Bendravimas ir etika

BENDRAVIMAS IR ETIKA

Bendravimo ir etikos tema skirta skaitytojus supažindinti su bendravimo ir etikos aspektais asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Skaitytojas šioje temoje ras informaciją apie tai:

  • Kokia yra bendravimo ir etikos sampratos?
  • Kokie bendravimo ir etikos reikalavimai keliami asmens sveikatos priežiūros specialistams?
  • Kaip turi būti bendraujama įvairiuose lygiuose, t.y. su paciento, jo artimaisiais, kolegomis, visuomene ir pan.

Kiekvienas individas bendraudamas išreiškia tam tikrus poreikius, kurie gali būti skirti keistis informacija vienas su kitu, suprasti ir pažinti save bei kitą asmenį, dalintis jausmais, mintimis, atskleisti save, daryti įtaką aplinkiniams ir pan. Bendravimą galima būtų apibūdinti kaip procesą tarp dviejų žmonių, kurio metu žmonės pripažįsta, kad ir vieni ir kiti yra asmenybės, perduoda / gauna vieni kitiems būtiną informaciją.

Sveikatos priežiūros sektoriuje bendravimas yra neatskiriamas elementas, nes visų paslaugų teikimas, prieinamumas, viešinimas, paciento teisių įgyvendinimas, procesų valdymas ir t.t. yra paremti bendravimu – informacijos perdavimu ir gavimu. Dėl šios priežasties sveikatos priežiūros organizacijose keliami ypatingai aukšti reikalavimai bendravimo kultūrai.

Klientas visada teisus!

Verslo pasaulyje labai dažnai girdima frazė. Sveikatos priežiūros paslaugos yra verslas – norime su tuo sutikti ar nenorime, tačiau tai yra tiesa. Čia galioja tokios pačios taisyklės kaip ir versle, nes mūsų vykdoma veikla yra skirta ne tik patenkinti visuomenės poreikius per jautriausią egzistencijai prizmę, bet ir generuoti pajamas, išlaikyti organizacijas, mokėti darbuotojams atlyginimas, generuoti pelną ir pan. Tačiau kaip dėl verslo taisyklės „Klientas visada teisus!”. Šiuo metu dar pakankamai daug sveikatos priežiūros organizacijų, kuriose ši taisyklė pakankamai gaji; gali ji ir ne taip garsiai eskaluojama, tačiau stengiamasi išvengti bet kokiais būdais paciento nepasitenkinimo, kuris gali pasireikšti skundais organizacijos vadovams, organizacijų steigėjams, organizacijų veiklą kontroliuojančioms institucijoms. Ši mūsų baimė yra natūrali ir prigimtinė, tačiau egzistuoja tam tikros priemonės, kuriomis galim užkirsti kelią skundams ar išvengti „sniego gniūžtės efekto“. Bendravimas ir bendravimo etika yra pagrindinės priemonės, kurios padeda valdyti konfliktus, užkerta kelią joms atsirasti, tiesiogiai įtakoja geresnį kokybės vertinimą iš paslaugos gavėjo pozicijos, gerina darbuotojų mikroklimatą, daro organizaciją konkurencinga ir pan.

Grįžkime prie „Klientas visada teisius!“. Deja, taip nėra ir tai reikia įsisąmoninti. Sveikatos priežiūros paslaugos yra specifinė ir jautri sritis, kurioje ne viską lemia paciento ar jo artimojo sprendimas ir/ar noras. Sveikatos priežiūros specialistai yra tie žmonės, kurie vadovaudamiesi medicinos ir slaugos mokslu, pagrįstais įrodymais ir, svarbiausia, bendravimo kultūra, turi pacientui ir/ar jo artimiesiems perteikti, svarbią jiems informaciją, kuri padėtų priimti teisingą sprendimą dalyvaujant sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procese. Kaip matyti, bendravimas šiuo atveju veikia:

  • Paciento ir sveikatos priežiūros specialisto santykius;
  • Informacijos (komunikacijos) procesus;
  • Sprendimus dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo;
  • Sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

Atsižvelgiant į tai, kad bendravimas su pacientu įtakoja esminius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo elementus, specialistams keliami aukšti bendravimo su pacientu ir/ar jo artimaisiais standartai. Deja, ne visada šių standartų laikomasi ir to priežastys gali būt įvairios (1 pav.), tačiau asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie geba eliminuoti neigiamus faktorius, su bendravimo sukeltomis konfliktinėmis situacijomis susiduria labai retai arba iš viso nesusiduria.

1 pav. Bendravimą veikiantys veiksniai.

Šaltinis: sudaryta autoriaus.

Sudėtinga išvardinti visus įmanomus bendravimą teigiamai ir neigiamai veikiančius veiksnius. Svarbiausia tinkamas pasirengimas bendraujama tema, gebėjimas įsiklausyti į oponentą, gebėjimas išreikšti susirūpinimą pacientui ar jo atstovui jautria tema, patarimas, bet ne nuomonės piršimas ir pan.

Bendravimas tarp organizacijos darbuotojų yra ne ką mažiaus svarbus nei bendravimas su paslaugos gavėju. Svarba pasireiškia tuo, kad tiesiogiai įtakojama paslaugų kokybė. Bendravimą organizacijoje galima apibrėžtis ne tik kaip būdą bendrauti su darbuotojais, bet ir kaip galimybę pagerinti įvairių lygių organizacijos darbuotojų santykius. Efektyvus ir tinkamas bendravimas gali būti priemonė, naudojama darbuotojų motyvacijos ir įsitraukimo į organizacijos procesus didinimui, darbo efektyvumui gerinti, pokyčių sėkmei, teigiamam vidiniam ir išoriniam sveikatos priežiūros organizacijos įvaizdžio kūrimui. Bendravimas visose organizacijose yra vienas iš rodiklių, rodantis, kad santykiai tarp darbuotojų yra veiksnys, lemiantis žmonių pasitenkinimą, t.y. tai ką vienas žmogus sako kitam žmogui, gali turėti reikšmingos įtakos visai organizacijai.

Organizacijose bendravimas tarp tos organizacijos narių mokslinėje literatūroje vadinama organizacine komunikacija. Įvairiuose tyrimuose galima rasti skirtingų organizacinės komunikacijos apibrėžimų. Šiuose apibrėžimuose tradiciškai naudojamo vidinės/išorinės ir formalios/neformalios komunikacijos sampratos, tačiau sudėtinga atskirti vidinę ir išorinę komunikaciją – vidinė komunikacija plečiasi už organizacijos ribų, o išorinė komunikacija sulaukia didelio organizacijos narių susidomėjimo.

Peace ir Faules (1994) organizacinę komunikaciją apibūdina kaip pranešimų rodymą ir aiškinimą tarp skirtingų padalinių, kurie yra organizacijos dalis. Anot tyrėjų, organizacija sudaro komunikacijos vienetai, esantys hierarchiniuose santykiuose vienas su kitu ir veikiantys aplinkoje. Miller (2015) nurodo, kad dauguma mokslininkų sutiktų su teiginiu, kad organizacija apima socialinį kolektyvą, kurioje veikla koordinuoja siekiant tiek individualių, tiek kolektyvinių tikslų. Koordinuojat veiklą sukuriama tam tikra organizacinės struktūra, padedanti asmenims bendrauti tarpusavyje ir su kitais asmenimis didesnėje organizacinėje aplinkoje. Kalbant apie bendravimą, dauguma mokslininkų sutinka, kad bendravimas yra procesas, kai jame dalyvauja du ar daugiau žmonių, sąveikaujančių tam tikroje aplinkoje. Welch (2012) teigia, kad vidinė komunikacija yra efektyvumo didinimo pagrindas, nes ji prisideda prie teigiamų vidinių santykių gerinimo, sudaro sąlygas vadovų ir darbuotojų bendravimui. Jakubiec (2019) teigia, kad darbuotojų ir organizacijos santykiai susideda iš įvairių aspektų, tokių kaip pasitikėjimas, abipusė kontrolė pasitenkinimas ir įsipareigojimai. Ankstesni tyrimai parodė, kad jei organizacijoje egzistuoja tvirta ir glaudi vidinė komunikacija, organizacijos problemas darbuotojai laiko savomis problemomis.

Etikos svarba yra neatskiriamas elementas nuo bendravimo. Etiškas bendravimas sveikatos priežiūros sektoriuje žymiai pagerina teikiamų paslaugų kokybę, sulaukiama teigiamo kokybės vertinimo paciento atžvilgiu, didinamas konkurencingumo lygis, gerėja prestižas ir kt.

Lietuvos Bioetikos komisija, spręsdama su sveikatos priežiūros specialistų etika susijusius klausimus, teikdama pasiūlymus etikos situacijos sveikatos priežiūroje gerinimui nurodo, kad:

  • sveikatos priežiūros specialisto tinkamo bendravimo su pacientu svarba nagrinėjama ne vieną dešimtmetį. Šia tema yra gausu mokslinės literatūros, empirinių tyrimų, metaanalizių, patvirtinančių, kad mediko gebėjimas bendrauti yra vienas iš neatskiriamų profesionalumo elementų, užtikrinančių veiksmingą gydymo ar slaugos procesą, emocinį ir psichologinį komfortą, konfliktų prevenciją bei pacientų saugą;
  • profesionalumas yra neatskiriamas nuo komunikacinių gebėjimų – šios dvi kompetencijos neįsivaizduojamos viena be kitos ir yra vienodai reikšmingos, todėl Pasaulyje didelis dėmesys turi būti skiriamas medikų komunikacinių gebėjimų ugdymui;
  • tinkama komunikacija užtikrina informuotumų pagrįstų sprendimų priėmimą, įgalinantį sukurti partnerišką santykį, atsakomybės prisiėmimą ir pasitikėjimą. Tyrimai rodo, kad geri tarpusavio santykiai daro įtaką pasikeitimui medicinine informacija tarp sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų. Daugelis atliktų tyrimų taip pat atskleidžia, kad, nepaisant aukštos gydytojo profesinės (techninės) kvalifikacijos, žinių ir įgūdžių, šie gebėjimai gali netekti reikšmės, jei specialistas negeba užmegzti gero bendravimo ryšio su pacientu;
  • nagrinėjant skundus pastebima, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos dažnai nėra pasirengusios išvengti konfliktinių situacijų ir konstruktyviai spręsti kilusius konfliktus, tiek dėl organizacinių, tiek ir dėl psichologinių priežasčių. Taip pat pastebima, kad sveikatos priežiūros darbuotojai stokoja konfliktų prevencijos ir valdymo srities įgūdžių ir žinių, dėl ko kenčia visos į konfliktą patekusios šalys (pacientas-šeima-medikas-įstaiga). Dažniausiai pacientai skundžiasi dėl netinkamų, nekokybiškų paslaugų, tačiau Lietuvos bioetikos komiteto atlikta žvalgomoji skundų analizė leidžia daryti išvadą, kad šiais atvejais paskatą skųstis sustiprina nepagarba pacientui, nepakankamas bendravimas, nedėmesingumas, privatumo neužtikrinimas. Tai rodo, kad gerinant tarpusavio bendravimą gali būti išvengta didžiosios dalies konfliktų tarp pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Tačiau ne vien skundais ar konfliktais pasibaigiantis mediko ir paciento bendravimas yra problema. Konsultuojant gyventojus, bendraujant su pacientais, medikais, kontroliuojančių institucijų atstovais, skaitant kasdienę spaudą matoma, kad nesėkmingo bendravimo tarp mediko ir paciento atvejų yra kur kas daugiau, nei įforminama rašytiniais skundais.

2 pav. Etiką įtakojantis aspektai asmens sveikatos priežiūros organizacijose

Šaltinis: sudaryta autoriaus

Etiką asmens sveikatos priežiūros organizacijose veikia įvairūs veiksniai, susiję tiek su išoriniais, tiek su vidiniais organizacijos procesais. Sudėtinga atsakyti į klausimą, ar kuris nors vienas iš veiksnių yra daugiau įtakojantis etikos procesus, tačiau kiekvienas iš jų yra svarbus ir turi būti tinkamai valdomas. Savalaikis etikos proceso sveikatos priežiūros organizacijoje valdymas įgalina išvengti konfliktų organizacijose, mažina galimybes formuoti neigiamą įvaizdį organizacija, neleidžia formuotis konfliktams organizacijos viduje, gerina personalo tarpusavio santykius, didina pacientų pasitikėjimą organizacija ir jos teikiamomis paslaugomis, įgalina personalą tobulinti kvalifikaciją ir pan.

Etikos elemento pavyzdys Etikos elemento apibūdinimas
Pacientų srautų valdymas registratūroje, pas specialistus ir pan. Pakankamai dažnai sveikatos priežiūros organizacijos su etikos problemomis susiduria valdant pacientų srautus, ko pasėkoje neišvengiamai kyla konfliktai, pacientų ir personalo nepasitenkinimas esama situacija ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tokius faktorius kaip susidarančios eilės prie sveikatos priežiūros specialisto kabineto arba registratūroje.
Pernelyg trumpas laikas, skiriamas pacientui Pacientai atvykdami pas paslaugas teikiančius sveikatos priežiūros specialistus arba gaudami jas namų aplinkoje tikisi maksimalaus dėmesio, atidumo, parodyto rūpestingumo. Natūralu, kad esant limituotam laikui sveikatos priežiūros personalas negali skirti tiek laiko kiek norėtų pacientas. Dėl to atsiranda nemaža rizika neetiškam bendravimui ar konfliktui.
Lūkesčių neatitikimas galimybėms Pacientų lūkesčiai sveikatos priežiūros specialistui būna maksimalūs, t.y. pacientas tikisi kokybiško gydymo rezultato. Didžiulius pacientų lūkesčius kartais sukelia ir realybės neatitinkanti reklama, informacija žiniasklaidoje ir pan.
Bendravimo spragos Bendras, ypač paviršutiniškas, demonstruojant pacientui empatiją ar sureikšminant jo problemas įtakoja etikos lygio sveikatos organizacijoje sumažėjimą. Taip pat bendravimo kultūros organizacijoje nebuvimas įtakoja žemą etikos lygį.
Psichologinės paramos nebuvimas Psichologinės parama reikalinga tiek pacientui, tiek organizacijoje dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams. Sveikatos priežiūros vadybininkams tenka užduotys organizuoti psichologinę paramą kritiniais atvejais specialistams, o specialistams – organizuoti paramą pacientams.
Psichoemocinis klimatas organizacijos viduje Psichemocinis klimatas organizacijoje yra daugelio veiksnių veikiamas reiškinys organizacijoje. Šį reiškinį veikia tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai: bendra šalies ekonominė situacija, politiniai sprendimai, žiniasklaidos formuojama nuomonė apie medikus, pacientų ir artimųjų reikalavimai, konfliktai su pacientais, smurtas tarp personalo, netinkama motyvavimo sistema, ydingi vadovavimo metodai ir pan.
Atsiprašymo kultūra Atsiprašymo kultūra organizacijoje yra naujas ir pačių organizacijų bei jose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų neįsisąmonintas reiškinys. Daugelį konfliktinių situacijų tiek su pacientų tiek su sveikatos priežiūros specialistais galima išspręsti formuojant atsiprašymo kultūrą.
Konfliktų sprendimo kultūros nebuvimas Konfliktų sprendimai sveikatos priežiūros organizacijoje yra neišvengiamas reiškinys, nes pastarieji gali kilti ir kyla dėl įvairiausių priežasčių, t.y. tiek susidarančių eilių, tiek dėl komunikacijos spragų, tiek dėl kitų specialistų priimtų ir neįgyvendintų įsipareigojimų ir pan.
Išorinės komunikacijos stoka Išorės komunikacija yra tai, kas formuoja sveikatos priežiūros įvaizdį, tai, kas yra transliuojama į organizacijos išorę, tai iš ko visuomenė susidaro nuomonę apie paslaugas teikiančią išorę. Išorės komunikacija turi būti valdoma, nes netiksliai pateikta informacija ar sprendimas neigiamai įtakoja etikos aspektus organizacijoje.
Sveikatos priežiūros specialistų etikos įgūdžių mokymų trūkumas Sveikatos priežiūros specialistų tęstinis kvalifikacijos kėlimas yra orientuotas į jų kvalifikacijos tobulinimą ir mažai dėmesio skiriama etiniams paslaugos teikimo aspektams.

1 lentelė

Etiką veikiančių elementų išaiškinimas

Kaip matyti iš pateiktos informacijos įvairūs veiksniai gali paveikti etikos kultūrą organizacijoje, todėl tiek sveikatos priežiūros organizacijų vadovams, tiek specialistams kasdieniame darbe tenka spręsti su etika susijusias dilemas. Labai svarbu tai, kad sveikatos priežiūros organizacijų nariai žinotų etikos aspektus, etinio bendravimo principus ir jais vadovautųsi. 3 pav. pateikti etinio bendravimo ir etikos kultūros organizacijoje gerinimo priemonių pavyzdžiai.

3 pav. Etikos gerinimo priemonių pavyzdžiai

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos Bioetikos komiteto rekomendacijomis kaip pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir pacientų bendravimą, 2016

Analizuojant Lietuvoje galiojančius teisės aktu svarbu paminėti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, kuriame nurodoma, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosiose įstaigose privaloma sudaryti medicinos etikos komisiją, kuri nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimus, kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Šiame įstatyme numatyta, kad medicinos etikos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos pavyzdiniai nuostatai.

Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatyme, analizuojant su medicinos etika susijusius aspektus, nurodyta, kad:

  • visuomenės sveikatos priežiūros specialistams draudžiama pažeisti asmens sveikatos informacijos, kurią jie sužinojo eidami profesines pareigas, konfidencialumą;
  • Medicinos etikos reikalavimus asmens sveikatos informacijos konfidencialumui saugoti nustato Sveikatos ministerija;
  • Lietuvos medicinos etikos komitetas kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys asmens sveikatos priežiūrą ar ja besiverčiantys, laikosi įstatymų ir standartizacijos norminių dokumentų reikalavimų medicinos etikos klausimais;
  • Medicinos pagalbos įstaigų medicinos etikos komisijos prižiūri, kaip asmens sveikatos priežiūros specialistai laikosi medicinos etikos reikalavimų;
  • Medicinos pagalbos įstaigų medicinos etikos komisijos sudaromos ir veikia pagal Sveikatos ministerijos patvirtintus nuostatus;
  • Sveikatos priežiūros priimtinumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį medicinos mokslo principams ir medicinos etikos reikalavimams.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintuose pavyzdiniuose sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos (Komisija) nuostatuose nurodoma, kad:

  • nuostatai reglamentuoja Komisijos uždavinius, funkcijas, narių teises ir pareigas, sudarymo ir darbo organizavimo tvarką;
  • Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, Europos Tarybos normatyviniais dokumentais bioetikos ir medicinos etikos klausimais, etikos kodeksuose įtvirtintais bioetikos reikalavimais, kurie taikomi teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvos bioetikos komiteto rekomendacijomis bei Nuostatais;
  • Komisijos veikla grindžiama kolegialaus klausimų svarstymo, demokratijos, teisėtumo, lygiateisiškumo principais, taip pat asmenine Komisijos narių atsakomybe. Komisijos darbą techniškai aptarnauja sveikatos priežiūros organizacija;
  • Komisija atlieka šias funkcijas:
    • priima ir teikia administracijai rekomendacijas medicinos etikos klausimais, sprendžia iškilusius ginčus, konfliktines situacijas tarp sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų ar pacientų atstovų, įgaliotų pagal įstatymą arba pavedimą, nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio elgesio ir etikos klausimus;
    • dalyvauja administracijos darbe sprendžiant medicinos etikos klausimus;
    • suteikia žinių ir informacijos, veda mokymus sveikatos priežiūros specialistams, kitiems darbuotojams, konsultuoja ir informuoja pacientus medicinos etikos klausimais;
    • teikia rekomendacijas informuoto paciento sutikimo, informacijos apie pacientą konfidencialumo, paciento teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą apsaugos klausimais;
    • teikia rekomendacijas apie etiškai tinkamą ir teisingą pacientų atranką gydyti, kai įstaigos galimybės yra ribotos;
    • teikia rekomendacijas gyvenimo pradžios ir pabaigos etinių kolizijų atvejais;
    • dalyvauja rengiant teisės aktus bei kitus vidaus dokumentus ir vertina juos medicinos etikos požiūriu;
    • medicinos etikos požiūriu vertina gydytojų parengtus ligų diagnostikos ir gydymo protokolus, pagal kuriuos pacientams išgydyti, išgelbėti ar pratęsti jų gyvybę būtų skiriami nauji moksliškai pagrįsti, bet dar nustatyta tvarka neįregistruoti vaistai, naudojami neaprobuoti profilaktikos, diagnostikos bei gydymo metodai ir naujos medicinos priemonės, ir pritaria arba nepritaria šiems protokolams;
    • medicinos etikos požiūriu vertina ligų diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašuose, metodikose ir protokoluose nenumatytą gydymą, taikomą sveikatos priežiūros specialistų pacientams išgydyti, išgelbėti ar pratęsti jų gyvybę, kai skiriami nauji moksliškai pagrįsti, bet nustatyta tvarka neįregistruoti vaistai, naudojami neaprobuoti profilaktikos, diagnostikos bei gydymo metodai ir naujos medicinos priemonės, ir jam pritaria arba nepritaria;
    • nagrinėja skundus, priima sprendimus, nutarimus, kitus dokumentus.
  • Komisijos nariai turi teisę:
    • pasisakyti posėdyje;
    • susipažinti su dokumentais ar informacija, bendrauti su svarstomo klausimo dalyviais –specialistais, pacientais, jų artimaisiais, siekiant gauti informaciją darbui  ir sprendimų priėmimui nagrinėjamais klausimais;
    • teikti pasiūlymus vadovui medicinos etikos klausimais;
    • dalyvauti mokant sveikatos priežiūros specialistus ir pacientus medicinos etikos;
    • bendradarbiauti su kitomis įstaigomis ir organizacijomis medicinos etikos klausimais;
    • gauti iš Lietuvos bioetikos komiteto metodinę bei konsultacinę paramą;
    • gauti informaciją apie rengiamus įstaigos ar jos struktūrinių padalinių organizuojamus renginius, susijusius su medicinos etika, bei juose dalyvauti.
  • Komisijos narių pareigos:
    • dalyvauti Komisijos posėdžiuose ir teikti siūlymus svarstomais klausimais;
    • domėtis sveikatos priežiūros specialistų profesine etika;
    • teikti informaciją Komisijai, reikalingą priimant Komisijos sprendimus dėl svarstomų klausimų pagal kompetenciją (susijusiais su medicinos etika);
    • užtikrinti su Komisijos svarstomais klausimais susijusios konfidencialios informacijos ir asmens duomenų apsaugą. Komisijos nariai pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą;
    • vykdyti Komisijos pirmininko (ar pavaduotojo) pavedimus.
  • Komisija sudaroma iš struktūrinių padalinių deleguotų atstovų. Jei nėra struktūrinių padalinių – Komisiją renka darbuotojai visuotiniame susirinkime.
  • Minimalus Komisiją sudarančių narių skaičius – 5 nariai. Konkretų Komisijos narių skaičių nustato vadovas, atsižvelgdamas proporcingai į darbuotojų skaičių ir (ar) veiklos pobūdį. 3 Komisijos nariai turi sudaryti sveikatos priežiūros specialistai, o 2 – ne medicininį išsilavinimą turintys asmenys (teisininkai, klinikiniai arba sveikatos psichologai, medicinos etikos specialistai, socialiniai darbuotojai, dvasininkai ir kt.). Rekomenduojama, kad Komisijos sudėtyje būtų ne įstaigos darbuotojų.
  • Komisijos nario kadencija – 3 metai. Komisijos nariu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
  • Komisijos sudėtį ir jos rinkimo tvarką tvirtina vadovas vadovaudamasis Nuostatais.
  • Komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir sekretorius renkami iš Komisijos narių pagal vadovo patvirtintą Komisijos rinkimo tvarką.
  • Komisijos darbui vadovauja pirmininkas, pirmininko laikinai nesant, jo pareigas eina Komisijos pirmininko pavaduotojas.
  • Komisijos pirmininkas:
    • organizuoja Komisijos darbą;
    • šaukia Komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja;
    • atsako už Komisijai pavestų funkcijų vykdymą, kontroliuoja ir atsako už Komisijos nutarimų įgyvendinimą;
    • užtikrina, kad Komisijos darbe būtų laikomasi darbuotojų elgesio kodekso, sveikatos priežiūros specialistų etikos kodeksų reikalavimų;
    • pasirašo Komisijos posėdžių protokolus, sprendimus, nutarimus, kitus dokumentus.
  • Komisijos darbo forma yra klausimų svarstymas posėdžiuose. Komisijos posėdžiai gali būti rengiami nariams susirenkant įstaigos patalpose, naudojant nuotolinio bendravimo platformas ir vykdant apklausą elektroniniu paštu. Posėdžio formą Komisijos pirmininkas parenka atsižvelgdamas į svarstomo klausimo pobūdį ir sprendimo priėmimo terminą. Komisijos posėdžiai gali būti atviri ir uždari.
  • Posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių arba, vykdant balsavimą el. paštu, dalyvavusių svarstyme Komisijos narių bendru sutarimu. Jeigu Komisijos nariai nepasiekia bendro sutarimo, sprendimas priimamas atviru balsavimu. Kiekvienas narys turi po vieną balsą. Laikoma, kad sprendimas priimtas, kada už jį balsuoja dauguma svarstyme dalyvaujančių ir nenusišalinusių Komisijos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Komisijos posėdžio pirmininko balsas.
  • Komisijos sprendimai pateikiami laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
  • Į Komisijos posėdžius gali būti kviečiami darbuotojai, kiti suinteresuoti asmenys, kurių dalyvavimas reikalingas Komisijos sprendimams priimti. Kviestiniai Komisijos ekspertai, specialistai, nesantys Komisijos sudėtyje, tačiau teikiantys nuomonę, laikosi konfidencialumo reikalavimų ir pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą.
  • Komisijos nariai ir kiti posėdžio dalyviai kviečiami į posėdį informavus apie posėdžio laiką, vietą ir svarstomus klausimus ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas.
  • Komisijos posėdžio protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo posėdžio dienos. Protokolą pasirašo Komisijos posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
  • Komisija atsiskaito vadovui nustatyta tvarka.
  • Komisija nagrinėja pacientų skundus dėl asmens sveikatos priežiūros specialistų bendravimo ir elgesio atitikties medicinos etikos normoms vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka. Pacientai (jų atstovai) gali kreiptis tiesiogiai į Komisiją arba į įstaigą.
  • Komisija tvarkydama asmens duomenis vadovaujasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu.
  • Komisija iki einamųjų metų vasario 10 d. pateikia  vadovui viešinti paruoštą ir nuasmenintą informaciją (ataskaitą) apie per praėjusius metus nagrinėtus skundus, priimtus sprendimus ir kitą veiklą. Ši informacija paskelbiama interneto svetainėje iki einamųjų metų kovo 10 d.
  • Komisijos pirmininko kontaktai skelbiami interneto svetainėje.

Sveikatos priežiūros organizacijose, kuriose stipriai formuoja etikos kultūra, turėtų būti parengti ir vadovaujamasi atskirų sveikatos priežiūros specialistų grupių etikos kodeksai (gydytojų, slaugytojų ir pan.). Slaugytojų etikos kodekse, kuris turėtų būti Slaugytojų etikos kodekso pagrindas sveikatos priežiūros organizacijoje, nurodyta:

  • Etikos kodekso paskirtis: apibrėžti moralinius slaugos aspektus, kurie lemia slaugytojo profesinės veiklos esmę bei vertybes; slaugytojo profesinės etikos kodeksas privalomas visiems slaugytojams, slaugos dėstytojams ir studentams, kurių veikla susijusi su slaugos mokslu ir praktika; savo apsisprendimą laikytis profesinės etikos kodekso slaugytojai, dėstytojai, studentai pareiškia viešame renginyje, kuris protokoluojamas; iš asmenų, įsipareigojusių laikytis Slaugytojo profesinės etikos kodekso, bendradarbiai ir visuomeninės organizacijos turi teisę pareikalauti pasiaiškinimo dėl veiksmų, neatitinkančių profesinės etikos kodekso nuostatų ir ištaisyti padarytas klaidas;
  • Etikos kodekse pateikiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą ir Tarptautinis Slaugytojo profesinės etikos kodeksą;
  • Etikos kodekso bendrosios nuostatos: slaugytojo profesinės etikos kodeksas reglamentuoja slaugytojų profesinę, etinę bei moralinę atsakomybę vykdant pagrindinę pareigą – sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją, sveikatos grąžinimą ar skausmo sumažinimą; slaugytojai sveikatos priežiūros paslaugas teikia asmenims bei visuomenei; slaugytojai privalo gerbti žmogaus orumą, laisvę bei teises; slaugytojai gerbia visus žmones, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, tautybės, religijos bei socialinės padėties; slaugytojai geranoriškai bendradarbiauja su kolegomis bei kitais sveikatos priežiūros darbuotojais, saugo profesinę nepriklausomybę ir profesijos prestižą; profesinė etika grindžiama bendrosios etikos principais. Slaugytojo profesinės etikos kodekse yra šešios normos, susijusios su slaugytojų veikla:
    • slaugytojas ir pacientas: pagrindinė slaugytojo pareiga – pagalba žmonėms, kuriems reikalinga slauga. Slaugytojas, teikdamas paslaugas, kuria aplinką, užtikrinančią pagarbą individo vertybėms, papročiams bei dvasiniams įsitikinimams. Slaugytojas užtikrina asmeninės informacijos konfidencialumą ir vadovaujasi profesine kompetencija bei teise dalintis tokia informacija. Slaugytojo pareiga – visuomenės sveikatos poreikių tenkinimas. Slaugytojas prisideda prie sveikatos stiprinimo, padeda susitaikyti su negalia ar palengvina kančias. Slaugytojo pareiga – žiniomis, elgesiu, bendravimo kultūra kelti profesijos prestižą. Teikdamas slaugos paslaugas, slaugytojas savo elgesiu formuoja profesijos įvaizdį visuomenėje.
    • slaugytojas ir praktika: slaugytojas bendradarbiauja su kolegomis – slaugytojais, gydytojais, slaugos administratoriais, pacientų organizacijomis ir kitų sričių atstovais, kurie rūpinasi žmonių sveikata. Slaugytojas imasi atitinkamų veiksmų, kuomet bendradarbio veiksmai ar elgesys kelia pavojų paciento sveikatai ar gyvybei
    • slaugytojas ir visuomenė: slaugytojas atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant slaugos mokslo pasiekimus klinikinėje praktikoje. Slaugytojas tobulinasi ir kelia profesinę kvalifikaciją studijuodamas mokslinę, metodinę slaugos literatūrą ar atvirose diskusijose įrodo savo sugebėjimą analizuoti, argumentuoti, teisingai spręsti asmenų sveikatos problemas. Slaugytojas aktyviai dalyvauja slaugos praktikos tyrimuose. Profesinė etika siejama su slaugos mokslo ir praktikos raida, naujų profesinių žinių skleidimu bei technologijų tobulinimu
    • slaugytojas ir bendradarbiai: Slaugytojas bendradarbiauja su valdžios institucijomis ir informuoja apie pacientų sveikatos priežiūros poreikius. Slaugytojas bendradarbiauja su finansavimo institucijomis ir siekia, kad ištekliai būtų teisingai skirstomi atsižvelgiant į poreikius ir galimybes. Slaugytojas dalyvauja profesinės organizacijos, įstatymų leidybos veikloje, gina socialines slaugytojų darbo sąlyga
    • slaugytojas ir profesija;
    • slaugytojas ir politiniai sprendimai.

Kaip matyti iš pateiktos literatūros bendravimas ir etika sveikatos priežiūros organizacijose yra daug apimanti tema, tačiau jos elementai tiesiogiai įtakoja sveikatos priežiūros organizacijos įvaizdį ir teikiamų paslaugų kokybę, todėl šiais sričiai sveikatos priežiūros organizacijose turi būti skiriamas didelis vadovų ir darbuotojų dėmesys.

 

Savarankiška užduotis

X sveikatos priežiūros įstaigoje niekada nėra rengti mokymai, susiję su etikos dilemomis. Parenkite mokymo programą, skirtą šios įstaigos darbuotojams ir trumpai apibūdinkite kiekvieną mokymo programos dalį.

Naudota literatūra

  1. Jakubiec, M. (2019). „The Importance of internal communication for management of an organization“. Organization and Management, Vol. 134, pp. 57-62.
  2. Lietuvos Respublikos Bioetikos komitetas. (2016). Rekomendacijomis kaip pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir pacientų bendravimą. Prieiga internete: http://bioetika.sam.lt/index.php?2020401535
  3. Lietuvos Respublikos Bioetikos komitetas. Slaugytojų etikos kodeksas. Prieiga internete: http://bioetika.sam.lt/index.php?612582840
  4. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl pavyzdinių sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos nuostatų patvirtinimo. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/661dc4e0e5f411eb9f09e7df20500045
  5. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.29546/asr
  6. Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymas. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5905?jfwid=
  7. Miller, K. (2015). Organizational communication: approaches and processes. Belmont CA: Cengage/Wadsworth.
  8. Pace, R., Faules, D. (1994). Organizational communication. Englewood Cliffs, NJ: Prentice Hall.
  9. Salvatore, F.P., Spada, A., Fortunato, F., Vrontis, D. & Fiore, M. (2021), „Identification of health expenditures determinants: A model to manage the economic burden of cardiovascular disease“, International Journal of Environmental Research and Public Health, vol. 18, no. 9.
  10. Welch, M. (2012). „Appropriateness and acceptability: Employee perspectives of internal communication“. Public Realtion Review, Vol. 38, pp. 246-254.

Vis dar negalite rasti atsakymo į rūpimą klausimą? Parašykite mums


    captcha

    Keisti teksto dydį-+=