MOBILIOS ĮRANGOS NAUDOJIMAS

Mobilios įrangos naudojimo tema yra skirta susipažinti su teleslaugos ypatumais, ASPN teikimui reikalingomis medicinos priemonėmis ir mobiliomis programėlėmis. Šiame skyriuje aptariama:

  1. Teleslaugos ypatumai.
  2. ASPN teikimui numatyti medicinos prietaisai.
  3. Medicinos prietaisų (priemonių) tinkamas ženklinimas ir naudojimas.
  4. Mobilios sveikatos programėlės.
Teleslauga

Informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimas asmens sveikatos priežiūroje sudaro palankias sąlygas didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę.

Telemedicina yra viena iš e-sveikatos sričių. „Tele“ graikų kalboje reiškia „toli“, tad telemedicina apima tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas, kurios teikiamos per atstumą tarp objektų, kurie yra nutolę vienas nuo kito – perduodami duomenys, signalai, paveikslai, garsai, vaizdo įrašai ar kitokie duomenys reikalingi prevencijai, diagnozės nustatymui, gydymui ar tęstinei pacientų priežiūrai, panaudojant informacines bei telekomunikacines technologijas. Bet kurioje sveikatos priežiūros srityje, pritaikius reikiamas technologijas, įprastinė medicinos sritis gali virsti telemedicina, pvz.,  teleonkologija, telegeriatrija. Slaugos praktikoje irgi atsiranda nauja sąvoka – teleslauga, kuri apima tokias paslaugas kaip stebėseną, priežiūrą, pagalbą, informavimą, konsultavimą ir bendravimą. Modernios nešiojamos įrangos pagalba slaugytojai gali atlikti tam tikrus tyrimus, kurių informacija ar vaizdai siunčiami gydytojui ir tokiu būdu per atstumą stebima paciento būklė.  Tai ypač aktualu atokiose vietovėse gyvenantiems, vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems yra reikalingos slaugos paslaugos namuose. Tokie pacientas gali būti reguliariai „lankomi“ ir  per nuotolinius videopokalbius. Įprasto darbo metu slaugytojas per dieną gali aplankyti 5 – 7 pacientus, o naudojantis informacinėmis technologijomis beveik dvigubai daugiau – 12 – 16 pacientų per tą patį laiką. Taigi teleslauga jau dabar yra ir bus vis dažniau naudojama pacientų priežiūroje ir gydyme dėl kelių priežasčių:

·         dėl didėjančių sveikatos priežiūros išlaidų;

·         dėl didėjančio lėtinėmis ligomis sergančių pacientų skaičiaus;

·         dėl senstančios visuomenės, kuriai vis daugiau reikia slaugos paslaugų;

·         dėl didėjančio visame pasaulyje slaugytojų trūkumo.

Informacinių technologijų naudojimas slaugos praktikoje gali tapti dideliu iššūkiu specialistams, nes teleslauga turi ir trūkumų:

·         jeigu konsultuojamas pacientas per nuotolį, tai nėra galimybės tiesiogiai fiziškai bendrauti su pacientų, atlikti procedūras;

·         pasitaiko techninių nesklandumų, pvz., dingsta internetas, elektra arba sugenda įranga, todėl atliktų tyrimų rezultatai gali nepasiekti specialisto, atsakingo už paciento gydymą, priežiūrą;

·         padidėja atsakomybė už riziką, nes konsultuojant nuotoliniu būdu galima praleisti daug svarbios informacijos apie paciento būklę.

·         darbdaviai neužtikrina paslaugas teikiantiems darbuotojams reikiamų informacinių technologijų valdymo įgūdžių.

Teikiantys teleslaugos paslaugas pacientams namuose specialistai turi pasižymėti tam tikromis savybėmis:

·         pozityviu, atviru požiūriu į technologijas;

·         žiniomis ir gebėjimais valdyti technologijas ir jų aplinką;

·         gebėjimu suprasti, kaip turi veikti įranga;

·         išmanymu ir gebėjimu suprasti bei pildyti nuotolinės sveikatos protokolus, dokumentus;

·         savikritišku požiūriu į atliekamą darbą ir gebėjimu identifikuoti žinių trūkumo spragas ir pastangomis tas spragas pašalinti.

ASPĮ, teikianti ASPN, siekdama pagerinti ASPN teikiančių specialistų informacinių technologijų valdymo kompetencijas bei ASPN kokybę, galėtų organizuoti mokomąsias programas:

·         dažniausiai naudojamų elektroninių protokolų apžvalgą;

·         supažindinimą su naujomis komunikacijos priemonėmis;

·         demonstravimą naujos kompiuterinės programinės įrangos;

·         mentorystę, kai žinias suteikia labiau patyręs informacinių technologijų srityje sveikatos priežiūros specialistas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. V-1026  „Dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ASPN teikianti įstaiga visiems ASPN teikiantiems specialistams turi užtikrinti mobiliojo ryšio telefonus su prieiga prie interneto tinklo bei pačios ASPN įstaigos viduje turi būti ASPN teikiančių specialistų veikloms (atliktų užduočių ataskaitoms rengti, medicinos dokumentams pildyti, darbo priemonėms laikyti ir pan.) vykdyti pritaikytos patalpos ir kompiuteris su interneto prieiga.

Remiantis atliktų tyrimų rezultatais slaugytojai savo praktikos metu naudojasi mobiliais išmaniais telefonais siekdami:

·         sužinoti daugiau informacijos apie vaistus, jų vartojimą;

·         gauti daugiau informacijos apie tam tikrą ligą;

·         surasti informaciją apie tam tikros procedūros atlikimą;

·         pasiruošti paciento mokymui;

·         sužinoti laboratorinių tyrimų normas;

·         komunikuoti su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais ir pacientais.

Teleslaugos praktikoje rekomenduojama laikytis profesinio bendravimo etiketo, kurio pagrindiniai sėkmės aspektai yra tokie:

·         pokalbio, konsultacijos metu išlaikomas privatumas;

·         kalbama ramiu, maloniu balsu;

·         pokalbio pradžioje prisistatoma bei patikslinama su kuo kalbama;

·         pacientas nepertraukiamas pokalbio metu;

·         pateikiama tik faktinė informacija, o ne prielaidos;

·         pokalbis užbaigiamas tokiais žodžiais, kaip „dėkoju“, „linkiu jums geros dienos“, „linkiu greičiau pasveikti“.

Visos teikiamos teleslaugos paslaugos turi būti tinkamai dokumentuojamos (žr. skyrių „Dokumentacija“) ASPN teikiančios įstaigos naudoja bendrą duomenų registravimo ir perdavimo informacinę sistemą, kurioje duomenys registruojami. Informacinė sistema privalo turėti galimybę jungtis ir pateikti duomenis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS).

Medicinos prietaisai (priemonės)

Be telefono ir kompiuterio, ASPN teikimui yra numatyti tam tikri medicinos prietaisai (priemonės) (1 lentelė). Kadangi ASPN specialistai, vykdami į paciento namus, šiuos prietaisus nešiojasi su savimi, tai dalis išvardintų prietaisų turi būti portatyviniai. Pvz., mobilus kardiografas gali turėti prieigą prie interneto ir gali siųsti tyrimų rezultatus teisiai į ASPĮ informacijos perdavimo ir kaupimo sistemą.

Medicinos priemonė – tai instrumentas, aparatas, įtaisas, programinė įranga, reagentas, medžiaga arba kitas gaminys, gamintojo numatytas naudoti pats vienas arba suderintas su kitomis priemonėmis ir skirtas žmogui vienu arba keliais toliau išdėstytais konkrečiais medicininiais tikslais:

·         diagnozuoti, vykdyti profilaktiką, stebėti, numatyti, prognozuoti, gydyti ar palengvinti ligą,

·         diagnozuoti, stebėti, gydyti traumą ar negalią, jas palengvinti arba kompensuoti,

·         tirti, visiškai pakeisti arba modifikuoti anatomiją arba fiziologinį ar patologinį procesą ar būklę,

·         suteikti informacijos atliekant iš žmogaus organizmo paimtų mėginių ir kuria nepasiekiamas pagrindinis numatytas veikimas – ji neveikia žmogaus organizmo iš vidaus ar išorės farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis, tačiau pastarosios gali būti naudojamos kaip pagalbinės priemonės jos veikimui užtikrinti.

Slaugytojas bei slaugytojo padėjėjas, vykstantis į paciento namus teikti ASPN, pirmiausiai su savimi turi turėti fonendoskopą, kraujospūdžio matavimo aparatą; vienkartines pirštines (nesterilias); priemones odai dezinfekuoti.

Bet kurio ASPN teikiančio specialisto, vykstančio į paciento namus teikti ASPN, krepšio papildomas turinys komplektuojamas atsižvelgiant į konkretaus paciento poreikius bei jam teikiamas paslaugas. Pvz., vykstant pas plaučių ligomis sergantį pacientą su savimi reiki apimti pulsoksimetrą.

1 lentelė

Medicinos priemonės (prietaisai), būtinos ASPN teikti

Pavadinimas
Aprašymas
Naudojimas
Stetofonendoskopas Stetoskopu galima klausytis širdies, plaučių ar žarnyno skleidžiamų garsų, taip pat kraujotakos arterijose ir venose. Kartu su rankiniu sfigmomanometru jis dažnai naudojamas kraujospūdžio matavimui. Prietaiso ausų kištukus įkiškite sau į ausis ir laikydami viena ranka prietaiso galvutę, nukreiptą membrana žemyn, prilieskite ją prie paciento auskultuojamo paviršiaus.
Kraujospūdžio matavimo aparatas Prietaisą sudaro pripučiamas manžetė, apvyniojama aplink žastą, ir stebėjimo įtaisas, matuojantis manžetės slėgį. Matuojami du slėgiai: sistolinis ir diastolinis. Dažniausiai yra naudojamas automatinis prietaisas, kai užtenka tik apvynioti manžetę aplink žastą ir paspausti matavimo mygtuką.
Pulsoksimetras Nešiojamas neinvazinis prietaisas, skirtas funkcinio deguonies prisotinimo žmogaus arteriniame kraujyje (SpO2) nustatymui ir pulso dažnio matavimui. Suspausdami viršutinę ir apatinę prietaiso dalis, praskleiskite prietaisą. Paciento pirštą įkiškite į prietaiso atsivėrusią angą kuo giliau arčiau daviklio.
Matuoklis gliukozės kiekiui kapiliariniame kraujuje nustatyti Prietaisas, skirtas gliukozės koncentracijos kraujyje matavimui. Tyrimui atlikti imamas iš paciento piršto kapiliarinis kraujas.
Termometras Prietaisas skirtas kūno temperatūrai matuoti. Gali būti skaitmeninis, bekontaktis ar kito tipo. Priklausomai nuo termometro tipo matuokite paciento kūno temperatūrą burnoje, pažastyse ar tiesiojoje žarnoje.
Matuoklis kraujo krešumo rodikliui kapiliariniame kraujuje nustatyti Skirtas kraujo krešėjimo rodiklių – tarptautinio normalizuoto santykio (INR) ir protrombino laiko (PT) greitam nustatymui kraujyje. Tyrimui atlikti imamas iš paciento piršto kapiliarinis kraujas.
Mobilusis elektrokardiografas (ne mažiau kaip 12 derivacijų); Nešiojamas, skaitmeninis prietaisas, skirtas užrašyti elektrokardiogramą –  tyrimą, kuris registruoja širdies ritmą ir širdies laidžiosios sistemos elektrinį aktyvumą. Tyrimo metu specialius kontaktus prilipinkite, pritvirtinkite prie paciento krūtinės, riešų, kulkšnių. Kontaktus sujunkite su EKG registruojančio prietaiso laidais. Tyrimo metu pacientas turi gulėti ramiai.
Tonometras akispūdžiui matuoti Prietaisas skirtas skysčio slėgiui akies viduje matuoti. Tyrimas gali būti atliekas su ar be kontakto su akies ragena, priklausomai nuo prietaiso tipo. Taip pat prieš tyrimą gali tekti sulašinti į akis vietiškai veikiančio anestetiko.
Gleivių siurbiklis Prietaisas, skirtas kūno skysčių (gleivių ar išskyrų) atsiurbimui iš nosies, burnos ir trachėjos. Specialus prietaiso antgalis yra įkišamas į tam tikras paciento ertmes ir slėgio pagalba išsiurbiamos gleivės, išskyros.
Otoskopas Prietaisas skirtas ausies kanalui ir bugneliui tirti. Prietaiso viename gale yra šviesos šaltinis ir didinimo sistema, padedanti geriau ištirti ausų struktūras. Prieš įkišant prietaiso galvutę į ausies kanalą, jį reikia ištiesinti: suaugusiems patraukite ausies kaušelį į viršų ir atgal, o vaikams – horizontaliai atgal.

Medicinos priemonių (MP) naudojimą ir priežiūros reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigose reglamentuoja  LR SAM 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-383 „Dėl medicinos priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Remiantis šiuo aktu:

·         MP turi būti instaliuojamos, naudojamos ir prižiūrimos vadovaujantis gamintojo su MP pateikiama informacija.

·         MP turi būti gabenamos ir saugomos tokiomis sąlygomis, kokias numatęs jų gamintojas. Jei gamintojas nėra numatęs specialių MP gabenimo ir laikymo sąlygų, medicinos priemonės turi būti gabenamos ir saugomos taip, kad nebūtų pakenkta jų saugai.

·         Nenaudojamos, sugedusios, neparuoštos naudoti medicinos priemonės turi būti saugomos medicinos priemonės gamintojo nurodytomis sąlygomis, taip pat aiškiai matomoje vietoje ir įskaitomai turi būti paženklintos įspėjamuoju užrašu. Šios priemonės neturi būti laikomos kartu su naudojamomis medicinos priemonėmis.

·         Prieš pradėdamas naudoti MP, MP naudotojas turi būti susipažinęs su saugaus ir tinkamo naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

·         Kiekvieną kartą, prieš pradėdamas darbą su MP, MP naudotojas pagal medicinos priemonės gamintojo nurodymus turi įsitikinti, kad MP tinkama naudoti.

·         MP turi būti valomos, dezinfekuojamos ir sterilizuojamos vadovaujantis MP gamintojo nurodymais bei šiuos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

·         Kūno temperatūros matavimo MP, neinvazinės kraujospūdžio matavimo MP, akies tonometrams, medicininėms svarstyklėms, yra privaloma atlikti metrologinę patikrą.

Pažymėtina, kad visi naudojami prietaisai turi atitikti Europos Sąjungos Medicinos prietaisų direktyvą 93/42/EEB ir būti paženklinti:

·         Medicinos priemonės pakuotė, pati medicinos priemonė bei naudojimo instrukcija turi būti paženklinta atitikties ženklu „CE“ su greta nurodytu paskelbtosios įstaigos identifikacijos numeriu:

xxxx (t. y. šalia CE ženklo turi būti nurodytas keturženklis skaičius)

·         Turi būti nurodyti medicinos priemonės gamintojo duomenys. Jei gamintojas įsisteigęs ne Europos Sąjungoje, turi būti nurodyti gamintojo įgaliotojo atstovo Europos ekonominėje erdvėje duomenys.

·         Medicinos priemonės etiketėje turi būti nurodytas partijos ar serijos numeris.

·         Prie medicinos priemonės privalo būti pridėta lietuvių kalba parengta naudojimo instrukcija. Taip pat informacija gali būti nurodoma simboliais

·         Jei medicinos prietaisas skirtas vienkartiniam naudojimui, tai turi būti pažymėta.

·         Jei medicinos prietaisas yra sterilus, tai turi būti nurodyta.

Pranešimus apie neatitinkančius reikalavimų medicinos prietaisus ir su jais susijusius incidentus siųsti reikėtų Valstybinei Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Incidentas – bet koks medicinos prietaiso funkcinis sutrikimas, gedimas arba jo charakteristikų ir (arba) veikimo pablogėjimas, taip pat ženklinimo ar naudojimo instrukcijos neatitikimas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų ar būtų galėjęs tapti paciento, vartotojo arba kitų asmenų mirties priežastimi arba būtų rimtai pabloginęs jų sveikatą.

Mobilios sveikatos platformos

Pacientai, norintys savarankiškai stebėti savo sveikatos rodiklius, nebūtinai turi įsigyti sertifikuotą medicininę įrangą, tačiau kartais užtenka ir mobilaus išmaniojo telefono, laikrodžio ar planšetes, kurie tampa mobiliomis medicinos platformomis. Programėlės, kurias galima atsisiųsti į mobilius telefonus, vadinamos  tam tikra programinė įranga, paleidžiama mobiliojoje platformoje arba žiniatinklyje.  Tokios programėlės gali tapti priedu prie sertifikuotų medicinos prietaisų arba atvirkščiai – medicinos prietaisai gali tapti priedu prie mobilių programėlių.

Mobilios medicinos programėlės, kai jų netinkamas naudojimas gali pakenkti pacientams, turi būti stebimos tam tikrų reguliavimo institucijų. Tokia mobili programėlė gali būti medicinos prietaiso plėtiniu, kuriame renkami ir analizuojami paciento medicininiai duomenys. Pvz., programėlė yra atsisiunčiama į telefoną širdies stimuliatoriaus valdymui.

Tačiau dauguma programėlių beveik nekelia jokio pavojaus pacientų sveikatai ir jų pagrindinis tikslas yra duomenų registravimas, kurio statistinės išvados padeda pacientui formuoti sveikatai palankų elgesį.   Pvz., programėlė „MyFitnessPal“. Tai vienas iš populiariausių pasaulyje kalorijų skaičiavimų būdų. Šioje programėlėje galima sekti savo kalorijų suvartojimo statistiką. Programėlės duomenų bazėje galima rasti beveik visus Lietuvoje vartojamus produktus ir tas skaičius vis pildomas, todėl produkto kaloringumo nereikia skaičiuoti rankiniu būdu. Prie programėlės galima pridėti net treniruotės dienoraštį bei savo pratimus.

Programėlių atsisiuntimas yra paprastas procesas, kuri apima keli žingsniai:

·         Visų programėlių atsiuntimui reikalingas internetas, o naudojimui nebūtinai ar ne visais atvejais. Yra tokių programėlių, kurias naudoti galima ir neturint interneto ryšio.

·         Yra mokamų ir nemokamų programėlių.

·         Įprastai programėlės yra skirtos „Android“ („Samsung“, „Huawei“ ir kiti telefonai) ar „iOS“ („Apple telefonai“) operacines sistemas naudojantiems mobiliesiems įrenginiams. Kai kurias programėles gali naudoti ir abiejų operacinių sistemų turėtojai.

Pacientams galima rekomenduoti išmaniuosiuose telefonuose ar planšetėse instaliuoti šias nemokamas lietuvių kalba programėles:

·         RAMU – tai skubi pagalba, kai pacientus apima panikos priepuolis. Čia galima lavinti  savipagalbos įgūdžius, kurie ilgainiui padeda savarankiškai įveikti panikos atakas bei sumažinti nerimą;

·         NephroGo – lėtine inkstų liga sergantiems skirta mitybos korekcijos ir sveikatos rodiklių stebėjimo programėlė.  Nefrologų ir dietologų ekspertų sukurta programėlė padeda tinkamai maitintis, sekti suvartojamų maisto medžiagų, elektrolitų, skysčių bei energijos kiekius, aktyviai sekti sveikatos būklę ir jos pokyčius bei patogiai atlikti peritoninę dializę.

·         Auginu Lietuvą – edukacinė mokymų platforma, kurioje galima rasti išsamią ir kvalifikuotą informaciją apie nėštumą, gimdymą, neišnešiotų ir sergančių naujagimių priežiūrą, gydymą, reabilitaciją. Į klausimus atsako geriausi Lietuvos specialistai.

·         Google translate – ši programėlė palaiko daugelį kalbų ir leidžia išversti žodžius, frazes ar visą tekstą, taip pat turi funkciją, kuri nuskaito atspausdintą tekstą ir leidžia gauti pasirinktos ištraukos vertimą norima kalba. Pacientai nekalbantys, nesuprantantys lietuvių kalbos gali tiesiogiai susikalbėti su asmens sveikatos priežiūros specialistais be papildomo žmogaus pagalbos.

Kontroliniai klausimai:

1.      Kodėl teleslaugos paslaugos yra svarbios?

2.      Kokiomis savybėmis turi pasižymėti teleslaugos paslaugas teikiantys specialistai?

3.      Išvardinkite medicinos prietaisus (priemones), kurie teisės aktų nustatyta tvarka numatyti ASPN teikimui.

4.      Kaip tinkamai turi būti paženklinta medicinos priemonė?

Praktinė užduotis:

Atsisiųskite į savo telefoną vieną iš prezentacijoje paminėtų mobilių programėlių ir ją išbandykite. Pasidalinkite įspūdžiais su kolegomis.

Naudota literatūra:

1.      Telenursing practice guidelines. College of Registered Nurses of Nova Scotia. 2008.

2.      Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-383 „Dėl medicinos priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3.      Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. V-1026  „Dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

4.      Talalajevskis R. Medicinos prietaisų saugos ir atitikties reikalavimai. Valstybinės akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2015. Prieiga per internetą: https://vaspvt.gov.lt/files/Medicinos_prietaisai/seminaras_muitine_2015-12-09_internetas.pdf

5.      De Jong A., Donelle L., Kerr M. Nurses’ Use of Personal Smartphone Technology in the Workplace: Scoping Review. JMIR Mhealth Uhealth. 2020;8(11).

6.      Bashir A.Z., Fruhling A. L., Khazanchi D., Bastola D.R. Perspectives of nurses toward telehealth efficacy and quality of health care. University of Nebraska. 2016

7.      Jonathan C. Y. Mobile medical devices. Socra for clinal research exellence. Prieiga per internetą: https://www.socra.org/blog/mobile-medical-devices/

8.      Mobiliųjų programėlių naudojimas sveikatos mokymui. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Vilnius. 2018.

9.      Programėlė – Ramu. Play Google parduotuvė. Prieiga per internetą: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.nerimoklinika.ramu&hl=en&gl=US

10.  Programėlė – Nephro Go. Prieiga per internetą: https://www.nephrogo.lt/

11.  Projektas – Auginu Lietuvą. Prieiga per internetą: https://www.auginulietuva.lt/