytas vaistų laikymo sąlygas;
  • Vaistiniai preparatai turi būti laikomi/naudojami taip, kad būtų nepažeistas vaistinio preparato vidinės pakuotės sandarumas, turi būti matomas aiškus vaistinio preparatu ženklinimas, vaistiniai preparatai turi būti laikomi pagal vartojimo būdą ir to paties vartojimo būdo vaistai pagal farmacinę formą (vidiniai, parenteriniai, išoriniai), vaistinių preparatų laikymo vietos turi būti nuolatinės ir nekeičiamos;
  • Itin didelės rizikos vaistiniai preparatai turi būti laikomi atskirai nuo kitų vaistinių preparatų:
    • kalio chlorido infuzinis tirpalas;
    • citostatiniai / citotoksiniai vaistiniai preparatai;
    • įkvepiamieji, purškiamieji įkvepiamieji vaistiniai preparatai, išskyrus atvejus, kai dėl galimo šių grupių vaistinių preparatų supainiojimo nekyla grėsmė paciento sveikatai;
    • vaistinių preparatų grupės, kurių pakuotės yra panašios (pvz., koncentruoti tirpalai, vaistiniai preparatai kardioplegijai, anestezijai ir kt.) ir kelia didelę supainiojimo riziką;
    • kiti vaistiniai preparatai ar jų grupės asmens, atsakingo už vaistinių preparatų laikymą skyriuje, sprendimu.
  • Vaistinių preparatų laikymo vietos turi būti paženklintos etiketėmis nurodant vaistinių preparatų vartojimo būdą ir farmacinę formą. Etikečių dizainas ir jose pateikiama informacija turi būti standartizuota. Rekomenduojama naudoti skirtingų spalvų etiketes. Itin didelės rizikos vaistinių preparatų laikymo vieta turi būti pažymėta raudona etikete, kurioje būtų pateiktas įspėjimas apie galimą riziką, jei reikia, – kita informacija, reikalinga teisingai identifikuoti ir vartoti vaistinį preparatą;
  • Vaistinių preparatų išdėstymas jiems skirtoje laikymo vietoje turi būti standartizuotas: vaistinių preparatų laikymo vietos pagal vartojimo būdą ir farmacinę formą turi būti nuolatinės ir nekeičiamos, vaistiniai preparatai pagal pavadinimus ir stiprumus turi būti išdėstyti ta pačia tvarka (seka).
  • Vaistiniai preparatai turi būti laikomi atsižvelgiant į jų tinkamumo vartoti laiką (vaistiniai preparatai, kurių tinkamumo vartoti laikas baigiasi greičiau, turi būti laikomi arčiau).
  • Jeigu vaistinio preparato tinkamumo vartoti laikas po pirmojo talpyklės atidarymo, tirpinimo arba skiedimo yra trumpesnis (ši informacija pateikiama ant vaistinio preparato išorinės arba, jeigu jos nėra, vidinės pakuotės), turi būti užrašyta pradėto vartoti vaistinio preparato talpyklės atidarymo, tirpinimo, skiedimo data ir valanda bei nurodytas tinkamumo vartoti laikas (data, jeigu reikia ir valanda). Pradėtas vartoti vaistinis preparatas turi būti laikomas gamintojo nurodytomis sąlygomis (įskaitant gamintojo nurodytas laikymo sąlygas po talpyklės atidarymo, tirpinimo arba skiedimo, jeigu yra).Vaistiniams preparatams skiesti ar tirpinti turi būti patvirtintas standartinis vaistinių preparatų skiedimo algoritmas.
  • Negali būti laikomi netinkami vartoti vaistiniai preparatai, jie turi būti įtraukiami į apskaitą kaip farmacinės atliekos arba kaip grąžinti skirti vaistiniai preparatai ir perduoti į laikino saugojimo vietą.
  • Vaistinių preparatų tinkamą laikymą ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius turi patikrinti asmuo, atsakingas už vaistinių preparatų laikymą įstaigoje. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Vaistinių preparatų laikymo patikrinimų apskaitos žurnalą.

Tiek pasiruošimas vaistų administravimui įstaigoje, tiek vaistų administravimo aplinka pacientų namuose turi didžiulę įtaką vaistų administravimo saugumui. Labai svarbi detalė vaistų administravimo procese – slaugos proceso valdymas. Siekiant efektyvaus slaugos proceso, klaidų slaugoje ir vaistų administravime mažėjimo – būtina efektyvi komunikacija ir komandinis darbas. Pakankamai dažnai klaidas vaistų administravime gali įtakoti ir vaistus paskyrusio specialisto neaiški ir sunkiai įskaitoma rašysena (tai ypač dažnai pasitaiko, kai paskyrimai užpildomi ranka ant specialaus blanko, nenaudojama elektroninė sistema arba paskyrimai neatspausdinami kompiuterio pagalba). Išsprendus anksčiau minėtas problemas, daug dėmesio skyrius slaugos proceso vadybai ir kontrolei žymiai pagerėtų vaistų administravimo procesas, sumažėtų klaidų tikimybė slaugoje ir pagerėtų teikiamų ambulatorinių slaugos paslaugų kokybės vertinimas.

Vaistų administravimas – tai procesas, kurio metu slaugytojas pacientui pateikia vaistą ir kurio metu siekiama paciento apsaugos nuo nepageidaujamo įvykio.

Vaistų administravimo procesas nebūtų toks sudėtinga, jei slaugytojui, tenkanti ši užduotis, nereikėtų per dieną paslaugas teikti keliems pacientams, kurių ligos skirtingos, egzistuoja poliligotumas, naudojama nuo kelių iki kelių dešimties vaistų; pakankamai dažnai be gydytojų paskirtų vaistų slaugytojai vaisto ir savo nuožiūra įsigytus vaistus, papildus, žolinius preparatus ir tuo dar labiau apsunkina slaugytojų darbą administruojant vaistus paciento namuose.

Slaugytojo vaidmuo teikiant ambulatorines slaugos paslaugas paciento namuose ir administruojant pacientui paskiriamus vaistus yra didžiulis. Slaugytojui tenka įvertinti, ar pacientas įsigijo / jam išduoti gydytojo paskirti vaistai, ar pacientas vartoja vaistus tokius vaistus kokius jam nurodė gydytojas, ar pacientas nenaudoja gydytojo nepaskirtų vaistų, ar pacientui užtenka paskirtų vaistų ir ar jie efektyvūs ir pan. (2 pav.).

2 pav. Vaistų administravimo procesas teikiant ambulatorines slaugos paslaugas

Šaltinis: sudaryta autoriaus

Vaistus paskirti pacientui yra pacientą gydančio gydytojo kompetencija. Jam tenka atsakomybė ir įvertinti vartojamų vaistų suderinamumus. Stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje šį procesą sukontroliuoti yra lengviau, tačiau teikiant ambulatorines paslaugas – toks procesas yra apsunkintas. Visų pirma, tai įtakoja komunikacija, informacijos, požiūrio, savivaliavimas ir kt. Ambulatorinės slaugos paslaugas dažniausiai gauna daugeliu lėtinių ligų sergantys pacientai, kuriems daug metų skiriami įvairiausi medikamentai. Per tokį laikotarpį, deja, dėl neteisingos vaistų vartojimo praktikos, pacientų namuose susikaupia daug medikamentų; gydytoju išrašius naujus medikamentus, nemažai pacientų papildomai naudoja ir senuosius arba savo nuožiūra kaitalioja vartojamus vaistus. Bendrosios praktikos slaugytojas, teikiantis ambulatorines slaugos paslaugas, šiuo aspektu yra priversta nuimti nuo gydytojo naštą vertinti vaistų suderinamumą paciento namuose – slaugytojas privalo stebėti kokius vaistus pacientus naudoja, kokius vaistus gydytojas paskyrė, ar šie vaistai tarpusavyje suderinti ir ar gydytojas tiksliai informuotas apie paciento vartojamus vaistus.

Visi paciento vartojami vaistai, jų vartojimo stebėsena turi būti dokumentuojama paciento Slaugos istorijoje. Lietuvos teisės aktais nėra patvirtinta nustatytos formos Slaugos istorijos, sveikatos priežiūros organizacijos savo vidaus tvarkomos yra pasitvirtinusios tokias formas. Deja, pakankamai daug ambulatorinių slaugos paslaugas pacientų namuose teikiančių įstaigų neturi pasitvirtinusios slaugos istorijos. Vertinant įrašus apie teikiamas ambulatorinės slaugos paslaugas namuose pastebima, kad daugumoje įrašų neužsimenama apie vaistų administravimą arba kai kur randamas vienas kitas įrašas „medikamentų administravimas“. Tikslinga būtų paciento Slaugos istorijoje turėti tam skirtą dalį, kurioje būtų atžymėti paciento vartojami (ne tik paskirti, bet ir savarankiškai įsigyti) vaistai, jų vartojimo periodiškumas (ryte, vakare, per pietus, prieš valgį ar po valgio ir pan.) ir, esant poreikiui, paciento vartojamus vaistus aptarti su pacientą gydančiu gydytoju.

Vaistų administravimo procese svarbu žinoti administruojamų vaistų klasifikaciją, prireikus pažymėti vaisto tipą (kombinuotas vaistas). Vaistų registruojamame (paskyrimų) lape pažymima, ar tai vienkartinis, ar tęstinis vaistas. Dažniausiai vaistai yra administruojami per burną (t. y. oraliai). Svarbu žinoti vaistų dozę, koncentraciją preparate (pagal PSO vaistų dozės specifikuojamos miligramais), skystą vaistų formą ir (arba) tirpimą (mg/ml), vaistų pH, laikymo temperatūrą, vaistų pralaidumą (t. y. kiek vaisto organizmas pasisavina, kiek jo yra pašalinama su šlapimu ir kt.). Iš 130 oraliai administruojamų vaistų (pagal PSO vaistų sąrašą) 61 gali būti suklasifikuoti į klases (Naujalytė ir kt., 2019):

  • I klasė vaistų – labai tirpūs ir labai pralaidūs (sudaro apie 34 proc. – 21 vaistas);
  • II klasė – prastai tirpūs, labai pralaidūs (17 proc. – 10 vaistų);
  • III klasė – labai tirpūs, prastai pralaidūs (39 proc. – 24 vaistai);
  • IV klasė – prastai tirpūs ir prastai pralaidūs (10 proc. – 6 vaistai).

28 vaistai galėjo būti suklasifikuoti tik iš dalies, o likusieji 41 negalėjo būti suklasifikuoti dėl informacijos nepakankamumo (Lindenberg et al., 2004).

Vaistų grupių yra daug daugiau, tai (Naujalytė ir kt., 2019):

  • analgetikai;
  • anestetikai;
  • antibakteriniai vaistai;
  • antikonvulsantai;
  • antidepresantai;
  • priešuždegiminiai vaistai;
  • hormoniniai vaistai;
  • metaboliniai vaistai;
  • sedatyvai;
  • relaksantai ir kt.

Aukščiau paminėti vaistai yra grupuojami pagal 5 lygius (Bihari, 2020):

  • pirmasis apibūdina, kokią organų sistemą vaistas veikia;
  • antrasis apibūdina vaisto terapinį efektą;
  • trečiasis apibūdina vaisto veikimo mechanizmą;
  • ketvirtasis apibūdina chemines vaisto savybes;
  • penktasis apibūdina vaisto cheminius komponentus (iš ko vaistas sudarytas, koks jo cheminis pavadinimas).

Taip pat vaistai gali būti įvairių formų (tabletės, piliulės, milteliai), skirtingos konsistencijos (kieti, skysti), nuo to priklauso jų vartojimo būdas. Vaistų administravimas turi taisykles, kuriomis vadovaujantis siekiama sumažinti administravimo klaidų dažnį. Tradicinis vaistų administravimas remiasi penkiomis taisyklėmis (3 pav.).

3 pav. Grafinė vaistų administravimo taisyklių schema.

Šaltinis: Naujalytė ir kt., 2019

Teisingai parinktas pacientas reiškia ne tik vardo ir pavardė identifikaciją, tačiau ir gimimo data, ligos ar slaugos istorijos numeris ir panašūs duomenys. Teisingas vaistas reiškia ne tik tą vaistą, kurį paskyrė gydytojas, bet ir paciento anamnezės surinkimą apie buvusias alergijas. Teisinga vaistų dozė suprantama kaip tiksliai apskaičiuota, pacientui paskirta vaistų dozė. Administravimas suprantamas kaip teisingas vaisto vartojimas: per burną, į veną, į raumenis ir pan. Teisingas laikas turi būti suprantamas kaip gydytojo paskirtas vaisto vartojimo laikas ir nenukrypimas nuo šio laiko. Kai kuriose Vakarų šalyse ši penketo taisyklė yra papildyti ir papildomais aspektais: teisingas dokumentavimas (paciento dokumentuose nurodyta aiški, išsami ir teisinga informaciją apie pacientui administruojamus medikamentus), teisinga vaisto injekcijos vieta (jei vaistas turi būti injekuojamas parenkama teisinga vaisto injekcijos vieta, tinkamas infuzijos greitis (vaistas infuzijai naudojamas (lašinamas) tokiu greičiu kaip nurodyta gydytojo paskyrimuose ir vaisto naudojimo instrukcijoje), tinkamas galiojimas (nenaudojami netinkamo galiojimo vaistai), indikacija vaistui (pacientui vaistai skiriamas pagal poreikį ir pagal reikiamą indikaciją).

Administruojant vaistus yra svarbi dokumentacija, t. y. vaistų registravimas, taip pat svarbios slaugytojo žinios apie vaisto poveikį (taip pat ir šalutinį), derinimą su kitais vaistais.

Priemonės, naudojamos vaistų administravimui:

  • gairės;
  • protokolai;
  • metodikos;
  • aprašai ir kt.

Įgyvendinant gydytojo paskyrimus ir juo tikrinant būtina atkreipti dėmesį į:

  • paciento identifikavimo duomenis;
  • paskyrimo datą, laiką;
  • vaisto pavadinimą;
  • vaisto dozę;
  • skyrimo būda;
  • skyrimo laiką;
  • vaistų skyrimo būdas.

Administruojant vaistus, būtina vadovautis šiais žingsniais:

  • budrumas (nesiblaškyti, nebendrauti, neklausytis muzikos ir pan.);
  • išsiaiškinti paciento anamnezę, ypač alergijas, jautrumus, buvusia alergijas ir pan.;
  • naudotis dviem paciento identifikavimo kriterijais;
  • įvertinti ar vaistas atitinka savo savybes;
  • teisingai suskaičiuoti dozę;
  • nepasikliauti atmintimis;
  • vertinti paciento būklę prieš ir po vaisto;
  • patikrinti vaisto galiojimą;
  • esant neaiškiam paskyrimui – pasitikslinti;
  • jei yra galimybės – naudotis informacinėmis technologijomis;
  • dokumentuoti administravimo veiksmus.

Bendrosios praktikos slaugytojų veiksmai iki vaistų administravimo:

  • naudojamas tinkamas vaistas tinkama;
  • paimta tinkama vaisto dozė;
  • vaistas naudojamas tinkamu metu;
  • vaistas naudojamas tinkamu būdu;
  • vaistas pacientui indikuotinas;
  • pildyti paciento Slaugos istoriją apie vaisto administravimą;
  • vaistas tinkamo galiojimo;
  • pacientas nėra alergiškas vaistams;
  • informuoti gydytoją apie neaiškius paskyrimus;
  • teisingai apskaičiuoti vaisto dozę.

Bendrosios praktikos slaugytojų veiksmai vaisto administravimo metu:

  • vertinti paciento būklę vaisto naudojimo metu.

Bendrosios praktikos slaugytojų veiksmai po vaistų administravimo:

  • Pildyti paciento Slaugos istoriją nurodant išsamią ir tikslią informaciją.

Bendrosios praktikos slaugytojas, vykdamas į paciento namus teikti ambulatorinių slaugos paslaugų, savo krepšį formuoja pagal nustatytus reikalavimus ir pacientų poreikius. Šiame krepšyje laikomos medicinos priemonės pagal pacientų poreikiu, bet ir medikamentai, kurie bus naudojami pacientams pagal paskyrimus arba esant netikėtoms ūmioms būklėms. Medikamentai krepšyje negali būti laikomi netvarkingai. Slaugytojo krepšio formavimas ir medikamentų laikymas, jų grupavimas, apskaita turi būti aptarta algoritmu, metodika arba tvarkos aprašu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad slaugytojas savarankiškai, be gydytojo paskyrimo, teikdamas būtinąją medicinos pagalbą, gali administruoti medikamentus, nurodytus 1 lentelėje.

1 lentelė

Slaugytojo savarankiškai administruojamų medikamentų sąrašas

Nr. Bendrinis vaistinio preparato pavadinimas, stiprumas ir farmacinė forma
1 Acetilsalicilo rūgštis, 500 mg, tabletės
2 Adenozinas, 5 mg/ml, injekcinis ar infuzinis tirpalas
3 Amjodaronas, 50 mg/ml, injekcinis tirpalas
4 Aminofilinas, 24 mg/ml, injekcinis ar infuzinis tirpalas
5 Atropino sulfatas, 1 mg/ml, injekcinis tirpalas
6 Benzilpenicilinas, 1000000 TV, milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui
7 Deguonis, 100 % suskystintosios, kriogeninės ar suslėgtosios medicininės dujos
8 Deksametazonas, 4 mg/ml, injekcinis ar infuzinis tirpalas
9 Diazepamas, 5 mg/ml, injekcinis tirpalas
10 Dopaminas, 40 mg/ml, koncentratas infuziniam tirpalui
11 Drotaverinas, 40 mg/2 ml, injekcinis tirpalas
12 Epinefrinas (adrenalinas), 1 mg/ml, injekcinis ar infuzinis tirpalas
13 Etomidatas, 2 mg/ml, injekcinė emulsija
14 Furozemidas, 20 mg/2 ml, injekcinis tirpalas
15 Glicerolio trinitratas, 500µg, poliežuvinės tabletės
16 Glicerolio trinitratas, 1 mg/ml, infuzinis tirpalas
17 Gliukagonas, 1 mg, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui
18 Gliukozė, monohidratas, 50 mg/ml, infuzinis tirpalas
19 Haloperidolis, 5 mg/ml, injekcinis tirpalas
20 Ibuprofenas, 400 mg, plėvele dengtos tabletės, šnypščiosios granulės, minkštosios kapsulės, geriamoji suspensija paketėlyje, dengtos tabletės
21 Kaptoprilis, 25 mg, tabletės
22 Klemastinas, 1 mg/ml, injekcinis tirpalas
23 Loperamidas, 2 mg, kietosios kapsulės, burnoje disperguojamos tabletės, plėvele dengtos tabletės ar kietosios kapsulės
24 Magnio sulfatas heptahidratas, 250 mg/ml, injekcinis tirpalas
25 Metamizolio natrio druska, 1g/2ml, injekcinis tirpalas
26 Metilprednizolonas, 40 mg, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui
27 Metoklopramidas, 10 mg/2 ml, injekcinis tirpalas
28 Midazolamas, 5 mg/ml, injekcinis ar infuzinis tirpalas
29 Morfino hidrochloridas, 10 mg/ml, injekcinis tirpalas ar infuzinis tirpalas
30 Natrio chloridas, 9 mg/ml, infuzinis tirpalas
31 Naloksonas, 0,4 mg/ml, injekcinis ar infuzinis tirpalas
32 Nifedipinas, 20 mg, pailginto atpalaidavimo tabletės
33 Oksitocinas, 5 TV/ml, injekcinis ar infuzinis tirpalas
34 Ondansetronas, 2 mg/ml, injekcinis ar infuzinis tirpalas
35 Paracetamolis, 500 mg, tabletės, plėvele dengtos tabletės ar šnypščiosios tabletės
36 Paracetamolis, 250 mg, žvakutės
37 Paracetamolis, 150 mg, žvakutės
38 Salbutamolis, 100 µg/dozėje, suslėgtoji įkvepiamoji suspensija
39 Suksametonio chloridas, 20 mg/ml, injekcinis tirpalas
40 Verapamilis, 40 mg, plėvele dengtos tabletės

Apibendrinant vaistų administravimo svarbą slaugytojo darbe galima teigti, kad tai sudėtingas ir atsakingas procesas, kurio netinkamas atlikimas ne tik įtakoja tiesiogiai paslaugos kokybę, bet ir gali negrįžtamai pakenkti paciento sveikatai. Tam, kad būtų tinkamai organizuojamas vaistų administravimas įstaigoje, reikia:

  • Vaistų administravimą organizuoti pagal tam skirtą protokolą, algoritmą, metodiką ar aprašą;
  • Vadovautis bendraisiais vaistų administravimo principais;
  • Dokumentuoti vaistų administravimą;

Kaip jau minėta aukščiau, vaistų administravimui būtinas ne tik tinkamas bendrosios praktikos slaugytojo pasirengimas, bet ir vaistų administravimo protokolas. Žemiau pateikiama vaistų administravimo algoritmą, kuris gali būti naudojamas kaip pavyzdys įstaigoje, teikiančioje ambulatorines slaugos paslaugas paciento namuose.

Algoritmas patvirtintas X klinikos direktoriaus 2021-08-12 įsakymu Nr. 12

VAISTŲ ADMINISTRAVIMO ALGORITMAS

Savarankiška užduotis

Sudarykite savo įstaigos Vaistų administravimo algoritmą arba metodiką vadovaudamiesi literatūroje pateikta informacija.

Naudota literatūra
  1. Bihari M. (2020). Drug Classes: Making Sense of Medical Classification. Šaltinis internete: https://www.verywellhealth.com/drug-classes-1123991
  2. Durham, B. (2019). The nurse’s role in medication safety. Nursing. 45(4).
  3. Jarman, H, Jacobs, E, Zielinski, V. (2002). Medication study supports registered nurses’ competence for single checking. International Journal of Nursing Practice. 8(6).
  4. Lindenberg, M, Kopp, S, Dressman, J. B. (2204). Classification of orally administered drugs on the World Health Organization Model list of Essential Medicines according to the biopharmaceutics classification system. European Journal of Pharmaceutics and Biopharmaceutics. 58(2).
  5. Naujalytė, R, Jasionytė, G, Griškutė, P, Jackutė, G, Gudaitytė, L, Gierasimovič, Z. (2019). Slaugytojo vaidmuo užtikrinant vaistų saugą. Slauga mokslas ir praktika. 11(276).