Demencija ir Alzhaimerio liga sergančiųjų slauga

Demencija ir Alzheimerio liga sergančiųjų slaugos skyriaus tema yra skirta susipažinti su demencija ir Alzheimerio liga sergančiųjų slaugos ypatumais.

Šiame skyriuje aptariama:

  1. Demencijos ir Alzheimerio ligos apibrėžimai, etiologija, paplitimas.
  2. Įspėjamieji demencijos požymiai.
  3. Bendravimo su DM asmeniu ir jo globėjais / artimaisiais ypatumai
  4. DM asmens elgesio interpretacija.

Vytautas, 74 metai

Vytautas, daug metų gyveno vienas, su artimaisiais ryšių nepalaikė. Pablogėjus sveikatai, juo rūpintis pradėjo dukra. Valgyti negamina, dukra paduoda maisto, tačiau ir jo nesuvalgo, pamiršta. Prisimena jaunystę, noriai apie ją pasakoja, tačiau maišo faktus, kad pvz.: baigė universitetą, tačiau vėliau teigia, kad iš viso niekur nesimokė. Būna piktas, agresyvus. Atsiėmė iš banko visas santaupas ir dabar nešiojasi pinigus su savimi. Nesitvarko, namai netvarkingi, pilni šiukšlių. Nenori praustis, rengtis. Vieno namuose palikti jau negalima, nes nevartoja paskirtų vaistų, nevalgo, rūko lovoje.

 

Demencija yra lėtinė progresuojanti smegenų liga, kuria sergant pažeidžiama daugelis svarbių galvos smegenų funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Žmogus tampa nesavarankiškas, priklausomas nuo kitų.

Kiekvienais metais skaičiuojama beveik 10 milijonų naujų atvejų: kas tris sekundes – naujas atvejis. Numatoma, kad iki 2050 – ųjų mastas patrigubės iki 150 milijonų žmonių, turinčių demencija. Atlikti tyrimai rodo, kad demencijos paplitimas dažnėja tarp vyresnių žmonių: jei tarp 65-69 m. amžiaus žmonių demencija serga iki 5,1 proc., tai tarp vyresnių nei 90 m. – daugiau nei 30 proc. žmonių. Dažniausia demencijos priežastis – Alzheimerio liga (apie 60% visų demencijų).  Ji atsiranda dėl smegenų ląstelių neuronų žūties, prasideda nepastebimai ir progresuoja palaipsniui. Teigiama, kad Alzheimerio ligą gali nulemti ne tik medicininiai, bet ir socialiniai veiksniai: prastesnė ekonominė padėtis, menkesnis išsilavinimas, protinės veiklos stoka, netgi lytis. Nustatyta, kad moterys Alzheimerio liga serga kur kas dažniau negu vyrai.

1 pav. sergamumas demencija ir Alzheimerio liga

Demenciją sukelia ir kitos ligos bei pažeidimai:

  • Demencija dėl pirminio neurodegeneracinio pažeidimo:
    • Levi kūnelių demencija (nervų liga, kurios metu pakinta neuronai smegenų kamiene, trapinėse smegenyse, smegenų žievėje) ;
    • Frontotemporalinė demencija (smegenų atrofija apimanti kaktinę ir/ar smilkinine dalis);
    • Hantingtono chorėja (neurodegeneracinė liga, pasireiškianti judesių, pažintiniais bei emociniais sutrikimais);
    • Parkinsono liga (liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės);
    • Išsėtinė sklerozė ir kt.
  • Antrinė demencija dėl kitų ligų:
    • Galvos smegenų kraujotakos ligos (kraujagyslinė demencija, kitaip daugiainfarkte)
    • Galvos smegenų traumos;
    • Galvos smegenų augliai;
    • Metaboliniai ar toksiniai pažeidimai (uremija, vit. B12 stokos anemija, hipotireozė ir kt.)
    • Uždegiminiai galvos smegenų pažeidimai (encefalitas, ŽIV sukelta demencija ir kt.).

Lietuvoje sergamumas demencija ir Alzheimerio liga kasmet turi tendenciją didėti, nuo 2007 m. iki 2017 m. padidėjo apie du kartus: demencijos – nuo 1,95 naujų atvejų iki 3,56 atvejų 1000 gyventojų, o Alzheimerio – nuo  1,86 naujų atvejų. iki 3,4 atvejų 1000 gyventojų.

Ligos pradžioje demencija sergantis žmogus gali pastebėti savo atminties pokyčius, pasikliauti įvairiomis atmintinėmis, artimųjų pagalba. Tačiau ligai progresuojant, asmeniui sutrinka orientacija erdvėje, laike, savyje – gali pasiklysti, negeba vairuoti automobilio, sumaišo praeities įvykių eiliškumą, kol visai praranda gebėjimą savarankiškai valgyti, gerti, maudytis, rengtis ar naudotis tualetu.

Kiekvienas žmogus, gyvenantis su demencija, pasižymi unikaliais, tik jam būdingais gebėjimais ir kintančiais priežiūros poreikiais ligos eigoje. Vis dėl to, net kai liga pasiekia sunkiausią formą, žmogus gali patirti džiaugsmą, komfortą bei gyvenimo prasmę. Verta pastebėti, kad demencija sergančio asmens gyvenimo kokybė priklauso nuo palaikomų santykių su pačiais artimiausiais žmonėmis, bendruomene ir slaugančiaisiais.

Demencijos nustatymui gydytojui reikia apklausti asmenį bei jo artimuosius, atlikti apžiūrą bei tam tikrus diagnostinius tyrimus:

  • Laboratorinius tyrimus;
  • Galvos kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tyrimą;
  • Ultragarsinį kraujagyslių tyrimą, elektrokardiografiją (EKG), elektroencefalografija (EEG) ir kt.

Demencija yra diagnozuojama ir patvirtinama gydytojo psichiatro. Įtariant demenciją, ypač svarbu atlikti išsamų ištyrimą, nes nustačius neurodegeneracinės  kilmės, t.y. iš dalies grįžtamosios demencijos priežastis, ją galima sėkmingai gydyti.

Bendri demencijos gydymo principai:

  • Koreguojami visi tuo metu vartojamai vaistai;
  • Skiriama atmintį ir kitus pažinimo procesus gerinančių vaistų;
  • Skiriama vaistų, padedančių kontroliuoti asmens elgseną ir psichiką (nemigą, agresyvumą, haliucinacijas ir kt.)
  • Pritaikomi klausos aparatas ir akiniai, esant pablogėjusiai klausai ar regėjimui.

Verta atkreipti dėmesį, kad ankstyvas ligos požymių pastebėjimas bei gydymo skyrimas gali labai pagerinti demencija sergančio asmens (toliau – DM asmens) atmintį bei kitus pažinimo procesus. Tačiau pirmuosius demencijos požymius būna sunku pastebėti ir lengva juos priskirti prie tipiškų žmogaus senėjimo pokyčių. Todėl šeimos nariai, gydytojai, slaugytojai bei jų padėjėjai, socialiniai darbuotojai turėtų mokėti ne tik atpažinti pirmuosius demencijos ženklus, bet ir gebėti aptarti demencija sergančio asmens būklę su visa slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų komanda.

 

Dešimt įspėjamųjų demencijos požymių (pagal Alzheimer’s Association):

 

  1. Sutrinka atmintis.

Vienas iš labiausiai paplitusių Alzheimerio ligos požymių, ypač ankstyvosiose stadijose, yra neseniai išmoktos informacijos užmiršimas. Vėliau pamirštami svarbūs gyvenimo įvykiai ar datos; prašoma pakartoti pasakytą informaciją dar ir dar kartą; vis dažniau naudojamasi užrašinėmis ar elektroninėmis priminimo priemonėmis.

Kokie yra tipiniai senėjimo pokyčiai? Kartais pamirštami vardai ar susitikimai, bet vėliau jie prisiminami.

  1. 2. Negeba planuoti ir spręsti problemas.

Tampa sunku suplanuoti veiklas bei laikytis numatyto plano; dirbti su skaičiais, pvz., suprasti recepte parašytus produktų kiekius ar apmokėti sąskaitas. Tampa sudėtinga susikaupti bei prireikia daugiau laiko kasdienių veiklų pasiruošimui negu ankščiau.

Kokie yra tipiniai su amžiumi susiję pokyčiai? Pasitaiko atsitiktinės klaidos skaičiavimo metu.

  1. Negali užsiimti kasdiene veikla namie, darbe ar laisvalaikio metu.

Žmonės su Alzheimerio liga dažnai negali užbaigti kasdienių veiklų, negali nuvažiuoti į dažnai lankomą vietą, negali tvarkyti savo finansų, negali prisiminti mėgstamo žaidimo taisyklių.

Kokie yra tipiniai senėjimo pokyčiai? Kartais prireikia pagalbos, norint pakoreguoti tam tikro prietaiso nustatymus, įrašyti televizijos laidą.

  1. Sutrinka orientacija laike ir vietoje.

Prarandamas gebėjimas sekti laiką – datas, metų laikus. Kartais pamiršta, kur yra ir kaip ten pateko.

Kokie yra tipiniai senėjimo pokyčiai? Gali supainioti savaitės dienas, bet vėliau suvokia tai ir išsiaiškina.

  1. Negeba suvokti vaizdinės ir erdvinės informacijos.

Sudėtinga tampa skaityti, įvertinti atstumą, atskirti spalvas, pvz. gali praeiti pro veidrodį ir pagalvoti, kad tai ne jo atspindys, o tiesiog kito žmogaus kitame kambaryje.

Kokie yra tipiniai senėjimo pokyčiai? Regėjimo sutrikimai, pvz. tokie kaip katarakta.

  1. Sutrinka kalba ir rašymas.

Sunku sekti ar prisijungti prie pokalbio. Gali sustoti pokalbio viduryje ir nežinoti ką sakyti toliau arba pradėti kartoti jau pasakytus sakinius. Gali nerasti tinkamo žodžio minčiai išsakyti arba sugalvoja naujus žodžius, pvz., laikrodį pavadina „ranklodis“.

Kokie yra tipiniai senėjimo pokyčiai? Kartais sudėtinga rasti tinkamą žodį.

  1. Deda daiktus ne į “savo vietą” ir užmiršta.

Kadangi daiktai yra paliekami neįprastuose vietose, tai dažnai jų negali rasti. Kartais aplinkiniai yra apkaltinami vagyste.

Kokie yra tipiniai senėjimo pokyčiai? Kartais ne „savo vietoje“ atsiduria akiniai ar televizoriaus pultelis.

  1. Sutrinka kritinis situacijų vertinimas.

Gali priimti netinkamus sprendimus, susijusius su pinigais, pvz., atiduoti daug pinigų nepažįstam asmeniui. Gali pradėti mažiau dėmesio skirti švarinimuisi – nesikirpti plaukų, nesiprausti ir pan.

Kokie yra tipiniai senėjimo pokyčiai? Tik kartais priima netinkamus sprendimus.

  1. Išeina iš darbo ar pasitraukia iš socialinės veiklos

Gal atsisakyti mėgstamų hobių, projektų, sporto. Pradeda vengti bendravimo su kitais žmonėmis dėl savo būklės.

Kokie yra tipiniai senėjimo pokyčiai? Kartais jaučia nuovargį dėl darbo, šeimos ir socialinių įsipareigojimų.

  1. Pasikeičia nuotaikos bei žmogaus asmenybė.

Gali tapti labiau sumišę, įtarinėjantys, apimti slogios nuotaikos, baimės, nerimo.

Kokie yra tipiniai senėjimo pokyčiai? Tampa irzlūs, kai sutrinka rutina.

 

Bendravimas su DM asmeniu

Bendravimas su DM asmeniu sukelia tam tikrų iššūkių, tačiau gerinant savo bendravimo įgūdžius, DM asmens priežiūra ir slauga taps lengvesni ir sukelianti mažiau streso.  Tinkamas bendravimas taip pat padės sumažinti elgesio sutrikimų pasireiškimą bei padės geriau valdyti iškilusias situacijas.

Nepaisant kokios būklės yra DM asmuo, jo priežiūra turi būti organizuojama remiantis orientuotos į asmenį priežiūros (person – centered) principais:

  1. Pripažįstama žmogaus ir jo gyvenimo vertė neatsižvelgiant į negalią.
  2. Pripažįstama, kad DM asmenys aktyviai dalyvauja įveikdami su liga susijusias problemas.
  3. Siekiama sumažinti pažinimo funkcijų, funkcinio savarankiškumo ir elgesio sutrikimų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei.
  4. Skiriamas dėmesys DM asmens ir jo artimųjų mokymui, emociniams, dvasiniams ir socialiniams gyvenimo aspektams.
  5. Pripažįstama, kad kiekvienas žmogus yra individas.
  6. Pripažįstamas šeimos ir sveikatos priežiūros darbuotojų vaidmuo, siekiant užtikrinti DM asmens gyvenimo kokybę.
  7. Pripažįstama, kad šeimai ir sveikatos priežiūros darbuotojams irgi reikalinga pagalba.

Įsidėmėtini tam tikri bendravimo su DM asmeniu ypatumai:

  • Prisistatykite vardu.
  • Kreipkitės į žmogų jam patinkančiu vardu.
  • Prieikite prie žmogaus iš priekio.
  • Kalbėkite akių lygyje.
  • Kalbėkite lėtai ir ramiai, raminančiu balso tonu, vartokite trumpus, paprastus žodžius ir sakinius.
  • Skirkite pakankamai laiko žmogui atsakyti (suskaičiuoti iki penkių tarp frazių yra naudinga).
  • Sutelkite dėmesį daugiau į jausmus, o ne į faktus.
  • Būkite kantrūs, lankstūs ir supratingi.
  • Nenutraukite žmogaus viduryje kalbos, nes jis gali pamiršti, ką norėjo pasakyti.
  • Leiskite žmogui jus pertraukti.
  • Pašalinkite iš aplinkos blaškymąsi sukeliančius dirgiklius, pvz., išjunkite radiją ar televizorių.
  • Daugiau naudokite gestus ir kitas neverbalines komunikacijos formas.
  • Stebėkite, kaip žmogus reaguoja į neverbalinį jūsų bendravimą.
  • Išlaikykite humoro jausmą, juokaukite.

Kalbos, klausos ar regos problemos, taip pat mažas sveikatos raštingumo lygis gali tapti kliūtimis efektyviam bendravimui. ASPN specialistams reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus bendravimo su DM asmeniu ir jo šeima iššūkius:

  • DM asmeniui gali prireikti daugiau laiko apdoroti informaciją, todėl atsakymą į savo klausimą išgirsite ne iš karto.
  • Trumpi sakiniai, vaizdinės užuominos, paveikslėliai gali padėti DM asmeniu suprasti ką jis girdi.
  • Pakvieskite vertėjus, jeigu DM nekalba lietuvių kalba.
  • Įvertinkite DM asmens klausą ir regą. Ar jam yra reikalingi akiniai, klausos aparatas? Ar tie daiktai yra naudojami, ar veiksmingi?
  • DM asmenų sveikatos raštingumas gali būti žemas, todėl stenkitės vartoti kuo paprastesnius paaiškinimus. Kartais žodinė informacija geriau yra suprantama už rašytinę.

 

DM asmens elgesio interpretacija

 

Visas elgesys, įskaitant ir reakcijas į kasdienę priežiūrą, yra tam tikra bendravimo formą. DM asmens globėjas, slaugantysis turi mokėti atpažinti pakitusias elgesio formas ir į jas tinkamai reaguoti (2 lentelė).

2 lentelė

DM asmens elgesio sutrikimai ir  jų apibūdinimai

ELGESIO SUTRIKIMAI APIBŪDINIMAS REKOMENDACIJOS
Susijaudinimas ir nerimas Susijaudinimas – tai nuotaikos nestabilumas, pyktis negalėjimas nustygti vietoje, nestabilumas, dėmesio reikalavimas.

Nerimas pasireiškia pasimetimu, pereinantis į paniką. Asmuo nenori būti vienas, reikalauja, kad kažkas būtų šalia. Skundžiasi dažnu širdies plakimu, sunkumu skrandžio skirtyje. Gal atsirasti panikos fobijos priepuoliai.

Sumažinkite kofeino ir cukraus kiekio vartojimą.

Kuo mažiau triukšmo ir žmonių aplinkui, tuo geriau.

Šeimos daiktai, nuotraukos suteikia saugumo ir jaukumo.

Skaitymas, muzika, pasivaikščiojimai švelnūs prisilietimai mažina susijaudinimą.

Pavojingus daiktus paslėpkite.

Nukreipkite dėmesį,  pasiūlydami maisto ar kokią malonią veiklą.

NEPRIEŠTARAUKITE.

Agresija Agresija gali būti išreikšta

žodžiais (asmuo šaukia, rėkia, keikia, reikalauja, žemina, grasina,)

veiksmais (stumdosi, kandžiojasi, spardosi, spjaudosi, mėto daiktus)

užsispyrimu, atsisakymu bendradarbiauti.

Pabandykite išsiaiškinti agresyvaus elgesio priežastį.

Įsitikinkite, kad asmuo nejaučia skausmo, yra išsimiegojęs.

Laikykitės suplanuotos dienotvarkės.

Venkite fizinio kontakto, nenaudokit jėgos.

Miego problemos Asmuo gali sunkiai užmigti, keltis naktį, klaidžioti po namus. O dienos metu jaustis mieguistas, nepailsėjusiu. Padidinti asmens aktyvumą labiau pirmoje dienos pusėje, ramią aplinką – antroje pusėje.

Įsitikinkite, kad pacientas prieš miegą yra sotus.

Naudokite nakties lemputes.

Klajojimas ir pasimetimas Asmuo gali išeiti iš namų, pasimesti net gerai žinomose vietose. Ten, kur draudžiama eiti, pažymėti dideliais, aiškiais ženklais, pvz., STOP, NEITI.

Kambario duris pažymėti aiškiais ženklais, pvz., lentele su vardu, nuotrauka.

Įrengti durų spynas neįprastose vietose, pvz., labai aukštai ar žemai.

Paslėpti daiktus skatinančius išeiti į lauką, pvz., paltus, batus.

Asmuo turi ant rankos nešioti apyrankę su jo buvimo vietos nustatymo funkciją (daugelis išmaniųjų laikrodžių turi GPS)

Higienos problemos Kai kurie DM asmenys maudymą suvokia kaip pažeminimą, todėl dažnai ši veikla sukelia jiems agresiją, pasipriešinimą.

Įsakmus tonas tik pablogina situaciją.

Asmenį reikia įkalbinėti maudytis, o ne versti. Įsitikinti, kad vonios kambarys pilnai paruoštas iki atvykstant asmeniui.

Jei tekantis vanduo sukelia agresiją, tai vonią pripildyti iki atvykstant asmeniui.

Jei nustatoma, kad maudynės sukelia skausmą, tai 30- 40 min. prieš maudant skirkite nuskausminančius vaistus.

Agresiją mažina, kai maudo vienas žmogus, o ne keli.

Šlapimo nelaikymas Atsiranda progresuojant demencijai ir jos atsiradimas nėra susijęs su šlapimo takų susirgimais. Tualeto ir vonios duris nudažyti išsiskiriančiomis spalvomis.

Tualeto ir vonios duris palikti praviras, kad asmuo žinotų, kad viduje nieko nėra.

Organizuoti ėjimą į tualetą pagal priminimą (kas 2 val.).

Jei atėjęs į tualetą, nežino ką daryti, tada sakykite: „nusimaukite kelnes“, „nusimaukite kelnaites“, „sėskitės ant klozeto“ ir pan.

Finansinių gebėjimų sutrikimas Sergant DM finansiniai sugebėjimai atsiranda gan anksti: nesugeba suskaičiuoti pinigų, sumokėti mokesčių, nesupranta pinigų vertės. Kyla pažeidžiamumo ir išnaudojimo galimybė, tokie žmonės dažnai tampa telefoninių sukčių aukomis. Piniginius reikalus turėtų tvarkyti įgaliotas asmuo.

Vengti grynųjų pinigų.

 

Šaltinis: Informacinis leidinys „Į pagalbą artimiesiems: kaip prižiūrėti demencija sergantį pacientą, turintį elgesio problemų“. J. Knašienė.

 

Galimos reakcijos į pakitusį DM asmens elgesį:

  • DM asmuo vis atsisako tam tikto maisto ar gėrimo, tačiau pakeitus, tarkim, puodelį ar lėkštę, jo elgesys pasikeistų. Jeigu vis tiek atsakoma valgyti, tai DM asmuo gali turėti rijimo sutrikimų.
  • DM asmuo nenori rengtis. Tokia priešinimosi forma gali signalizuoti patiriamą skausmą dėl artrito. Efektyviai kontroliuojant skausmą bei sumažinus DM asmens judesius iki minimumo rengimosi metu, priešinimasis dingtų.
  • DM asmuo nekalba ir nereaguoja kalbinamas. Jam gali būti sutrikusi klausa. Tinkamas klausos aparatų parinkimas ir naudojimas išsprendžia šią problemą.
  • DM asmuo atsisako maudytis vonioje. Galbūt jis jaučiasi puolamas, kai bandoma nuo jo nuvilkti drabužius. Prieš nusirengimą iš pradžių nuvedus DM asmenį į vonią, parodžius šiltą vandenį, jo baimė sumažėtų.

 

DM asmenų globėjai

Aš pasakiau savo draugei, kad jau mamytės nebeturiu, dabar reikia tik laukti. O ji manęs visai nesuprato.“

Labai gaila, kad visos profesinės žinios, kurias turėjo mama, tiesiog pradingo. Anksčiau dėl visų darbe kilusių neaiškumų visada kreipdavausi į mamą konsultacijos, kadangi ir aš, ir ji esam farmacininkės. Labai dažnai viena su kita dalindavomės žiniomis.

Aš kartais tiesiog nebesuprantu, ką besakyti, kaip besielgti, nežinau, kaip prieiti prie mamos, kad jos nesupykdyčiau ar kad ji neišsigąstų. Man labai svarbu žinoti šituos dalykus, kad galėčiau bent kiek atsikvėpti“.

Demencija, Alzheimerio liga sergančiųjų globa, priežiūra kelia nemažai iššūkių artimiesiems. Visų pirma, tai kylančios kasdienės veiklos problemos. Informuojant artimuosius apie diagnozę, svarbu suteikti informaciją ir apie ligos eigą, jos stadijas, kaip tinkamai elgtis, kad nepakenktų DM asmeniui, kaip užtikrinti efektyvų slaugos procesą, ir kur kreiptis pagalbos. Svarbu, reguliariai, pagal nustatytą grafiką organizuoti DM asmens priežiūros planavimo aptarimą su artimaisiais bei kitais slaugos paslaugas namuose teikiančiais specialistais, juk demencijai progresuojant, keičiasi ir DM asmens poreikiai bei jų tenkinimas. Reikėtų neužmiršti įvertinti ir DM asmens artimųjų švietimo bei paramos poreikius. Rekomenduojama į diskusiją su DM asmens artimaisiais įtraukti šias temas:

  • Kokių pokyčių tikėtis ligai progresuojant? Kada kreiptis į gydytoją? Kaip atpažint delyrą?
  • Kokie yra DM asmens priežiūros tikslai? Kokios įmanomos priežiūros korekcijos?
  • Kokios galimos rizikos ir atsargumo priemonės?
  • Kokie veiksmai gali sukelti pavojų DM asmeniui ir artimiesiems?
  • Kaip gali pasikeisti dienos / nakties režimas?
  • Kokių priemonių imtis, atsiradus šlapimo ir išmatų nelaikymui?
  • Kaip atpažinti skausmą ir jį valdyti?
  • Kaip apsaugoti DM asmenį nuo griuvimų?
  • Kokios yra suvaržymų alternatyvos?
  • Kaip koreguoti dietą ir maistą? Kokie yra rijimo sutrikimo požymiai?
  • Kaip paruošti maistą, kurį DM asmuo galėtų saugiai valgyti?
  • Kaip atpažinti artimųjų stresą, išsekimą ir kur kreiptis pagalbos?
  • Kaip atpažinti artimųjų stresą, išsekimą ir kur kreiptis pagalbos?

Nemokami informaciniai šaltiniai apie demenciją prieinami internete (3 lentelė):

Laisvai internete prieinami informaciniai šaltiniai apie demenciją (3 lentelė)

Ar galiu jums papasakoti apie demenciją? Pagalba šeimai ir artimiesiems. Knygelė ČIA

Leidinyje rasite:

Pacientų organizacijų detalius kontaktus;

Pacientų istorijas;

Demencijos požymius;

Kaip bendrauti su DM asmeniu.

Ar nerimaujate dėl demencijos?

Knygelė ČIA

Ankstyvosios demencijos stadijos. Knygelė ČIA. Kaip veiksmingai bendrauti su asmeniu, kuriam buvo diagnozuota demencija. Knygelė ČIA.
Asociacija „Demencija Lietuvoje“

https://demencijalietuvoje.org/

Mokymosi kursas slaugantiems žmones su demencijos sindromais (titrai lietuvių kalba). https://www.udemy.com/course/tiesiogines-prieziuros-darbuotoju-demencijos-mokymas/

Šiame kurse, dalyviai išmoks pagerinti demencija sergančių žmonių ir jų šeimų priežiūros kokybę.

 

 

 

Kontroliniai klausimai:

  1. Koks specialistai gali diagnozuoti demenciją?
  2. Išvardinkite bent 3 įspėjamuosius demencijos požymius?
  3. Kaip suprantate į asmenį orientuotą priežiūrą?
  4. Kaip jūs elgtumėtės su agresyviu DM asmeniu?
  5. Kokias temas aptartumėte su DM asmens globėjais pokalbio metu?

Praktinės užduotys

  1. Moteris, serganti DM, kiekvieną dieną 14 val. eina prie durų ir praneša, kad turi grįžti namo ir pasitikti iš mokyklos grįžtančią dukrą.

Kokie būtų jūsų veiksmai?

_______________

Tinkami atsakymai:

Paklausiate moters apie jos dukrą, kokius užkandžius ji norėtų paruošti dukrai ir pasiūlote savo pagalbą. Suplanuojate jai kasdienę veiklą nuo 13:45. Jūsų kalba ir veiksmai signalizuoja, kad jūs palaikote ir suprantate moterį.

Netinkami atsakymai:

Pasakote jai, kad moteris jokiu būdu negali išeiti ir jos dukra jau seniai nelanko mokyklos ir yra suaugusi. Nesistengiate jai aiškinti, o logiškai vardijate faktus. Jūsų tikslas išvengti konfrontacijos.

  1. Sužaiskite online interaktyvų žaidimą (lietuvių kalba) apie bendravimą su DM asmeniu – http://idoproject.eu/game/ .

Naudota literatūra:

  1. Dementia care practice recommendations for professionals working in home setting (Phase 4). Alzheimers‘s association campain for quality care. 2009.
  2. Lesauskaitė V., Damulevičienė G., Knašienė J. Geriatrija. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto leidybos namai.
  3. Gevorgianienė V., Pilkytė D. Šeimos narių patirtis globojant Alzheimerio liga sergančius artimuosius. 2016 m. sausio 25 d.; 120:21-8. Prieiga per internetą: https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/9815
  4. Knašienė J. Į pagalbą artimiesiems: kaip prižiūrėti demencija sergantį pacientą, turintį elgesio problemų.
  5. Adomaitienė V., Matulionienė V., Vitkūnienė O., krupinskienė V. Psichikos sveikatos slaugos metodinės rekomendacijos. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos centras.

Dažnai užduodami klausimai

Vis dar negalite rasti atsakymo į rūpimą klausimą? Parašykite mums


    captcha

    Keisti teksto dydį-+=